Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys: R. S. ir valstybės įmonė Turto bankas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Jonavos rajono apylinkės teismas 2017-05-05 priėmė pareiškėjos A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (reg. Nr. CP-337), kuriame pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji savo faktiniais veiksmais, t. y. pradėjus valdyti turtą, priėmė savo mirusio sutuoktinio H. S. palikimą.

Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims 2017-05-19 pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusiais ir galinčias kilti iš palikimo. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais ipso iure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 str.).

Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

Remiantis pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja su sutuoktiniu H. S. 1974-07-27 įregistravo santuoką (b. l. 6), kurioje (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus R. S. (b. l. 8); 1992-08-10 jie įsigijo nekilnojamą turtą – dviejų kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį įregistravo pareiškėjos vardu ir kuriame pareiškėja su sutuoktiniu gyveno. 1994-04-04 mirė pareiškėjos sutuoktinis H. S. (b. l. 5), nepalikęs testamento. Po sutuoktinio mirties pareiškėja liko gyventi jos vardu registruotame bute, naudojosi ir naudojasi butu ir kitais bendros nuosavybės teise pareiškėjai su sutuoktiniu priklausiusiais daiktais, mokėjo ir moka visus buto komunalinius mokesčius, atliko remonto darbus ir kt. su buto priežiūra ar eksploatavimu susijusius veiksmus. Pareiškėjos ir mirusio sutuoktinio sūnus R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) jokių pretenzijų į tėvo turtą nereiškia. Iš Jonavos rajono 3-ojo notarų biuro notaro Z. B. 2017-04-27 rašto dėl H. S. paveldėjimo bylos (b. l. 7) matyti, jog po H. S. mirties 1994-04-04 notaro biure paveldėjimo bylos neužvestos, palikėjo įpėdiniai palikimo nėra priėmę.

Pareiškėja A. S. – H. S. sutuoktinė, R. S. – H. S. sūnus. Sutuoktinė ir mirusiojo vaikai, vadovaujantis palikimo atsiradimo metu, t. y. H. S. mirties dieną, galiojusiomis 1965 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, buvo pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai. Duomenų, kad mirusiojo H. S. sutuoktinė po savo sutuoktinio mirties būtų atsisakiusi palikimo, nėra. Iš suinteresuotųjų asmenų paaiškinimų, rašytinių įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėja atvirai išreiškė savo valią įgyti mirusio sutuoktinio palikimą, faktiškai valdė paveldimą turtą – butą, o kitas palikėjo įpėdinis (sūnus – suinteresuotas asmuo R. S.) tam neprieštaravo, kitu būdu palikimo nepriėmė.

Teismo nuomone, šios bylos įrodymų visuma, tai, jog suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja ir sutinka su jame nurodytomis aplinkybėmis, duoda pagrindą išvadai, jog pareiškėja, po sutuoktinio mirties likdama gyventi toje pačioje vietoje, kur buvo sukauptas sutuoktinių įgytas turtas, iš karto po palikėjo mirties, t. y. nepraleisdama CK įvirtinto trijų mėnesių (6 mėnesių terminą, nustatytą 1964 m redakcijos CK 587 str. 2 d.) termino palikimui priimti, toliau aktyviais veiksmais tęsdama valdymą ir naudojimąsi bendru sutuoktinių turtu, tokiu būdu mirusio sutuoktinio palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti. Šis juridinę reikšmę turintis faktas, teismo nuomone, yra įrodytas aptartais įrodymais, jis sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 444 str. 1 d. 8 p., 445 str.).

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi ir 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršiančios 3 Eur, valstybės naudai iš pareiškėjos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po H. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 1994-04-04, mirties jo palikimą pagal įstatymą priėmė jo sutuoktinė A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdama jo turtą faktiškai valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.