Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. G. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovei V. B. dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir atsakovės V. B. priešieškinį ieškovei R. G., atsakovui L. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2012-04-19 R. G. ir L. B. sudarė traktoriaus MTZ-82, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje parduodamas traktorius įkainotas 3000 Lt. Sutartyje taip pat nurodyta, kad technika perduodama pirkėjo nuosavybėn nuo sutarties pasirašymo momento, o pardavėjas patvirtina, kad į parduodamą techniką tretieji asmenys jokių teisių ar pretenzijų neturi, ji neareštuota, nėra teisinio ginčo objektas, teisė disponuoti ja neatimta ir neapribota (b.l. 7). Nurodytas traktorius buvo įsigytas L. B. santuokos su V. B. metu. V. B. kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti jos ir sutuoktinio L. B. santuoką. L. B. santuokos nutraukimo byloje pareiškė reikalavimą dėl ginčo traktoriaus priteisimo jo asmeninėn nuosavybėn. Ieškovė R. G. ieškiniu prašė teismo įpareigoti V. B. perduoti jai sukomplektuotą, t.y. su gerve ir miško pakrovėju ginčo traktorių, kurį ji įgijo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovė V. B. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė panaikinti traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartį, motyvuodama tuo, jog nedavė sutikimo parduoti bendrąja jungtine nuosavybe esančio traktoriaus. Pirmosios instancijos teismas priešieškinį tenkino ir sandorį, kaip pažeidžiantį V. B. nuosavybės teisę, pripažino negaliojančiu. Kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad sutuoktinio sutikimo šiam sandoriui sudaryti nereikėjo. Šalys neginčijo to fakto, jog ginčo traktorius įgytas santuokos metu, taigi jam galioja CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, pagal kurią turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu jokių įrodymų, paneigiančių šią prezumpciją, nepateikė. Pagal CK 3.92 straipsnio 1 dalį turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Šia prezumpcija įstatymų leidėjas siekia palengvinti civilinę apyvartą ir apsaugoti sąžiningus trečiuosius asmenis, sudarančius sandorius su sutuoktiniais, nuo galimų ieškinių siekiant nuginčyti sudarytus sandorius. Asmuo, sudarantis sandorius su sutuoktiniu, gali netikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu, o tiesiog pripažinti, kad toks sutikimas yra. Be abejo, gali paaiškėti, kad prielaida dėl kito sutuoktinio sutikimo buvo klaidinga arba kad sandorį su sutuoktiniu sudariusi šalis žinojo nesant sutikimo, tačiau vis dėlto jį sudarė. Sutuoktinis, kurio sutikimo sudaryti sandorį negauta, gali kreiptis į teismą dėl sandorio nuginčijimo CK 3.96 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Pastaroji galimybė ribojama nustatant reikalavimą, kad sandorį ginčijantis asmuo privalo įrodyti kitos sandorio šalies nesąžiningumą. Nagrinėjamojoje byloje atsakovė V. B. ginčijo traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartį, nes traktorius parduotas be jos sutikimo. Ieškovė R. G. posėdžio pirmosios instancijos teisme metu parodė žinojusi, jog traktorius yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau maniusi, jog atsakovės sutikimo parduodant traktorių nereikia. Be to, ieškovė nurodė, kad traktorius pirktas jau L. B. gyvenant pas ją: ieškovės teigimu, į namus pas žmoną atsakovas negalėjo grįžti, nes jam buvo iškelta baudžiamoji byla dėl smurto šeimoje ir su žmona jis nesutarė. Atsakovė V. B. nurodė, jog nebuvo davusi sutikimo parduoti ginčo traktorių, o jo dokumentus sutuoktinis iš jos paėmė prievarta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t.y. į tai, jog ieškovė žinojo traktorių esant abiejų sutuoktinių nuosavybe, bei jog sutuoktiniai nesutaria, laikytina, jog ieškovė turėjo pakankamai priežasčių įtarti L. B. veikiant be žmonos sutikimo. Nors ieškovė teigia nežinojusi, kad nagrinėjamu atveju sandoriui sudaryti reikalingas kito sutuoktinio sutikimas, tai neįrodo ieškovę sąžiningai klydus dėl sandorio aplinkybių, nes pati ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga, kad išsiaiškintų traktoriaus pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo sąlygas. Be to, iš rašytinių įrodymų nustatyta, jog jau nuo 2009 metų L. B. dažnai gyvendavo ieškovės R. G. namuose, kaip jos draugas, o pati R. G. yra nurodžiusi, jog yra L. B. gyvenimo draugė ir turi su juo bendrą vaiką. Šių bylos aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog ieškovė gerai žinojo visas sandorio sudarymo aplinkybes, todėl negali būti laikoma sąžininga sandorio šalimi. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ginčo traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartimi, kaip prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo nuostatoms, pažeistos V. B. nuosavybės teisės, ir sutartis pagrįstai pripažinta negaliojančia bei panaikinta.

Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs negaliojančia traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartį, CK 1.80 straipsnio pagrindu pasisakė dėl restitucijos taikymo: nurodė, jog ginčo traktorius yra pas V. B., todėl spręsti klausimo dėl jo grąžinimo nebereikia. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl restitucijos taikymo, neteisingai nustatė šalių procesinę padėtį, todėl restitucijos klausimas išspręstas netinkamai. L. B. atsakovės V. B. priešieškinyje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo teisingai nurodytas atsakovu, kaip prašomo pripažinti negaliojančiu sandorio šalis. Kadangi sandoris pripažintas negaliojančiu, teismas turėjo, taikydamas restituciją, įpareigoti L. B. grąžinti ieškovei R. G. visa, ką jis yra gavęs pagal sandorį, t.y. 3000 Lt. Būtent ši suma yra nurodyta traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartyje. L. B. ir R. G. teigia, jog traktorius pirktas su gerve ir miško pakrovėju, už kuriuos papildomai sumokėta. Sutartyje traktoriaus komplektacija nenurodyta. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas R. G. ir L. B. asmeninį santykių pobūdį, pagrįstai pasisakymus apie už traktorių sumokėtą neva didesnę sumą, kaip nepatikimus ir nepagrįstus jokiais rašytiniais įrodymais, įvertino kritiškai. Esant nurodytoms aplinkybėms, keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo, nurodant, kad L. B. privalo grąžinti R. G. sandorio pagrindu gautą sumą – 3000 Lt.

Kolegija apeliacinio skundo argumentus, jog teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų – R. G. vyro R. G. ir institucijos, kuri sudarė traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartį, - teisių ir pareigų, atmeta kaip nepagrįstus. Kadangi sandorio šalis pagal traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartį buvo ieškovė R. G., ji pati pareiškė ieškinį ir jai buvo pareikštas priešieškinis šios sutarties pagrindu, teismo sprendimas dėl ginčijamo sandorio neįtakojo ieškovės vyro R. G., nesančio sutarties šalimi, teisių ir pareigų. Apeliacinio skundo argumentas dėl institucijos, kuri sudarė traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartį, nevertintinas kaip teisiškai pagrįstas, nes yra neaiškus: nenurodyta nei konkreti institucija, kurios teises neva įtakojo teismo sprendimas, nei kokiu būdu teismo sprendimas įtakojo institucijos teises.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl pagrįstai atmetė ieškinį ir tenkino priešieškinį – panaikino nuo sudarymo momento ginčo traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartį. Keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo, nurodant, kad L. B. privalo grąžinti R. G. sandorio pagrindu gautą sumą – 3000 Lt. (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės miesto 2013 m. spalio 1 d. sprendimą pakeisti ir nurodyti, jog nuo jos sudarymo momento panaikinus 2012 m. balandžio 19 d. Traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini,) pardavė traktorių MTZ-82, kurio tapatumo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registravimo dokumento numeris (duomenys neskelbtini), R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini,) taikyti restituciją – įpareigoti L. B. grąžinti R. G. traktoriaus pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu gautus 3000 Lt.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.