Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V.A., atstovui advokatui Leonidui Zubanovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V.A. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2010-04-19 nutarimo panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V.A. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2010-03-25 apie 17.00 val., Klaipėdos rajone, Antkopčio kaime, viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais iškoneveikė kaimynes. Veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnį ir 2010-04-19 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūno (toliau – ir Institucija) nutarimu jam pagal ATPK 174 straipsnį paskirta 100 litų bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu. Mano, jog prieš skiriant administracinę nuobaudą, Institucija turėjo jam paskirti psichiatrinę ekspertizę.

Institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmė skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (b.l. 23). Atsiliepimu į skundą prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir skundo netenkinti, nes administracinėje byloje pateikti įrodymai patvirtina V.A. padarytą pažeidimą. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog pažeidėjas būtų pripažintas neveiksniu, be to jam nepaskirta globa, todėl prašo jo teiginius, kad jis nesupranta, kas leidžiama, o kas draudžiama, vertinti kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybes (b.l. 24).

Byla nagrinėjama Institucijos atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies (Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

ATPK 174 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš ATPK 174 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir/ar pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Lietuvos Respublikos ATPK 297 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vienas iš teisėtumo reikalavimų – nutarimas turi būti priimtas laikantis procesinių taisyklių.

ATPK 260 straipsnio 1 dalis nurodo būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti. Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra administracinių teisės pažeidimo bylų teisenos procesinis dokumentas, kuriuo konstatuojamas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas bei kitos su juo susijusios aplinkybės. Pagal ATPK 260 straipsnyje keliamus reikalavimus protokolo turiniui, darytina išvada, kad tai procesinis dokumentas, kuriuo: 1) pradedama administracinė byla; 2) formuluojamas kaltinimas; 3) fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 straipsnio 2 dalis).

Administracinio teisės pažeidimo protokolu formuluojamas kaltinimas, nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo konstatuojama asmens kaltė dėl konkretaus administracinio teisės pažeidimo, todėl šiuose procesiniuose dokumentuose turi būti aiškiai suformuluotas kaltinimas (kokiais veiksmais, ką pažeidė asmuo), nurodomas konkretus teisės norminis aktas, jo straipsnis, dalis, punktas, kurį asmuo kaltinamas pažeidęs.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinis kaltinimas pažeidėjui turi būti suformuluotas aiškiai, nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, nes priešingu atveju negali būti laikoma, kad yra nustatyta pažeidimo esmė, ir tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-135/2008 ir Nr. N444-340/2008). Pažymėtina, kad esant neaiškiam kaltinimui, nėra galimybės tinkamai patikrinti ir įvertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundu ir paaiškinimu pateiktus argumentus dėl inkriminuoto pažeidimo. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nustatęs, kad surašant protokolą yra pažeidimų – nenurodyti administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N16 -1673/2007).

Administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 14) V.A. surašytas ir skundžiamu nutarimu (b.l. 15) paskirta administracinė nuobauda už tai, kad 2010-03-25 apie 17.00 val. Klaipėdos r., Antkopčio k., vartojo necenzūrinius žodžius. Iš suformuluoto kaltinimo matyti, jog pažeidimas padarytas viešoje vietoje – Antkopčio kaime, tačiau nenurodyta kur konkrečiai (kieme, laiptinėje ar pan.). Administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta kokio asmens atžvilgiu buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Iš paaiškinimo protokole matyti, jog V.A. necenzūriniais žodžiais išplūdo kaimynę A.Š. Skunde ir teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, jog konfliktą išprovokavo S.Š., nes išvadino jį silpnapročiu.

Administracinės bylos medžiaga nustatyta, kad Institucija pažeidėjo kaltę grindžia surinktais įrodymais – A.Š. informaciniu pranešimu (b.l. 16), kuriame nurodyta, jog ji 2010-03-25 apie 17 val. būdama namuose išgirdo triukšmą ir pro langą matė, kaip V.A. necenzūriniais žodžiais išplūdo jos uošvę V.Š. Pamatęs, kad pro langą žiūri ji, metė akmenį ir necenzūriniais žodžiais iškoneveikę ir ją bei kaimynę S.A. Teismas pažymi, kad Institucija, siekdama išsiaiškinti pažeidimo aplinkybes, liudytojais neapklausė nei S.Š., nei V.Š. ir S.A. Institucija neišsiaiškinusi aplinkybių, kokio asmens atžvilgiu buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, V.A. pripažino kaltu už nedidelį chuliganizmą. Akivaizdu, jog byloje surinkti įrodymai nepakankami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltei įrodyti.

ATPK 284 straipsnis nurodo, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas taip pat pabrėžia, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Kiekvienas asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik įrodžius jo kaltę įstatymų leidėjo numatytų įrodymų visuma.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą grindžia ir aplinkybe, jog pažeidimo padarymo metu jis nesuvokė savo daromų veiksmų, kadangi jis yra neįgalus. Byloje pateiktas neįgaliojo pažymėjimas (b.l. 10) patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nustatytas 45 procentų darbingumo lygis. Išraše iš medicininių dokumentų (b.l. 9) matyti, kad V.A. nustatytas lengvas protinis atsilikimas su emociniais sutrikimais.

ATPK 19 straipsnyje reglamentuota, kad administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenoje, tai yra nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos.

ATPK 250 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaręs priešingą teisei veiką asmuo yra nepakaltinamumo būsenoje. Taigi, asmens nepakaltinamumas eliminuoja administracinės atsakomybės galimybę. Dėl šios priežasties, Institucija, spręsdama asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, turėjo įvertinti aplinkybes, sudarančias prielaidas suabejoti asmens pakaltinamumu. Būtinumą administracinio teisės pažeidimo bylose atlikti pakaltinamumo įvertinimo ekspertizes yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse Nr. N-1-1613/07, Nr. N-63-500/2010.

Aukščiau nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, jog surinkti įrodymai yra nepakankami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltei įrodyti. Faktinėms aplinkybėms nustatyti būtina apklausti aukščiau minėtus liudytojus. Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina tinkamai suformuluoti kaltinimą, t.y. nurodyti, kokių žmonių atžvilgiu buvo įžeista garbė ir orumas ir taip pažeista viešoji tvarka.

Kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pakaltinamumo klausimas nebuvo nagrinėtas administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos, byla grąžintina šiai institucijai, įpareigojant atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2010-04-19 nutarimą, kuriuo V.A. pagal ATPK 174 straipsnį paskirta 100 litų baudą, panaikinti ir bylą grąžinti Institucijai nagrinėti iš naujo.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.