Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo S. A. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 2 p. ir 3 p., ir nubaustas laisvės atėmimu 13 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. nuteistas už tai, kad nužudė savo bejėgiškos būklės tėvą F. A. , gim. 1936 m., t.y. jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2004 m. kovo – balandžio 29 d. laikotarpyje, (duomenys neskelbtini), N. G. priklausančio namo kieme bei pačiame name, dėl asmeninių nesutarimų su savo tėvu F. A. dėl jo netvarkingumo, per ilgą laiko tarpą sistemingai, tyčia suduodamas daugybę smūgių (apie 20) rankomis, metaliniu laidu, spardydamas kojomis bejėgiškos būklės tėvą F. A. , padarydamas jam kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, įspaustinį kaukolės skliauto lūžimą su galvos smegenų sumušimu, kairio šlaunikaulio kaklelio lūžimą, kairiojo raktikaulio bei kairiojo alkūnkaulio, kairės pusės tiesioginius VII – IX šonkaulių lūžimus, dešinės pusės III – VI šonkaulių lūžimus, abipusius šonkaulių lūžimus, įvairias kraujosruvas, kurių visuma sąlygojo mirtį nulėmusias komplikacijas – galvos smegenų pabrinkimą, pūlingą plaučių uždegimą ir jų pabrinkimą, dėl ko F. A. 2004 m. naktį iš balandžio 29 d. į balandžio 30 d. name, esančiame (duomenys neskelbtini).

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. A. prašo sumažinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirtą 13 metų laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, jog iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, jo bei liudytojų parodymų matyti, kad tėvas F. A. pats išprovokavo konfliktą, buvo labai apsileidęs, nekreipė dėmesio į prašymus susitvarkyti ir tokiu būdu privesdavo apeliantą prie tokios būklės, kad šis nesusitvardydavo ir suduodavo tėvui, tačiau pabrėžia nesiekęs jo nužudyti. Apelianto manymu, tėvas pats galėjo išsikviesti medikus ar teisėsaugos pareigūnus, kadangi vaikščiojo, todėl prašo išteisinti jį dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą prokuroras prašė nuteistojo S. A. apeliacinį skundą atmesti, o gynėja prašė jo skundą patenkinti.

Nuteistojo S. A. apeliacinis skundas atmetamas.

S. A. kaltumas padarius jam inkriminuotą nusikaltimą patvirtintas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Tokios teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. S. A. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. ir 3 p., t.y. bejėgiškoje būklėje esančio tėvo nužudymas.

Apelianto prašymas išteisinti jį dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. ir 3 p., atmetamas kaip nepagrįstas. Nors nuteistasis S. A. skunde ir pabrėžia nesiekęs nužudyti savo tėvo, nurodo, kad šis savo netvarkingumu jį išprovokuodavo konfliktams, sutikti su tokiais apelianto argumentais negalima. Nužudytojo F. A. dukra N. G. parodė, kad dar 2001 m. tėvas nušalo kojas, labai sunkiai vaikščiojo, 2002 m. sirgo plaučių uždegimu, kurį laiką praleido globos namuose (t. 1; b.l. 77-81; t. 2, b.l. 132). Apklausti liudytojai G. J. , Z. L. , S. K. , S. F. patvirtino, kad S. A. dažnai išgėrinėjo, o išgėręs buvo itin agresyvus, įžeidinėdavo aplinkinius ir grasindavo jiems (t. 1, b.l. 92-99; t. 2; b.l. 134; 136; 138). Iš bylos medžiagos matyti, kad daugelis kaimo gyventojų S. A. bijojo, todėl net ir žinodami, kad jis muša savo tėvą, nesiėmė jokių veiksmų ir nieko jam nesakė. Ir pats apeliantas S. A. neneigia mušęs savo tėvą, pripažino mušdavęs rankomis arba pusmetrio ilgio bei piršto storio laidu, tačiau jis nemano, kad tėvas buvo bejėgiškos būklės. Toks jo argumentas negali būti pripažintas pagrįstu, jį paneigia bylos aplinkybės. Nukentėjusiosios N. G. , liudytojų G. J. , S. K. parodymai patvirtina, kad F. A. labai sunkiai vaikščiojo, kadangi prieš kelis metus buvo nušalęs kojas, daugiausia laiko praleisdavo namuose, ne kartą matė, kaip sūnus jį mušą. Specialisto išvada Nr. M 817/04 (01) F. A. mirties priežastimi įvardijo daugybinius kūno sužalojimus, kurie komplikavosi į galvos smegenų pabrinkimą, pūlingą plaučių uždegimą bei plaučių pabrinkimą. Pagal atsiradimo laiką sužalojimus sąlyginai galima išskirti į tris grupes, t.y. 1) seni – sugiję ar baigiantys gyti kūno sužalojimai 2) „nešvieži“ – gyjantys sužalojimai 3) „švieži“ sužalojimai. Iš to seka, kad sunkiai vaikščiojantis tėvas buvo mušamas ilgą laiko tarpą, smurtui jis nesipriešino (šią aplinkybę pripažįsta apeliantas, be to, nukentėjusiojo F. A. kūne nerasta savigynai būdingų sužalojimų), jam padaryti daugybiniai sužalojimai, tarp jų sužalojimai į gyvybiškai svarbų organą – galvą. Sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl sistemingo mušimo ir padarytų kūno sužalojimų F. A. sveikatos būklė vis blogėjo, veiksmų koordinavimas ir judėjimas mažėjo, o apeliantas, matydamas vis blogėjančią tėvo būklę, ir toliau sistemingai naudojo smurtinius veiksmus jo atžvilgiu. Aukščiau aptartų įrodymų visetas patvirtina, jog S. A. nužudė bejėgiškos būklė tėvą, todėl jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 129str. 2 d. 2 p., 3 p.

Netenkintas ir apelianto prašymas sumažinti jam apygardos nuosprendžiu paskirtą 13 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas, skirdamas S. A. bausmę, vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytais bausmių skyrimo pagrindais, įvertino nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei skyrė bausmę, savo dydžiu nežymiai viršijančią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Nuteistajam S. A. paskirta bausmė nelaikytina per griežta, todėl nėra jokio pagrindo ją švelninti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. A. apeliacinį skundą atmesti.