Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-10-21 · Byla Nr. N-575-2261-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-21
Bylos Nr.
N-575-2261-11
Teisminio proceso Nr.
4-47-3-00830-2010-2
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-2261/2011Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00830-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 21 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. nutarimo A. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. A. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 2 ir 6 dalyse numatytų pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad A. A. 2010 m. rugsėjo 13 d., apie 07.50 val., Telšiuose, Turgaus aikštės gatvėje ties 24 pastatu, vairuodamas automobilį nepraleido ir partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusį pėsčiąjį, bei iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pėsčiasis įvykio metu patyrė tik fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 37, 231.1, 231.2 ir 231.4 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Telšių rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 5 d. nutarimu A. A. pripažino kaltu padarius ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 75 litų baudą, o administracinę bylą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir 124¹ straipsnio 6 dalį asmens atžvilgiu nutraukė, nesant jo veikoje pažeidimo įvykio ir sudėties. Konstatavo, kad A. A. pažeidė KET 37 punkto reikalavimus ir dėl to kliudė pėsčiąją, tačiau pėsčioji nebuvo sužeista, dėl ko asmens veika atitinka ATPK 124¹ straipsnio 2 dalies sudėtį. Pažymėjo, kad A. A. iš karto po eismo įvykio stabtelėjo, tačiau mergaitė nubėgo tolyn ir jis negalėjo pastebėti, kad jai buvo padaryti sužalojimai, kad ji nukentėjo. Nurodė, kad nėra duomenų, jog būtų sužeistas žmogus, įvykyje dalyvavo viena transporto priemonė, kuri nebuvo sugadinta, todėl padarė išvadą, jog A. A. nebuvo pareigos pranešti apie eismo įvykį policijai. Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

II.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius (toliau – ir Institucija) apeliaciniu skundu prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Mano, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta nepilnai, neobjektyviai ir paviršutiniškai. Nurodo, kad teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis tik A. A. duotais parodymais, į bylos nagrinėjimą nebuvo kviečiami institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas, eismo įvykį įforminę pareigūnai, taip pat įvykio metu nukentėjusi mažametė pėsčioji ir jos tėvai. Pažymi, kad iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog sužalojimai pėsčiajai buvo padaryti, tik nebuvo įvykio sudėties tam, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes sužalojimai buvo nežymūs. Paaiškina, kad iš byloje esančios medžiagos nematyti, jog A. A. po eismo įvykio būtų sustojęs ir bandęs išsiaiškinti, ar nebuvo sužalota pėsčioji, bei bandęs apie įvykį pranešti policijai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. A. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, o administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir 124¹ straipsnio 6 dalį jo atžvilgiu nutraukta.

Ginčo dėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuoto ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nėra ir teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl A. A. kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau Institucija apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo. Mano, kad teismas nevisapusiškai ištyrė reikšmingas bylai faktines aplinkybes, apsiribojo tik byloje esančiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi, parodymais.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų, nesurinko ir neištyrė visų galimų įrodymų, todėl priimto nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. KET 3 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Pažeidimo padarymo metu galiojusios KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, o taip pat, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra.

Nagrinėjamu atveju kaltinimas administracinio teisės pažeidimo protokole A. A. pateiktas dėl to, kad vairuodamas automobilį nepraleido ir partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusį pėsčiąjį, bei iš eismo įvykio vietos pasišalino. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad jis priimtas pasirėmus iš esmės tik administracinio teisės pažeidimo protokolu, nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais. Pažymėtina, kad minėti įrodymai šiuo atveju nėra pakankami spręsti apie padarytą pažeidimą. Iš byloje esančio policijos tyrėjos R. N. tarnybinio pranešimo (b. l. 4) ir nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 5) matyti, jog partrenkta pėsčioji G. B. kreipėsi į Telšių regioninės ligoninės traumatologinį skyrių, kur jai buvo nustatyti kairio žasto, dešinės čiurnos nubrozdinimai, galvos smegenų sukrėtimas ir nukentėjusioji išleista gydytis ambulatoriškai. Pažymėtina, kad nors minėtoje bylos medžiagoje teigiama, jog G. B. dėl sužalojimų eismo įvykio metu patyrė tik fizinį skausmą, tačiau tai nepaneigia fakto, jog pėsčioji eismo įvykio metu buvo sužalota. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje visiškai nėra duomenų, kad būtų sužeistas žmogus, laikytina nepagrįsta. Tesėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad spręsdamas dėl A. A. kaltės padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, teismas rėmėsi paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, jog iš karto po eismo įvykio stabtelėjo, tačiau mergaitė nubėgo tolyn ir jis negalėjo pastebėti, kad jai buvo padaryti sužalojimai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vadovautis vien tik A. A. parodymais nėra pagrindo, kadangi jie nėra patvirtinti bylos medžiaga, be to, A. A. yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas liudytojais neapklausė policijos pareigūnų, fiksavusių eismo įvykį, nukentėjusiosios ir jos tėvų. Todėl neapklausęs teisme liudytojais šių asmenų, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis byloje Nr. N575-881/2009, 2009 m. balandžio 10 d. nutartis Nr. N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.

Pažymėtina, jog vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas. Toks nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.

Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas