Utenos apylinkės teismo sprendimas

2024-02-07 · Civilinė byla Nr. e2-244-420/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-02-07
Bylos Nr.
e2-244-420/2024
Teisminio proceso Nr.
2-11-3-1290-2023-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vladimiras Kurasovas
Ieškovas
J. K.
Atsakovas
E. S.
Civilinė byla Nr. e2-244-420/2024Proceso Nr. 2-11-3-1290-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.4.3; 2.3.2.10; 3.2.6.1
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 7 d.Zarasai

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Vladimiras Kurasovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei E. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo dėl abiejų sutuoktinių kaltės nutraukti šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Visagino savivaldybės administracijos Juridiniame skyriuje.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad su atsakove skyrium gyvena jau nuo 2015 m. birželio mėnesio. Per šį laikotarpį iki dabar sutuoktiniai tapo svetimi, nėra jokio bendravimo, todėl tolimesnis santuokos egzistavimas nebeturi prasmės. Jam pareiškus, kad nori įteisinti santuokos nutraukimą, atsakovė pareiškė, kad nesutinka. Ryšium su tuo, kad atsakovė tiesiog nesutinka gražiuoju išsiskirti, jis yra priverstas kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka. Jie bendrų nepilnamečių vaikų neturi, išlaikymo iš atsakovės nereikalauja, jokio santuokoje įgyto iki Povedybinės sutarties sudarymo ir dalintino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto abu neturi. Taip pat nei abu kartu, nei kiekvienas atskirai neturi ir kreditorių. Po santuokos nutraukimo prašo atsakovei palikti pavardę – S., o jam – K. Prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, jam nedalyvaujant.

Atsakovė gyvena Rusijoje. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu, papildomai – elektroniniu paštu. Atsakovei apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį, prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ar nagrinėti bylą jai nedalyvaujant nepateikė, todėl byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovo J. K. ir atsakovės E. S. santuoka sudaryta ir įregistruota (duomenys neskelbtini) Visagino savivaldybės administracijos Juridiniame skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi. Sutuoktiniai kartu negyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, atsakovė daug metu gyvena kitoje valstybėje ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Tarp šalių nėra šeimos santykių, kurie sudarius santuoką yra bendro gyvenimo pagrindas, todėl santuoka nutrauktina. Bendras sutuoktinių gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs, santuoka iširusi, todėl nėra tikslinga juos taikyti, termino susitaikymui nustatymas nereikalingas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis, reglamentuojantis sutuoktinių pareigas, numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Iš šalių į bylą pateiktų procesinių dokumentų, ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad abi šalys nurodytų pareigų tinkamai nevykdė, nesiėmė priemonių santuokai išsaugoti, kadangi ieškovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, o atsakovė išvyko iš Lietuvos Respublikos ir gyvena kitoje šalyje, visiškai nutraukė su ieškovu santykius. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas, neišsaugojo santuokos.

Teismas sprendžia, jog yra abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo: sutuoktiniai buvo nepakankamai atidūs vienas kitam, lojalūs, rūpestingi ir siekiantys stiprinti šeiminius santykius, visapusiškai rūpintis šeimos gerove ir šeimos išsaugojimu, todėl neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėl to turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CP) 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškovo J. K. prašymu po santuokos nutraukimo jam paliktina turėta pavardė – „K.“, atsakovei – „S.“ pavardė (CK 3.69 straipsnis).

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiama santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 ir 4 dalys). Ieškovui J. K. ir atsakovei E. S. nereikalaujant išlaikymo vienai iš kitos, klausimas dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nespręstinas.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog ieškovas su atsakove santuokoje gimusių nepilnamečių vaikų neturi.

Ginčo dėl turto padalijimo po santuokos nutraukimo tarp sutuoktinių nekilo, nes ieškovas J. K. ir atsakovė E. S. gyvenant santuokoje jokio nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neįgijo, tai patvirtina Valstybės įmonės Registrų centro pažyma bei Valstybės įmonės Regitra pažymos.

Teismas procesinių dokumentų įteikimo išlaidų neturėjo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263 – 265, 270, 376 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovo J. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Visagino savivaldybės administracijos Juridiniame skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką J. K. palikti pavardę „K.“, E. S. palikti pavardę „S.“.

Atsakovei teismo sprendimą per tris dienas nuo jo priėmimo dienos įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje tokio turinio pranešimą:

“Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose 2024 m. vasario 7 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-244-420/2024, iškeltoje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei E. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė E. S. gyvena Rusijoje, todėl jai sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovė informuojama, kad sprendimas laikomas jai įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklapyje paskelbimo dieną. Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas, per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali apskųsti apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose. Informacijos teirautis tel. (8 385) 30864.“

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.

Teisėjas Vladimiras Kurasovas