Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. Č. atstovo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo S. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. S. Č. surašytas už tai, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 9, 133, 231, 234 p. reikalavimus, t. y. 2013-10-12, apie 23.00 val., ties (duomenys neskelbtini), Kaune, vairuodamas automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, į vietovės reljefą, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą ir gatvės stulpą. Eismo įvykio metu buvo apgadinti automobilis, kelio ženklas ir gatvės stulpas. Padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, vairuotojas apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Vėliau į eismo įvykio vietą grįžo kartu su sutuoktine R. Č., kuri prisipažino sukėlusi šį eismo įvykį, jos vardu buvo surašytas protokolas bei 2013-10-30 priimtas nutarimas, kuriuo ji pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą bei nubausta 100 Lt bauda.

Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino ATPK 302¹⁷ str. 1 d. 1-4 punktų nuostatas, suplakęs dvi skirtingas organų (pareigūno) veiksmų (įgaliojimų) ribas ir sekas bei klaidingai apibendrinęs, kad organas (pareigūnas), esant ATPK 302¹⁷ str. 1 d. 1-4 p. nurodytiems pagrindams tiek savo iniciatyva, tiek pagal gautą prašymą, gali priimti sprendimą pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių.

Šią tarnybinio patikrinimo išvados kopiją Kauno AVPK Kelių policijos valdyba gavo (b. l. 39), su ja susipažino ir jos neskundė. Kauno AVPK Kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas pareigūnų R. S., R. U. ir T. Š. veikimo (neveikimo) su ATPK 302¹⁷ str. 1 d. 2-3 p. nurodytais pagrindais atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą tiesiogiai nesusiejo. Nesant pradėtų ikiteisminių tyrimų baudžiamosiose bylose, nesant įsiteisėjusių teismų nuosprendžių, nutarimų ar nutarčių šiose bylose, kuriose būtų buvę nustatytos ATPK 302¹⁷ d. 1-3 p. nurodyti pagrindai, atnaujinti nurodytą administracinio teisės pažeidimo bylą buvo pilnai išsemti, todėl Kauno AVPK Kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas jokios teisės atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių savo iniciatyva negalėjo.

Kauno AVPK Kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas negalėjo savo iniciatyva atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 20N-3101549-13 ir dėl to, kad jis nebuvo tinkamas subjektas paduoti prašymą atnaujinti bylą. Teismas nutarime pažeidė ATPK 302¹⁷ str. 1 d. 4 p. ir ATPK 302²⁰ str. 1 d. nuostatas, nepagrįstai priskyręs teisę organui (pareigūnui) savo iniciatyva priimti sprendimą pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Apeliantui nesuprantama ir Kauno AVPK Kelių policijos valdybos viršininko Dano Česnausko surašyto prašymo pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių Nr. 20-10-PR5-924 (2013-11-07) (b. l. 14) Kauno AVPK viršininkui Algirdui Kaminskui teisėtumas ir pagrįstumas. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbo reglamento, patvirtinto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008-11-20 įsakymu Nr. 20-V-90 su vėlesniais pakeitimais 5-15 punktuose, kuriuose nurodyta, kokie įgaliojimai ir teisės suteikti, taip pat nustatytos pareigos Kauno AVPK viršininkui nėra nustatyta pareigos ar teisės Kauno AVPK viršininkui uždėti rezoliuciją „Vykdyti D.Česnauskui“ ant Kauno AVPK Kelių policijos valdybos viršininko ar kokio kito jo pavaldume esančio pareigūno prašymo pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbo reglamento 15-as punktas nustato, jog Kauno AVPK viršininkui tiesiogiai pavaldūs Vidaus tyrimų ir Imuniteto skyrių vadovai, tačiau ir Kauno AVPK viršininkas Algirdas Kaminskas, kaip ir Kauno AVPK Kelių policijos valdybos viršininkas D. Česnauskas, nevykdė savo pareigos ir pažeidė bendrąsias policininko pareigas, nustatytas Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d., savarankiškai išaiškinti nusikalstamas veikas ir padariusius juos asmenis bei tokiu būdu sudaryti prielaidas nurodytos administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimui ATPK 302¹⁷ str. 1 d. 1-3 p. pagrindais. Teismas apskritai nevertino ir nepasisakė dėl neteisėtų Dano Česnausko ir Kauno AVPK viršininko Algirdo Kaminsko veiksmų teikiant prašymą ir dedant prašyme vykdymo pavedimo rezoliuciją.

Teismas nutarime pilnai nenurodęs, kokią ATPK straipsnį cituoja, apsiribojo formuluote „pagal to paties straipsnio 4 d. nurodyta, jeigu yra pagrindas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) tyrimo medžiagą ir savo prašymą atnaujinti bylą perduoda organui (pareigūnui), kurio įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi baigta atnaujintina administracinio teisės pažeidimo byla“ (nutarimo 3-o lapo 6-a dalis). Tuo faktiškai nurodė ATPK 302²⁰ str. 4 d. nuostatą. Tokiu atveju Kauno AVPK Kelių policijos valdybos viršininko D. Česnausko prašymas pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių Nr. 20-10-PR5-924 (2013-11-07) (b. l. 14) būtų galimas ir teisėtas ATPK 302²⁰ str. 4 d. nuostatos pagrindu. Tačiau teismas neįžvelgė, kad Kauno AVPK Kelių policijos valdybos viršininko D. Česnausko prašymas adresuotas netinkamam subjektui ir nesant pirminės teisėtos vados. D. Česnausko prašymas atnaujinti bylą vadovaujantis ATPK 302²⁰ str. 4 d turėjo būti perduotas organui (pareigūnui), kurio įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi baigta atnaujintina administracinio teisės pažeidimo byla, šiuo atveju Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistui R. S., priėmusiam nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-3101549-13, nes tik šis pareigūnas ATPK 302²⁰ str. 4 d. pagrindu turėjo teisę spręsti bylos atnaujinimo klausimą posėdyje. Apelianto nuomone, tokie aukštų pareigūnų D. Česnausko ir A. Kaminsko veiksmai, parodo, kad jie nesilaiko ATPK ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbo reglamento, veikė neteisėtai, nusižengdami paminėtų teisės aktų nuostatoms, be to rodo nepasitikėjimą savo skyrių darbuotojais, nors šių darbuotojų veiksmuose jokių tarnybinių pažeidimų Vidaus tyrimų skyrius nenustatė. Tokie veiksmai verčia manyti, kad tai susidorojimas su sąžiningai savo pareigas ėjusiu Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistu S. Č., ką nurodė apeliantas ir 2014-07-25 teismo posėdyje.

Teismas suvaržė S. Č. ATPK 272 str. 1 d. nustatytą teisę teikti įrodymus, kadangi netenkino jo atstovo prašymo apklausti dėl šių aplinkybių buvusį Kauno AVPK viršininką Algirdą Kaminską.

Teismas pažeidė ATPK 302²⁰ str. 5 d. nuostatas, nes neįvertino aplinkybės, kad Kauno AVPK Kelių policijos valdybos viršininkas D. Česnauskas nepagrįstai pasisavino administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 20N-3101549-13 nagrinėjusio Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto R. S. teisę priimti sprendimą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą arba atsisakyti tai padaryti, nes tokią teisę turėjo tik šis pareigūnas.

Teismas nevertino aplinkybės, kad 2013-11-08 nutarimas pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (b. l. 15) priimtas ne posėdyje, nepranešus suinteresuotiems asmenims apie posėdžio vietą ir laiką, nes S. Č. ar R. Č. jokių pranešimų negavo.

Kauno AVPK Kelių policijos valdybos viršininko D. Česnausko 2014-02-11 nutarimas atnaujinti administracinės teisės pažeidimo bylos tyrimą Nr. 20-10-IL-447 taip pat priimtas netinkamas, nes jį priėmė tam neturėjęs teisės pareigūnas, nesant R. P.-Č. prašymo, nepranešęs suinteresuotiems asmenims apie posėdžio vietą ir laiką, nes duomenų patvirtinančių, kad S. Č. ar R. Č. būtų gavusi pranešimą byloje nėra, tačiau teismas ir čia neįžvelgė ATPK 302²⁰ str. 4 ir 5 d. pažeidimų.

Apelianto nuomone, teismui padarius skunde išdėstytus pažeidimus, ir nenustačius esminių pažeidimų, kad administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 20N-3101549-13 nepagrįstai buvo atnaujinta, administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai negalėjo būti vertinami ir laikomi įrodymais, nes jie surinkti Kauno AVPK Kelių policijos valdybos viršininkui D. Česnauskui padarius ATPK ir kitų teisės aktų pažeidimus, pradėjus neteisėtą administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 20N-3101549-13 atnaujinimo procesą, baigus jį neteisėto administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymu ir nepagrįstai perdavus bylą nagrinėti teisme. S. Č. nepagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nepagrįstai nubaustas administracine nuobauda už nepadarytus administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., o R. Č. atžvilgiu 2013-10-30 priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-3101549-13 nepagrįstai buvo panaikintas ir byla jos atžvilgiu nepagrįstai nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

S. Č. atstovo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliaciniu skundu apeliantas iš esmės ginčija administracinės teisės pažeidimo bylos, kurioje 2013-10-13 nutarimu pagal ATPK 127 str. 2 d. buvo nubausta R. Č., atnaujinimo procesą. Apelianto nuomone, procesas atnaujintas nepagrįstai, nesant tam jokio teisėto pagrindo ir pažeidžiant šį procesą reglamentuojančias teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimo institutas yra išimtinio pobūdžio, skirtas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms, t. y. nustačius konkrečius įstatyme nurodytus proceso atnaujinimo pagrindus. Administracinių teisės pažeidimo bylų atnaujinimą reglamentuoja Dvidešimt trečias² skirsnis. Jo esmė ta, kad po nutarimo priėmimo ir įsiteisėjimo gali paaiškėti naujos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant trauktino atsakomybėn asmens kaltę. Tokio teisinio reguliavimo būtinumą lemia ATPK 1 str. numatyti uždaviniai, teisingumo funkcijos įgyvendinimas bei ATPK 7 str. 2 d. įtvirtintas teisėtumo principas, nes administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik toks asmuo, kuris yra kaltas padaręs administracinį teisės pažeidimą, ir jo kaltė įrodyta byloje surinktais duomenimis. Todėl paaiškėjus aplinkybėms, kurios rodytų, jog asmuo patrauktas atsakomybėn nepagrįstai ar nepagrįstai tokio asmens atžvilgiu byla nutraukta, kodeksas numato galimybę atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Priešingai nei tvirtina apeliantas, pirmosios instancijos teismas konkrečiai nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta tik ATPK 302¹⁷ str. 1 d. 4 p. numatytu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ATPK 302¹⁷ str. 1 d. 1-4 p. nurodytais atvejais procesą atnaujinti organas (pareigūnas) gali savo iniciatyva, tam nėra būtina kitų, bylos baigtimi suinteresuotų asmenų prašymų. Taigi apeliantas be pagrindo teigia, kad proceso atnaujinimo klausimas negalėjo būti keliamas nesant R. P.-Č. prašymo.

Kaip minėta, procesas nagrinėjamoje byloje atnaujintas ATPK 302¹⁷ str. 1 d. 4 p. pagrindu – paaiškėjus kitų aplinkybių, kurios organui (pareigūnui) ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį teisės pažeidimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas. Procesas buvo atnaujintas, nes paaiškėjo, kad 2013-10-12 apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), Kaune, eismo įvykį sukėlė ir ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą galimai padarė ne R. Č. (P.), o S. Č., todėl R. Č. 2013-10-30 nutarimu galimai neteisingai nubausta už šį pažeidimą.

Proceso atnaujinimą inicijavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas, pateikdamas prašymą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui Algirdui Kaminskui. Nors apeliantas teigia, kad proceso atnaujinimą inicijavo netinkamas subjektas, tačiau ATPK 302¹⁸ str. 1 d. 1 p. numato, kad paduoti prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą šio kodekso 302¹⁷ straipsnio pirmosios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais turi teisę būtent organas (pareigūnas), kuris surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir (ar) atliko tyrimą.

Apeliantas netinkamai aiškina organo ar pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą ir (ar) atlikusio tyrimą sąvoką, ją nepagrįstai personalizuodamas. Tai, kad prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą turi teisę paduoti organas (pareigūnas), kuris surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir (ar) atliko tyrimą, nereiškia, kad prašymą privalo pateikti asmeniškai būtent tas konkretus asmuo, kuris surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir (ar) atliko tyrimą. Sutinkant su tokiais apelianto argumentais, jog šie įgalinimai priskirtini tik konkrečiam asmeniui, galima paradoksali situacija, kai proceso nebūtų galimybės atnaujinti vien dėl to, jog pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, nebedirba ankstesnėse pareigose. ATPK 216 straipsnio 5 punktas numato, kad administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja policija. Taigi sąvoka „organas“ apimą visą teisėsaugos ar kitą įstaigą, kuriai administracinių teisės pažeidimų kodeksas priskiria teisę dėl jame numatytų pažeidimų atlikti tyrimą ir surašyti pažeidimo protokolą, o ne atskirą pareigūną. ATPK 220 str. 1 d. nurodo, kad pareigūnų, kurie šio kodekso 216 straipsnio 5 punkte nurodytų organų vardu nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas, sąrašą nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, o šio straipsnio antra dalis reglamentuoja, kad pareigūnai, įgalioti nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, gali skirti šio kodekso ypatingosios dalies numatytas administracines nuobaudas jiems suteiktų įgaliojimų ribose ir tik eidami tarnybines pareigas. Policijos pareigūnas, atlikdamas savo pareigas, veikia ne kaip individualus, privatus asmuo ir ne savo asmeniniais interesais, o kaip policijos įstaigos atstovas, valstybės interesus ginantis asmuo, kuris gali veikti tik savo kompetencijos ribose, o jo veikla yra griežtai reglamentuota teisės aktais.

Be to, policijos pareigūnų veikla reglamentuota hierarchiniu principu, kai žemesnės grandies pareigūnas yra pavaldus ir atskaitingas aukštesnės grandies pareigūnui, taip pat jis privalo vykdyti ir šio pareigūno teisėtus nurodymus. Policijos įstaigos vadovai yra atsakingi už savo įstaigos veiklą ir turi teisę pakeisti jiems pavaldžių policijos pareigūnų priimtus neteisėtus sprendimus arba sustabdyti jų vykdymą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Policijos veiklos įstatymo 16 str. 3 d., 2000 m. spalio 17 d. Nr. VIII-2048). Kauno AVPK Kelių policijos valdybos viršininkas D. Česnauskas yra Kelių policijos valdybos vadovas ir yra atsakingas už savo įstaigos veiklą bei turi teisę kontroliuoti jam pavaldžių pareigūnų tarnybinę veiklą, priimamus sprendimus, duoti jiems nurodymus. Be to, ATPK 225 str. 2 d. numatyta, kad policijos vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas už šiame straipsnyje nurodytus pažeidimus turi teisę miestų policijos komisariatų (vyriausiųjų komisariatų) vadovai. Taigi, įstatymas tiesiogiai suteikia kompetenciją tyrimo veiksmus byloje atlikti tiek pačiam policijos įstaigos vadovui, tiek juos pavesti atlikti savo vadovaujamos įstaigos pareigūnams pagal jų kompetencijas. Vadovaujantis šiomis normomis, Kauno AVPK Kelių policijos valdybos viršininkas D. Česnauskas be abejonės turėjo teisę imtis iniciatyvos atnaujinti administracinę bylą, kai paaiškėjo nauji faktai, kurie nebuvo žinomi priimant baigiamąjį procesinį sprendimą.

ATPK 302¹⁹ str. 1 d. nurodyta, kad asmenys turi teisę paduoti prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių (šio kodekso 302¹⁷ straipsnio pirmosios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktai) organui (pareigūnui), kurio sprendimu buvo pradėta byla. Šis organas (pareigūnas), gavęs prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių arba pats sužinojęs apie šias aplinkybes, prašymo atnaujinti bylą padavimo klausimą turi išspręsti per kiek įmanoma trumpiausią laiką.

Kadangi 2013-11-05 buvo gautas R. Z. pareiškimas, kuriame buvo nurodytos naujos eismo įvykio aplinkybės, vadovaujantis ATPK 302¹⁹ str. 1 d. nuostatomis Kauno AVPK Kelių policijos valdybos viršininkas D. Česnauskas, kaip organo, kurio sprendimu buvo pradėta byla, vadovas galėjo ir privalėjo nedelsiant išspręsti klausimą dėl prašymo atnaujinti bylą padavimo.

Kauno AVPK Kelių policijos valdyba yra vienas iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato struktūrinių padalinių, o būtent Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas asmeniškai atsako už vyriausiajam policijos komisariatui pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą visoje apskrityje (Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nuostatų 22.1 punktas (patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2013 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 5-V-129 redakcija)). Šių nuostatų 22.20. punktas Viršininkui suteikia įpareigojimus teisės aktų nustatyta tvarka leisti įsakymus, nurodymus, skirti įpareigojimus ir tikrinti, kaip jie vykdomi. ATPK 225 str. 2 d. taip pat suteikia vyriausiųjų komisariatų vadovui teisę policijos vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas už šiame straipsnyje nurodytus pažeidimus. Vadovaujantis tuo pačiu hierarchijos principu, Kauno AVPK Kelių policijos valdybos viršininkas D. Česnauskas yra pavaldus Kauno apskrities VPK viršininkui, todėl būtent Kauno apskrities VPK viršininkas A. Kaminskas, kaip aukštesnis vadovas, galėjo spręsti dėl administracinės bylos tyrimo atnaujinimo pradėjimo, dėl ko į jį ir buvo kreiptasi su prašymu. ATPK 302²⁰ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), kurio sprendimu ta byla buvo pradėta, kai yra pagrindas manyti, kad gali būti bent viena iš šio kodekso 302¹⁷ straipsnio pirmosios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų aplinkybių, savo iniciatyva arba pagal gautą prašymą priima sprendimą pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Šis tyrimas atliekamas laikantis šio kodekso taisyklių. Kauno AVPK viršininkas A. Kaminskas, pagal savo turimus įgaliojimus, pavedė atlikti tyrimą būtent Kelių policijos valdybos viršininkui D. Česnauskui. ATPK nenumato tikslios tvarkos, kuria turi būti realizuojamas pavedimas atlikti pavestus procesinius veiksmus, tačiau rezoliucija yra pripažįstama kaip teisėtas sprendimo priėmimo būdas, todėl tokiu būdu duodamas pavedimą, Kauno AVPK viršininkas A. Kaminskas jokių įstatymo nuostatų nepažeidė. Apeliantas, ginčydamas rezoliucijos teisėtumą, nepagrįstai vadovaujasi Kauno apskrities policijos komisariato darbo reglamentu, nes šis lokalinis teisės aktas nustato Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbo tvarką (1 straipsnis), t. y. reglamentuoja įstaigos vidaus valdymo ir administravimo, o ne ATPK numatytų procesinių veiksmų atlikimo tvarką.

Apelianto teiginys, kad Kauno AVPK Kelių policijos valdybos viršininkas D. Česnauskas prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą turėjo adresuoti ne Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui, o Kauno AVPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus specialistui R. S. yra nepagrįstas, prieštaraujantis pavaldumo principui. Pastebėtina ir tai, kad tarnybinio patikrinimo išvados dėl Kauno apskr. VPK KPV AVS specialisto R. S. veiksmų buvo priimtos 2013-12-05, o naujos aplinkybės, dėl kurių buvo pradėtas administracinės bylos atnaujinimo procesas paaiškėjo 2013-11-05, be to, būtent šios naujai paaiškėjusios aplinkybės buvo vada pradėti tarnybinį patikrinimą. Taigi, kol nebuvo objektyvių duomenų, kad Kauno apskr. VPK KPV AVS specialisto R. S. veiksmai buvo teisėti, bylos tyrimas negalėjo būti perduotas tam pačiam pareigūnui, jau priėmusiam procesinį sprendimą, kurio teisingumas dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, buvo kvestionuojamas.

Nesutiktina su apeliantu, kad atlikus Kauno apskrities VPK tarnybinį patikrinimą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos specialisto R. S. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės pareigūnų R. U. ir T. Š. veiksmų ir nenustačius jų veiksmuose tarnybinio nusižengimo požymių sudėties, nebebuvo pagrindo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylos proceso. Kaip jau minėta, byla atnaujinta ne ATPK 302¹⁷ str. 1 d. 2-3 punktų pagrindu, o ATPK 302¹⁷ str. 1 d. 4 p. numatytu pagrindu – paaiškėjus naujoms aplinkybės, kurios leido pagrįstai manyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas, o administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo – kaltas. Šios aplinkybės buvo liudytojų R. Z. ir D. M. paaiškinimai, kurie nebuvo žinomi surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir skiriant nuobaudą R. Č..

Nesutiktina su apeliantu, kad buvo apribotos S. Č. teisės teikti įrodymus, nes į teismo posėdį nebuvo iškviestas buvęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Algirdas Kaminskas. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Įrodymų rinkimas negali būti begalinis procesas, jų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad pakaktų bylai svarbioms aplinkybėms nustatyti ir pagrįstoms išvadoms padaryti. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, naujų įrodymų išreikalavimo ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ATPK nuostatų pažeidimas, jeigu teismų sprendimai yra pakankamai motyvuoti ir juose nėra prieštaravimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2AT-32-2013). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad surinktų ir ištirtų įrodymų pakako išvadai, jog administracinės bylos tyrimas atnaujintas pagrįstai, todėl papildomai kviesti apklausai buvusį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką Algirdą Kaminską nebuvo būtinybės.

Apeliantas ginčija ir 2013-11-08 nutarimo pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei 2014-02-11 priimto sprendimo atnaujinti bylos tyrimą, teisėtumus, nes šie nutarimai buvo priimti ne posėdyje ir nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims S. Č. ir R. Č. bei nepranešus jiems apie posėdžio vietą ir laiką, o 2014-02-11 nutarimas priimtas teisės tam neturinčio subjekto.

Pastebėtina, kad įstatymas nenumato, jog nutarimas pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kuriuo siekiama surinkti duomenis pagrindžiančius ar paneigiančius atnaujinimo pagrindą (ATPK 302²⁰ str. 1 d.), priimamas posėdyje ir apie tai privalu pranešti suinteresuotiems asmenims. Tik atlikus objektyvų ir išsamų naujai pateiktų įrodymų vertinimą, galima spręsti, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusia aplinkybe, sudarančią pagrindą atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimą. ATPK 302²⁰ str. 2 d. numato, kad skundžiamas gali būti tik sprendimas atsisakyti pradėti tyrimą, taigi priešingo sprendimo apskundimo galimybė nėra numatyta, todėl priėmus nutarimą pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, jo nebuvo būtina įteikti ir suinteresuotiems asmenims.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone 2014-02-11 nutarimas, kuriuo buvo atnaujintas administracinės bylos tyrimas, yra teisėtas, jis priimtas laikantis proceso taisyklių. Suinteresuotas asmuo šioje byloje buvo R. Č., kadangi surinktų duomenų pagrindu Institucijos įsitikinimu, būtent jos atžvilgiu priimto sprendimo pagrįstumas buvo kvestionuojamas. R. Č. apie 2013-11-13 posėdį dėl bylos atnaujinimo buvo informuota, bylos medžiaga patvirtina, kad pranešimą priėmė, beje, pats S. Č. (b. l. 18). R. Č. pateikė prašymą, kuriuo prašė atidėti bylos nagrinėjimą iki 2013-11-21 (b. l. 19), o 2013-11-21 ji Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos viršininkui pateikė rašytinį paaiškinimą dėl 2013-10-12 įvykio. 2014-01-27 R. Č. buvo išsiųstas dar vienas pranešimas, kuriuo ji buvo kviečiama į 2014-02-11 14 val. posėdį dėl administracinės bylos atnaujinimo (b. l. 49), tos pačios dienos pranešimu į paminėtą posėdį buvo kviečiamas ir S. Č.. ATPK 302²⁰ str. 4 d. numato, kad apie posėdžio vietą ir laiką turi būti pranešama suinteresuotiems asmenims, tačiau nereikalauja patvirtinimų apie tokio pranešimo įteikimą, o šių asmenų neatvykimas nekliudo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo klausimą. Taigi iš minėtų duomenų spręstina, kad tiek R. Č., tiek ir S. Č. buvo žinoma apie sprendžiamą klausimą, o jų apsisprendimas nedalyvauti posėdyje negali būti vertinamas kaip Institucijos padarytas procesinis pažeidimas. ATPK 302²⁰ str. 5 d. numato, kad skundžiamas gali būti tik sprendimas atsisakyti atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą šio straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta tvarka, o sprendimas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, neskundžiamas. Taigi šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad 2014-02-11 nutarimas (b. l. 51) atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimą buvo priimtas nepažeidžiant procesinės tvarkos.

Kaip matyti iš bylos medžiagos S. Č. vengė atvykti į policijos įstaigą bei duoti paaiškinimus dėl jam inkriminuojamų pažeidimų ir surašant protokolą, o pareigūnų pastangas supažindinti su protokolu bei jį įteikti, deklaratyviai įvardija bandymu susidoroti su juo dėl jo tarnybinės veiklos, nors protokolo surašymo metu jau buvo išėjęs iš tarnybos. Apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų buvusio S. Č. viršininko D. Česnausko šališkumą ir suinteresuotumą bylos baigtimi, o vien subjektyvi nuomonė bei nepalankūs pažeidėjui procesiniai sprendimai nėra pagrindas teigti, kad Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos viršininkas D. Česnauskas buvo suinteresuotas nubausti S. Č..

Atmetus apelianto S. Č. atstovo advokato Egidijaus Milašiaus argumentus dėl nepagrįsto administracinės bylos atnaujinimo, nėra pagrindo sutikti ir su tuo, kad S. Č. byloje atliekant atnaujintą tyrimą surinktų ir pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų pagrindu, nepagrįstai nubaustas už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. Nežiūrint to, kad apeliantas skunde nenurodė jokių jo kaltę paneigiančių argumentų, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir skundžiamą nutarimą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Nors S. Č. nesutiko su tuo, kad būtent jis padarė ATPK 127 str. 2 d., 130 str. l d. numatytus administracinius teisės pažeidimus, teigė, kad eismo įvykį sukėlė R. Č., tačiau byloje surinkti ir ištirti įrodymai pažeidėjo versiją paneigia. Byloje surinktų ir ištirtų duomenų pakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog būtent S. Č. savo automobiliu nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą ir gatvės stulpą, dėl ko buvo apgadintas jo automobilis, kelio ženklas ir gatvės stulpas. Iš automobilio apgadinimų, įvykio situacijos, neabejotinai galima spręsti, jog pažeidėjas pajuto ir suprato sukėlęs eismo įvykį ir suvokė turįs pareigas, numatytas Kelių eismo taisyklių 234 punkte, tačiau jų nepaisė ir iš įvykio vietos pasišalino. Vėliau į ją grįžo su žmona R. Č., kuri atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad eismo įvykį sukėlė ji, taigi, šios aplinkybės pagrindžia, kad pažeidėjas veikė tiesiogine tyčia. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai: nešališkų, bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų R. Z., D. M. parodymai patvirtino, kad automobilį vairavo ne moteris, o vyras, kas paneigė pažeidėjo, liudytojų E. Š., R. Č. keliamą versiją.

Byloje pateikti ir duomenys apie eismo įvykiu svetimam turtui padarytą žalą: Kauno miesto savivaldybei buvo padaryta 190,69 Lt, UAB „Autrolis“ – 4733, 63 Lt, UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ – 815,92 Lt žala. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad S. Č. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., nes nustatyti visi būtini šių veikų sudėties požymiai.

Skirdamas nuobaudą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė ATPK 30 str. numatytų bendrųjų taisyklių, įvertino visas svarbias ir būtinas nuobaudos individualizavimui aplinkybes. Nuobaudos skirtos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sankcijų ribose, be to, nors ir nenustatyta lengvinančių aplinkybių, už ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą S. Č. paskirtos nuobaudos, mažesnės nei sankcijoje numatyti nuobaudų vidurkiai. Paskirtos nuobaudos subendrintos laikantis ATPK 33 str. nustatytų taisyklių, todėl konstatuotina, jog ji nėra per griežta, atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, yra efektyvi siekiant administracinės nuobaudos tikslų (ATPK 20 str.).

Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Keisti ar naikinti nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. Č. atstovo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.