Kauno apylinkės teismo įsakymas

2019-10-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3022-917/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-10-03
Bylos Nr.
1-3022-917/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41166-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Meškauskienė
Kaltinamasis
J. K.
Kategorijos
  • 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-3022-917/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41166-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; (S) 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.9.1; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4; 2.12.1.5
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 3 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Vidos Viduolienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. 2019 m. rugsėjo 25 d. apie 09.00 val. namuose (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę L. K., tai yra tyčia suėmęs už chalato atvartų purtė ir tampė ją, po to suėmęs už abiejų rankų riešų spaudė ir suko į priešingą pusę, tokiais veiksmais padarė poodines kraujosruvas dešiname dilbyje ir kairio riešo srityje, taip smurtaudamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios L. K. sveikatą.

Kaltinamasis J. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad jis su savo sutuoktine L. K. gyvena jai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jie gyvena dviese. Santuokoje yra 36 metus, jų santykiai visuomet buvo geri. Pastaruoju metu jo sutuoktinė dažnai būna irzli, nervinga, greitai užpyksta ir pyktį išlieja ant jo. 2019 m. rugsėjo 25 d. apie 09.00 val. namuose, jam būnant blaivam, jis negalėjo rasti savo namų raktų. Paklausus L., kur jo raktai, ji atsakė jų neduosianti. Dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu ji jį labai suerzino. Tuomet jis nuėjo prie baro, išgėrė apie 100 g degtinės. Šiek tiek nurimęs, užlipo į antrą aukštą, kur buvo L. ir vėl prašė atiduoti jam raktus, tačiau ji jam jų nedavė. Tuomet darbo kambaryje jis abiem rankomis suėmė jai už chalato atvartų ir ją pakėlė į viršų ir pasakė: „Duok raktus ir aš išeinu“, tačiau ji jam raktų neatidavė, atsistūmė nuo jo ir nubėgusi prie lango jį atsidarė bei pradėjo šaukti pagalbos. Jis nesuprato, kodėl ji taip daro, klausė jos. O ji jam atsakė, kad dabar kvies policiją. Pagalvojo, kad ji šneka nerimtai ir nuėjo į garažą. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie pabendravę su L. jį sulaikė. Jis L. nebuvo suėmęs už rankų ir jų nesuko. Fizinį skausmą galėjo jai sukelti tik suėmęs jai už chalato atvartų ir ją pakeldamas, gali būti, kad ją šiek tiek papurtė, tiksliai neatsimena. Dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi, tai daugiau nepasikartos. (b. l. 72–75). Papildomai apklaustas kaltinamasis J. K. savo pirminius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino ir nurodė, kad jų laikosi. Papildomai parodė, kad pirminės apklausos metu jis nurodė, kad sutuoktinei už rankų suėmęs nebuvo, tačiau susipažinęs su jam pateiktu patikslintu pranešimu apie įtarimą, nori pasakyti, kad kilusio konflikto metu galėjo būti taip, kad buvo suėmęs jai už rankų ir jas suspaudęs, tik paprasčiausiai to neprisimena dėl buvusio girtumo, jokiu būdu šios aplinkybės jis neneigia. Kad buvo ją suėmęs už chalato atvartų ir papurtė, tą puikiai prisimena. Jeigu L. nurodo, kad jis buvo suėmęs už rankų ir jas suspaudė, vadinasi taip ir buvo, neturi pagrindo abejoti jos žodžiais. L. pati išprovokavo konfliktą, tačiau dėl kilusio konflikto yra kalti abu. Aplinkybės, kad būtų grasinęs L. su ja susidoroti, jis neprisimena. Tikrai negalėjo būti taip, kad norėjo ją nustumti iš vidinio antro aukšto balkono. Nežino, kodėl taip L. pasakė, bet to tikrai nebuvo, kad ją konflikto metu galėjo tiesiog pastumti, to neneigia, tačiau išstumti iš antro aukšto neketino. L. paskutiniu metu dėl šeimos verslo ir didelio darbo krūvio yra labai išsekusi, įsitempusi, pavargusi, visada irzli. Nežino, kaip jų santykiai klostysis toliau. Turi praeiti šiek tiek laiko ir tuomet spręs, kaip elgtis toliau. Pilnai sutinka, kad savo veiksmais galėjo L. sukelti fizinį skausmą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Dar neturėjo galimybės jos atsiprašyti, tačiau tik pasitaikius galimybei ketina tai padaryti. Iki kol viskas išsispręs, ketina pagyventi savo deklaruojamosios gyvenamosios vietos adresu (b. l. 80–83).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo J. K. parodymų jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

- 2019 m. rugsėjo 25 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, iš kurio matyti, kad pagal iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams L. K. nurodė, kad 2019-09-25 apie 08.40 val. jai būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir jos neblaivaus sutuoktinio J. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis ją sėdinčią kėdėje pastūmė link sienos, po to abiem rankomis suėmė chalato atvartus ir pradėjo ją tampyti, stumdyti. Jai traukiant telefoną iš chalato kišenės, tam, kad galėtų nufilmuoti, kaip jis mėto jos daiktus ir krausto rankines, ji griebė jai už rankų riešų ir pradėjo juos sukti. Tada atsitempė ją, laikydamas už rankų riešų, prie namo antrame aukšte esančio vidinio balkono ir sakė, kad ją numes į apačią, sakė: „Aš tave užmušiu, pamatysi kas tau bus“. Šiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 7-12);

- 2019 m. rugsėjo 25 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad nuvykus pagal iškvietimą, L. K. policijos pareigūnams paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. jai sukonfliktavus su sutuoktiniu dėl raktų, pastarasis sugriebė ją už rankų, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą, ją tampė grasindamas numesti nuo laiptų (konfliktas vyko antrame aukšte) (b. l. 23-25);

- 2019 m. rugsėjo 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolu (su priedu – fotolentele), kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-26);

- 2019 m. rugsėjo 27 d. nukentėjusiosios L. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad ji tvirtina savo pirminius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jų laikosi. Papildomai nori parodyti, kad paskutiniu metu jos ir sutuoktinio J. K. santykiai yra pašliję dėl jo pastovaus girtavimo. J. jau labai senai turi problemų su alkoholiu, dėl ko namuose pastoviai kyla barniai. Seniau nors ir J. girtaudavo, tačiau niekados prieš ją nekeldavo rankos. Paskutiniu metu J. pradėjo prieš ją smurtauti. Į policijos pareigūnus iki šiol ji nekreipė. 2019 m. rugsėjo 25 d. ryte kilusio konflikto metu sutuoktinis atėjęs į darbo kambarį ją sėdinčią kėdėje ant ratukų stūmė su visa kėde į sieną, pati ji neužsigavo, nes į sieną atsitrenkė kėdės atlošas. Iškarto, jis prie jos pribėgo ir suėmęs už chalato atvartų ją stipriai purtė ir tampė po visą kambarį. Ji garsiai šaukė ir prašė, kad jis liautųsi, į ką jis visiškai nereagavo ir toliau laikydamas ją už chalato atvartų nutempė į kitą kambarį, pristūmė prie sienos ir pradėjo kraustyti ir mėtyti jos rankines. Ji jo paklausė: „Ką tu darai, aš viską telefonu nufotografuosiu, kaip tu elgiesi aš skųsiuosi“. Įpykęs dar labiau, jis puolė prie jos norėdamas atimti mobilaus ryšio telefoną, stvėrė rankomis už jos abiejų rankų riešų stipriai suėmė ir juos suko į priešingą pusę, tada laikydamas už riešų ir spausdamas atitempė ją į koridorių ir bandė ją stumti per vidinį antro aukšto balkono turėklą į pirmą aukštą. Ji šaukė: „J., ką tu darai, pagalvok“. Jo akys buvo paklaikusios, ką jis, tuo metu galvojo ji nežino. Rankas nuo sukiojimo į priešingą pusę jai labai skaudėjo, dar ir dabar rankų riešuose jaučia skausmą, tai tikrai nebuvo momentinis skausmas. Kažkokiu būdu jai pavyko iš J. gniaužtų ištrūkti, ji nubėgo į kambarį prie lango, jį atsidarė ir ėmė šauktis pagalbos tikėdamasi, kad išgirs kaimynai. J. atėjo iš paskos jos ir vėl ėmė ją tampyti suėmęs už chalato atvartų. Ji šaukėsi pagalbos ir parašė J. liautis. Po to, jis ją paleidęs, pradėjo laiptais leistis žemyn, o ji nieko nelaukusi greitai paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė policijos pareigūnus. Tuomet J. išgirdęs, kad ji iškvietė pareigūnus grįžo atgal į antrą aukštą ir vėl ėmė ją tampyti, o ji visa gerkle rėkė „gelbėkit, padėkit“, J., tik tada nuėjo į garažą. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Tai buvo pirmas kartas, kada J. taip žiauriai su ja pasielgė, nors ir anksčiau yra smurtavęs, bet viskas taip baisiai nebuvo, kaip šį kartą. Ji dėl jo tokio elgesio labai išsigando, patyrė didelį stresą. Ant jos abiejų rankų riešų yra likusios kraujosruvos, kurias užfiksavo teismo medicinos ekspertai. 2019 m. rugsėjo 26 d. J. grįžęs į namus pasiimti daiktų, vėl jai priekaištavo dėl raktų, kad ji juos atiduotų, elgėsi gan agresyviai, dėl prieš ją panaudoto fizinio smurto neatsiprašė ir dėl įvykio visiškai nesigailėjo, dar pasakė, kad taip visko nepaliks, kad ji ramiai negyvens. J., kada būna blaivus nėra blogas, elgiasi gražiai, rūpinasi buitimi, o kai tik išgeria, tampa visiškai kitu žmogumi, elgiasi agresyviai, pastoviai ją psichologiškai terorizuoja, gąsdina skyrybomis, dalina turtus, grasina ją palikti be nieko ir uždaryti į psichiatrinę ligoninę. Kaip ji elgsis toliau, nėra apsisprendusi, šiuo metu nieko negali pasakyti. Jeigu jis nepadarys išvadų ir neis gydytis nuo alkoholizmo, ji priims sprendimą su juo skirtis, nes nesijaučia saugi gyvendama su juo tame pačiame name. Jai yra išaiškinta teisė pateikti civilinį ieškinį, tačiau šia teise ji pasinaudoti neketina (b. l. 29–32);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2608/2019(02), kurioje nurodoma, kad L. K. nustatyta: kraujostuva dešiniame dilbyje, kraujosruva kairio riešo srityje. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 41);

- pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 2274, kuriame užfiksuota, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. 09.35 val. J. K. nustatytas 1,48 promilių neblaivumas (b. l. 59) .

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnyje, gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus darytina išvada, jog J. K. kaltė, padarius jam inkriminuotą BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius ši nusikaltimą patvirtina nukentėjusiosios nuoseklūs parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jos nurodytos aplinkybės atitinka pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuotą informaciją. Specialisto išvadoje konstatuota, kad kaltinamojo nukentėjusiajai padarytas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, o tuo tarpu pristatyto asmens testo alkoholiui protokole užfiksuoti veiko padarymo metu kaltinamojo girtumą patvirtinantys duomenys.

Aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad J. K. 2019 m. rugsėjo 25 d. apie 09.00 val. namuose (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę L. K., tai yra suėmęs už chalato atvartų purtė ir tampė ją, po to suėmęs už abiejų rankų riešų spaudė ir suko į priešingą pusę, tokiais veiksmais padarė poodines kraujosruvas dešiname dilbyje ir kairio riešo srityje, taip smurtaudamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios L. K. sveikatą.

Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad kaltinamojo smurtas buvo panaudotas prieš šeimos narį – kartu gyvenančią sutuoktinę, jo atsakomybę kvalifikuoja (sunkina).

J. K. padarytų veiksmų pobūdis (suėmęs už chalato atvartų purtė ir tampė nukentėjusiąją, po to suėmęs už abiejų rankų riešų spaudė ir suko į priešingą pusę), neleidžia abejoti, kad kaltinamasis suprato, jog tokiu būti gali savo sutuoktinei nežymiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo tokių padarinių, t. y. veikė vieninga tiesiogine tyčia.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad J. K. inkriminuota nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis kaltas, todėl baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

J. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, taip pat nurodė, kad sutinka gydytis nuo alkoholizmo (b. l. 101).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnis 3 dalis), nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis neteistas (b. l. 47–48), administracine tvarka nebaustas(b. l. 49); Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale registruotas nuo 2014 m. liepos 24 d., diagnozė: (duomenys neskelbtini) (b. l. 53); VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare (duomenys neskelbtini), diagnozė: (duomenys neskelbtini) (b. l. 54); Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1168/2019e nurodyta, kad J. K. teismo psichiatrinę ekspertizę skirti netikslinga (b. l. 58); dirbantis.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagrįstai prašoma skirti laisvės apribojimo bausmę. Teismo manymu, prokurorės pasiūlytos bausmės rūšis ir jos dydis atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Taip pat kaltinamajam skirtinas BK 48 straipsnio 6 dalies 4 punkte numatytas įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo, taip siekiant mažinti galimybę piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimai, taip darant teigiamą įtaką jo elgesiui. Su šio įpareigojimo paskyrimu kaltinamasis sutinka (b. l. 101).

Baudžiamoji byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, todėl jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. 09.10 val. iki 2019 m. rugsėjo 26 d. 14.15 val., iš viso – dvi paros, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., 73 str.).

Kaltinamajam J. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. K. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti J. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. 09.10 val. iki 2019 m. rugsėjo 26 d. 14.15 val., iš viso – dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, tai yra 3 (tris) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Išaiškinti J. K., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

J. K. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Sigita Meškauskienė