Kauno apygardos teismo nutartis

2017-07-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-578-579/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-13
Bylos Nr.
1S-578-579/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Gražys, Olegas Šibkovas, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
R. J.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-578-579/2017
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Olego Šibkovo ir Danguolės Šiugždinytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. J. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisijos) 2017 m. gegužės 11 d. nutarimo netaikyti R. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. J. atlieka bausmę pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį 5 metų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalies nuostatomis, subendrinta su Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendis pakeistas bausmių bendrinimo dalyje ir skirta galutinė bausmė – 5 metai laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2017 m. lapkričio 2 d.Komisija 2017 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, nes jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta, o pažanga mažinant šią riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundžiama Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartimi teismas atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo. Teismas sprendė, jog Komisijos nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas ir sutiko su Komisijos išvada, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad R. J. būdama laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis R. J. skunde prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti. Teigia esąs jau pasitaisęs ir laisvėje turėtų daugiau galimybių atlyginti žalą. R. J. skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas. Kaip jau minėta, pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Šiuo atveju nei vienos iš minėtų sąlygų nėra. Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad R. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, net ne prie vidutinės rizikos grupės, tačiau prie aukštos (127 balai). Esant tokiam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, lygtinis paleidimas būtų galimas tik jei pažanga mažinant šią riziką būtų akivaizdi, žymi ir leistų pagrįstai tikėtis tinkamo nuteistojo elgesio laisvėje, tačiau bylos duomenys niekaip neleidžia daryti tokios išvados. Priešingai, iš pateiktos medžiagos matyti, jog nusikalstamo elgesio rizika nuo vertinimo, atlikto bausmės atlikimo pradžioje, faktiškai nepakito, sumažėjo vos vienu balu – nuo 128 iki 127. Esant tokiai aukštai nusikalstamo elgesio rizikai, jos sumažėjimas vos vienu balu negali būti vertinamas kaip žymi, akivaizdi pažanga ir juo labiau nesudaro pagrindo išvadai, kad asmuo toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, R. J. nors ir vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau tai neturėjo teigiamos įtakos jo kriminogeniniams veiksniams bei nusikalstamo elgesio rizikai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistajam pasiūlyta dalyvauti pataisos namuose vykdomų socialinės reabilitacijos programų veikloje, jis motyvuotas elgtis nepriekaištingai, laikytis nustatytų elgesio taisyklių, skatinta darbinė motyvacija, motyvuotas mokytis profesinio rengimo centre, gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Pateikti duomenys patvirtina, kad R. J. dalyvavo Anoniminių alkoholikų programoje, kitose programose, tačiau akivaizdaus poveikio nuteistojo mąstymui ir elgesiui, kas šiuo metu vertinama kaip kriminogeniniai veiksniai, tai neturėjo. Nuteistasis tris kartus pažeidė nustatytas elgesio taisykles, baustas drausminėmis nuobaudomis, tame tarpe už psichiką veikiančių priemonių (narkotikų) vartojimą, už grubų elgesį. Pataisos namuose vidurinio išsilavinimo įgyti noro nepareiškė. Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis linkęs pasielgti impulsyviai, neapgalvojant būsimų savo elgesio pasekmių, pokalbio metu sudaro rėksmingo, nekantraus asmens įspūdį. Apibūdinant mąstymą ir elgesį, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis negeba suprasti galimų skirtumų tarp savo paties požiūrio ir kitų asmenų vertinimo. Yra prieštaravimų, tarp to, ką nuteistasis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta pats prisidėjęs prie tos problemos. Nerimą kelią ir nuteistojo požiūris į lėšų tvarkymą bei pajamas, nuteistojo gyvenimo stilius bei draugai, kas šiuo metu taip pat vertinama kaip kriminogeniniai veiksniai. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis dažnai jautė finansinius sunkumus, nusikalto spontaniškai pritrūkus pinigų alkoholiui, anksčiau taip pat eilę kartų teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimus, pripažįsta nusikaltęs dėl finansinių lėšų stygiaus, tačiau pastangų spręsti šią problemą nededa – mokytis nepareiškė noro, pripažino, jog dažniausiai finansiškai priklauso nuo motinos ir būdamas laisvėje lengvabūdiškai tikisi išvykti į užsienį bei dirbti su motina. Savanoriškai ieškinio nedengia. Be to, nuteistasis pripažįsta turėjęs draugų, susijusių su kriminaliniu pasauliu, teigia ne visada galintis atsispirti neigiamai draugų įtakai. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, jog nuteistasis žino savo veikos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau neįvertina ankstesnio patyrimo. Visa tai leidžia pagrįstai abejoti sėkminga nuteistojo integracija į visuomenę šiuo metu.Įvertinus aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir neleidžia pagrįstai tikėtis, jog R. J. išėjęs į laisvę iškilusias problemas spręs tik teisėtais būdais, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas jam netaikytas pagrįstai. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, konstatuojama, jog skundžiama Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo R. J. skundą ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Evaldas GražysOlegas ŠibkovasDanguolė Šiugždinytė