- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-09
- Bylos Nr.
- 1A-418-315-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-88-1-004682011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Kisielius (pirm.), Jūratė Damanskienė, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- T. T., Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros
Pranešėjas A. Kisielius Baudžiamoji byla Nr. 1A-418-315/2012
Teisėjas E. Pašilis Teisminio proceso Nr. 1-88-1-004682011-0
2012 m. gegužės 9d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. T. ir Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo T. T. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteistas – laisvės atėmimu dvejiems metams ir septyniems mėnesiams, pagal LR BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams.
LR BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu, taikant bausmių apėmimo principą, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, paskirtos bausmės subendrintos ir subendrinta bausmė T. T. paskirta – dveji metai ir septyni mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis LR BK 75 str., T. T. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejų metų laikotarpiui, įpareigojant T. T. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, tęsti mokslą ir registraciją darbo biržoje arba pradėti dirbti, iki 2012 m. rugsėjo 1 d. atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
T. T. išteisintas iš kaltinimo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., dėl S. Č. nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Iš nuteistojo T. T. priteista 2000 Lt G. S. naudai, 3000 Lt V. G. naudai, 531,23 Valstybinės ligonių kasos naudai.
Valstybinės ligonių kasos ieškinys dėl S. Č. gydymo išlaidų 89,70 Lt sumai, atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. T. nuteistas už tai, kad jis dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką, o būtent:
2011 m. liepos 2 d., apie 04 val. 30 min., prie Sodros pastato, esančio (duomenys neskelbtini), T. T., viešoje vietoje, veikdamas bendrai grupėje su nenustatytais asmenimis, dėl kurių byla atskirta į atskirą tyrimą, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl chuliganiškų paskatų pasivijo gatve dviratį vedantį G. S. ir, nenustatytam nusikaltimo bendrininkui sudavus G. S. du smūgius į smilkinį, jis, T. T., į įvykio vietą atvykusios Ž. S. akivaizdoje, pastarosios sutuoktiniui nukentėjusiajam G. S. iš chuliganiškų paskatų koja įspyrė vieną kartą į akį ir vieną kartą į petį, po ko nenustatytiems nusikaltimo bendrininkams sudavus G. S. nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais su nenustatytais nusikaltimo bendrininkais padarė G. S. nubrozdinimą dešiniame paakyje ir kaktoje, kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairiame petyje ir krūtinėje, dešinės akies obuolio sumušimą, petinio raktikaulio sąnario raiščių patempimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą. Po ko, nenustatytam nusikaltimo bendrininkui, į įvykio vietą atbėgusiam S. Č. sudavus vieną smūgį į galvą, dėl ko pastarasis nukrito ant žemės ir prarado sąmonę, nenustatytiems nusikaltimo bendrininkams smūgiuojant S. Č. nenustatytą kiekį smūgių, tačiau ne mažiau kaip tris, į įvairias kūno vietas, padarant S. Č. nubrozdinimus smakre ir kairės ausies srityje, kraujosruvą krūtinės ląstos dešiniame šone, dešiniojo X šonkaulio lūžimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, jis, T. T., pribėgo prie V. G. ir iš chuliganiškų paskatų sudavė jam vieną smūgį ranka į kaktą, o nukentėjusiajam parkritus ant žemės, kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, spardė kojomis ant žemės gulintį V. G., suduodami ne mažiau kaip šešis ir ne daugiau kaip dešimt kartų į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais su nenustatytais nusikaltimo bendrininkais padarė nukentėjusiajam V. G. nubrozdinimą kaktoje ir dešiniame dilbyje, muštinę žaizdą kaktoje, kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairiame žaste, kairėje plaštakoje, krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje, dešiniame dilbyje, kairiojo inksto sumušimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip įžūliais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis T. T. prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad skundžiamas teismo nuosprendis nepagrįstas įrodymais, todėl yra neteisėtas ir naikintinas. Jo teigimu, nors nukentėjusysis G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prie SODROS pastato prie jo pribėgo du jaunuoliai, vienas buvo apie 190 cm, nieko nesakęs sudavė ranka į akį ir dar vieną smūgį į petį, akistatos su nuteistuoju metu parodė, kad priėjo du vaikinai, o trenkė vaikinas, kurio nepažįstu. Be to, teismo posėdžio 2012-02-01 metu G. S. parodė, kad T. įspyrė į akį, pirmi smūgiai buvo ne jo, vėliau spardė dviese, o trečias pasitraukė. Iš šių parodymų analizės daryti išvada, kad nukentėjusysis nėra tvirtai įsitikinęs, jog tai apeliantas jį mušė. Pažymi, jog nėra aišku, kodėl teismas nuosprendyje padarė išvadą, jog jis iš parduotuvės išėjo 3 val., be to, teismo išvada, kad jis neva namo ėjo 2 valandas irgi niekuom neparemta.
Apeliantas nurodo, kad G. S. iš parduotuvės išeina 3:39 ir iš karto pasuka į kairę, o jis išėjęs 4:01, nueina į priekį tiesiai. Taigi G. S. per 10-15 minučių galėjo nueiti apie vieną kilometrą. Pažymi, kad nuo įvykio dienos gyveno Ukmergėje ir nesislapstė, todėl neaišku, kodėl buvo daromas atpažinimas pagal nuotraukas. Be to, atkreiptinas dėmesys į Ž. S., V. G., S. Č. parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu S. Č. parodė, jog prie jo pribėgo apie 20 metų jaunuolis, apie 190 cm ūgio ir nieko nesakęs trenkė ranka į žandikaulį. Teismo posėdžio metu S. Č. paaiškino, kad tyrėja jam taip liepė sakyti, nes jis nežinojo kitų nukentėjusių aplinkybių, prarado sąmonę ir nieko neatsimena. Teismas nesiaiškino šių prieštaravimų.
Nuteistasis pažymi, kad V. G. ir G. S. nereikėjo įrodinėti neturtinės žalos dydžio, neaišku, kokiomis BPK normomis vadovaudamasis teismas jiems priteisė atitinkamai 3000 Lt ir 2000 Lt neturtinės žalos.
Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendį pakeisti ir nuteisti T. T. pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 3 metams, o pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams. Pagal BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmes subendrintai ir galutinę subendrintą bausmę T. T. paskirti – laisvės atėmimą 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Prašo pripažinti T. T. atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p., padarė veikdamas bendrininkų grupėje.
Nurodo, kad teismo nuosprendyje nenurodyta apylinkės teismo motyvai, kodėl nėra T. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nors įžvelgtini bendrininkavimo požymiai. Teismas nustatė, kad T. T. nenustatytas nusikaltimo bendrininkas nukentėjusiajam G. S. sudavė du smūgius į smilkinį, be to, nenustatyti nusikaltimo bendrininkai nukentėjusiajam G. S. sudavė nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, be to, nenustatytas nusikaltimo bendrininkas sudavė nukentėjusiajam S. Č. vieną smūgį į galvą, nenustatyti nusikaltimo bendrininkai sudavė S. Č. nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip tris, į įvairias kūno vietas, T. T. su tyrimo nenustatytais asmenimis spardė ant žemės parkritusį V. G., suduodami ne mažiau kaip šešis ir ne daugiau kaip dešimt kartų į įvairias kūno vietas. Kadangi nė vienas teismo proceso dalyvis nagrinėjant bylą nesuabejojo teismo vertinimui pateiktų duomenų teisėtumu, vadinasi, ir jų tikrumu, nežinoma, kodėl teismui nepakako G. S., V. G., S. Č., liudytojos Ž. S. parodymų, teismo medicinos specialisto išvadų, filmuotos medžiagos peržiūros tam, kad įsitikintų, jog T. T. veikė ne vienas, o su bendrininkais ir pripažinti šią aplinkybę jo atsakomybę sunkinančia.
Žemesnės instancijos teismas
Prokuroro teigimu, apylinkės teismas netinkamai pritaikė BK 61 str. įvirtintas bausmės skyrimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pažymėjęs, kad nėra T. T. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, galėjo skirti ne didesnį kaip atitinkamo baudžiamojo įstatymo specialiojoje dalyje nurodyto straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį tik tada, jeigu nuteistasis būtų savo noru prisipažinęs padaręs nusikaltimus, nuoširdžiai gailėtųsi, būtų aktyviai padėjęs išaiškinti nusikaltimą ir nebūtų jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kadangi nurodytos sąlygos nėra, teismas privalėjo skirti jam laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis viršytų baudžiamojo įstatymo numatytąjį vidurkį. Be to, apylinkės teismas nepagrįstai nuteistajam pritaikė BK 75 str. ir atidėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vertindamas nuteistojo padarytus nusikaltimus, teismas turėjo atkreipti dėmesį į padarytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, nuteistojo vaidmenį darant abi tyčines nusikalstamas viekas. Skundžiamame nuosprendyje nėra tinkamai motyvuojama, kodėl apylinkės teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai T. T. bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad T. T. dėl nusikalstamų veikų padarymo neprisipažino, savo elgesio kritiškai nevertina, neatsiprašė nukentėjusiųjų, neatlygina padarytos žalos, nesistengia sumažinti nusikalstamų veikų pasekmių. Prokuroras nurodo, kad nuteistasis, būdamas nuteistas už apysunkį tyčinį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, teistumui neišnykus, daro naujas nusikalstamas veikas.
Dėl nuteistojo T. T. apeliacinio skundo argumentų
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl T. T. kaltės, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.
Priešingai nei mano apeliantas, jo kaltė be jokių abejonių įrodyta byloje surinktais duomenimis – nukentėjusiųjų G. S., V. G., liudytojos Ž. S. parodymais, specialisto išvadomis, parodymų atpažinti protokolais, kita medžiaga, kuriuos teismas pripažino įrodymais ir kurių visetas objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę bei leidžia atmesti pastarojo pasirinktą gynybos versiją.
Analizuojant byloje surinktus įrodymus, ir visų pirma liudytojos Ž. S. parodymus, matyti, kad įvykio dieną, 2011 m. liepos mėn. 2 d., jos vyras su V. G. ir S. Č. namų kieme gėrė alų. Jos sutuoktinis apie 5 val. ryto jos vyras G. S. sugalvojo nuvažiuoti į naktinę parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), nusipirkti cigarečių. Iki minėtos parduotuvės jis važiavo dviračiu, ji liko namuose. Vėliau V. G. paskambino jos sutuoktinis ir pasakė, kad reikia pagalbos, todėl V. G. ir S. Č. išėjo link naktinės parduotuvės. Maždaug po 5 minučių nuo jų išėjimo, ji sėdo į savo automobilį ir išvažiavo pažiūrėti, kas atsitiko sutuoktiniu. Bevažiuojant (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje pamatė, kaip prie Sodros G. S. muša du jaunuoliai, taip pat matė kaip V. G. muša du jaunuoliai, o S. Č. spardo vienas jaunuolis. Privažiavus prie Sodros, ji pašvietė automobilio šviesomis ir iššokusi iš automobilio šaukė, kad kviečia policiją ir kad minėti jaunuoliai baigtų mušti jos sutuoktinį ir jo draugus. Trys vaikinai nubėgo į šalį, o likę du toliau mušė G. S. ir V. G.. Jai prie ausies pridėjus telefoną ir vaizduojant, kad kviečia policiją, du vaikinai atsitraukė ir nuėjo link vaistinės (duomenys neskelbtini) gatve, tačiau vienas vaikinas grįžo ir pasakė, kad ji nebandytų rašyti pareiškimo policijai ir taip pat pasakytų vyrams, kad nesikreiptų į policiją. Minėtas vaikinas buvo apie 190 cm ūgio, siaurų akių, šviesių plaukų.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytoja Ž. S. atpažino nuteistąjį T. T., kaip asmenį, 2011-07-02 sumušusį jos sutuoktinį G. S., nukentėjusiuosius V. G. ir S. Č., bei grasinusį jai, kad nerašytų pareiškimo policijai. Šios teigimu, minėtą asmenį ji atpažino iš plaukų ir akių formos (b. l. 72-75 ).
Netikėti šiais liudytojos Ž. S. parodymais teismui nebuvo pagrindo, juolab kad juos vienu ar kitu aspektu pagrindžia ir kiti bylos įrodymai. Specialisto išvadomis Nr. G 177/11(14), Nr. G 178/11(14), Nr. G 175/11(14) patvirtinta, jog G. S. ir S. Č. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, V. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadose užfiksuoti sužalojimai, objektyviai atitinka liudytojos Ž. S. nurodytas nukentėjusiųjų sužalojimų padarymo aplinkybes.
Apelianto argumentas, jog nukentėjusysis G. S. nėra tvirtai įsitikinęs, jog tai apeliantas jį mušė, yra nepagrįstas ir atmetamas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. S. parodė, kad jį mušė du nepažįstami jaunuoliai, pirmasis du smūgius į smilkinį jam sudavė vienas iš nepažįstamų jaunuolių, o vėliau pribėgo asmuo, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo T. T., ir vieną kartą įspyrė jam į akį bei vieną kartą į petį. Toliau jį mušė du minėti jaunuoliai, jis negalėjo nurodyti, kiek smūgių jie sudavė. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir nukentėjusiojo V. G. parodymai. Pastarasis parodė, kad prie Sodros pamatė einantį G. S., kurį pradėjo mušti nepažįstamas jaunuolis. Tada susirinko jaunuolių kompanija, jis matė, kad G. S. muša dviese, t.y. nepažįstamas jaunuolis ir T. T.. Pažymėtina, kad tiek G. S., tiek V. G. parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu atpažino T. T. kaip asmenį, kuris 2011-07-02 juos sumušė. Abejoti nukentėjusiųjų parodymais teismui nebuvo jokio pagrindo, nes jų parodymai buvo išsamūs ir nuoseklūs, be to, juos patvirtino ir aukščiau aptarti liudytojos Ž. S. parodymai. Be to, tiek nukentėjusieji, tiek liudytoja Ž. S. savo duotus parodymus patvirtino akistatų su nuteistuoju metu. Taigi byloje neginčijamai nustatyta, kad T. T. nukentėjusiuosius mušė bendrai grupėje su nenustatytais asmenimis, dėl kurių byla atskirta į atskirą tyrimą, todėl apelianto argumentai dėl to, kad jį mušė būtent T. T., vertintinas kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Pažymi, jog nėra aišku, kodėl teismas nuosprendyje padarė išvadą, jog jis iš parduotuvės išėjo 3 val., be to, teismo išvada, kad jis neva namo ėjo 2 valandas irgi niekuo neparemta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, o bylą nagrinėjant teisme parodė, kad 2011-07-02 buvo naktinėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) . Ten buvo jo pažįstamas Č. ir dar trys iš matymo pažįstami asmenys. Nurodė, kad iš parduotuvės išėjo 3 val., o namuose buvo 5 val. ryto. Jo teigimu, parduotuvėje su niekuo nekonfliktavo, muštynėse nedalyvavo.
Pažymėtina, kad apelianto kaltė įrodyta byloje surinktų ir aukščiau paminėtų įrodymų visuma. Taip pat laikytinas nepagrįstu jo teiginys, kad neaišku, kai teismas padarė išvadas, jog į namus jis ėjo dvi valandas. Kaip matyti iš nuteistojo teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, jis iš naktinės parduotuvės išėjo 3 val., o namuose buvo 5 val. ryto. Ką veikė šiuo laikotarpiu nuteistasis nenurodė, todėl akivaizdu, kad apeliantas prieštarauja pats sau, jo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir niekuo nepagrįsti. Kaip matyti iš filmuotos medžiagos, kurioje buvo užfiksuotas naktinės parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), vaizdas, iš parduotuvės išėjus G. S. jį už dešiniojo kampo nusiveja būrys jaunuolių, tarp jų ir nuteistasis. Nors nuteistasis nurodė, kad jis nuėjo 3 val. tiesiai namo, akivaizdu, kad tokie jo parodymai prieštarauja bylos medžiagai ir minėtam vaizdo įrašui, todėl vertintina kaip apelianto siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
Nuteistojo T. T. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl neturtinės žalos priteisimo nepagrįsti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio nuostatomis, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę kompensaciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau atlyginti nukentėjusiajam patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004).
Civilinis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 12 d. nutartis, bylos Nr. 2K-669/2006).
Motyvuojamoji dalis
Kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas, spręsdamas nukentėjusiesiems G. S. ir V. G. neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pakankamai įvertino visus neturtinės žalos dydžio įvertinimui reikšmingus kriterijus. Šiuo konkrečiu atveju, dėl T. T. nusikalstamų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta G. S. bei nežymiai sutrikdyta V. G. sveikata.
Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis G. S. dėl sumušimo patyrė fizinius ir moralinius išgyvenimus, ant veido kurį laiką buvo matomos sumušimo žymės, ant kaktos liko randa. Be to, po įvykio jis nesaugiai jautėsi gatvėje, bijojo vėl būti užpultas. V. G. nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas nubrozdinimu kaktoje ir dešiniajame dilbyje, muštine žaizda kaktoje, kraujosruvomis dešinės akies vokuose, kairiajame žaste, kairėje plaštakoje, krūtinės ląstos nugariniame paviršiuj, dešiniajame dilbyje ir kairiojo inksto sumušimu.
Kolegijos nuomone, tokia neturtinės žalos suma, priteista nukentėjusiesiems iš nuteistojo, laikytina realia, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, patirtą fizinį skausmą dėl sutrikdytos sveikatos.
Dėl Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros apeliacinio skundo argumentų
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė T. T. teisingą ir pagrįstą bausmę. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Taip pat teismas padarė teisingą išvadą, kad įvykio aplinkybės, dalyvavimo pobūdis ir laipsnis, neleidžia daryti išvados, kad yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė- bendrininku grupė. Taip pat apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad T. T. anksčiau teistas, bet ankstesniu nuosprendžiu paskirtą baudą sumokėjo, mokosi kolegijos ketvirtame kurse, yra registruotas darbo biržoje. Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog paskyrus atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymas gali būti atidėtas, bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. LR BK 284 str. 1 d. sankcija numato penkias alternatyvias bausmės rūšis: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą ir laisvės atėmimą iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistiesiems vieną iš švelniausių sankcijoje numatytų bausmių – 5 MGL dydžio baudą. LR BK 138 str. 2 d. 8 p. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų be alternatyvų. Pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams ir septyniems mėnesiams, tai yra bausmę, artimą šios bausmės rūšies vidurkiui. Tada paskirtas bausmes pirmosios instancijos teismas teisingai subendrino apėmimo būdu, kadangi abu nusikaltimai padaryti esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai.
Nors prokuroras skundu prašo pripažinti nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininku grupėje, šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Kolegija pažymi, kad pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų, pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą pabrėžęs, kad, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę dėl bendrininkavimo darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Teismų praktikoje gali būti daromi skirtingi sprendimai dėl bendrininkavimo požymių, veikiant su teismo nenustatytu asmeniu. Teismo išvada šiuo atveju priklauso nuo to, kokia informacija surinkta byloje apie nenustatytus asmenis. Jei bylos nagrinėjimo metu nepavyksta nustatyti kitų asmenų, dalyvavusių darant nusikaltimą, asmenybės, be to, byloje nėra jokių duomenų, apie tų asmenų išvaizdą, galimą amžių, veikimo būdus ir kitus požymius, leidžiančius identifikuoti tuos asmenis, teismas paprastai vengia daryti išvadą dėl bendrininkavimo ir bendrininkų grupės buvimo. Tačiau jei byloje yra duomenų, leidžiančių daryti išvadą apie kitų asmenų, dalyvavusių, darant nusikaltimą, išorinius bruožus, apytikrį amžių, sąmoningumo laipsnį nusikalstamai veikiant, tokiais atvejais teismas gali padaryti išvadą, kad tarp nuteistojo ir teismo nenustatyto asmens yra ryšys, atitinkantis bendrininkavimo padarant nusikaltimą reikalavimus, ir pritaikyti BK nuostatas dėl bendrininkavimo, atitinkamai motyvuodamas savo sprendimą.
Kolegijos manymu, apie kartu su T. T. nusikalstamoje veikoje dalyvavusių nenustatytų asmenų pakankamą baudžiamajai atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, susitarimą su apeliantu bei tyčios turinį buvo sprendžiama iš byloje surinktų įrodymų, atsižvelgiant į nustatytų faktinių aplinkybių specifiką. Faktinė bylos medžiaga (nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai) neleido teismui daryti išvadą, kad kartu su nuteistuoju sutrikdę nukentėjusiųjų sveikatą ir pažeidę viešąją tvarką asmenys – buvo tokio amžiaus, jog galėtų atsakyti už šią nusikalstamą veiką, o jų elgesys nekėlė įtarimų dėl gebėjimo suvokti daromus veiksmus. Nors ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kokius konkrečiai veiksmus atliko kiti nusikalstamos veikos bendrininkai, tačiau to bendrininkų grupei konstatuoti nepakanka. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, T. T. nusikalstama veika pagrįstai pripažinta padaryta veikiant bendrai grupėje su nenustatytais asmenimis ir dėl jų byla atskirta į atskirą tyrimą
Kolegija sprendžia, kad griežtinti nuteistajam paskirtą bausmę prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, bausmė T. T. paskirta atsižvelgiant į tai, jog jis anksčiau teistas, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jo asmenybę, į tai, kad jis mokosi kolegijos ketvirtame kurse, yra registruotas darbo biržoje, todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai T. T. paskyrė bausmes artimas sankcijose numatytų bausmių vidurkiui bei laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo.
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo T. T. paskirtos bausmės už kiekvieną nusikalstamą veiką, tiek subendrintos bausmės tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra nei per švelnios, nei aiškiai per griežtos, jos atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas T. T., taip pat atsižvelgęs į tai, kad jis darydamas vieną nusikalstamą veiką padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK straipsniuose, pagrįstai už nusikalstamas veikas paskyrė būtent laisvės atėmimo bausmes. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai, vadovaudamasis LR BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrino ir paskyrė teisingą 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kolegija sprendžia, kad T. T. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė LR BK 75 str. ir atidėjo jam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskirdamas atitinkamus įpareigojimus.
Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, išteisinti nuteistąjį T. T. jo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, bei panaikinti civilinį ieškinį, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistųjų T. T. ir Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus atmesti.