- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-13
- Bylos Nr.
- II-665-961/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00765-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Nukentėjusysis
- I. I., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų
- Pažeidėjas
- E. M.
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotajam atstovui M. L.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto E. M., gim. (duomenys neskelbtini) d., skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-12109-2023 (ROIK 23200514596) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir institucija) vyriausiosios tyrėjos 2023 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-12109-2023 (ROIK 23200514596) E. M. (toliau ir – pareiškėjas) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 7 dalį, dėl to, kad jis 2023 m. kovo 10 d., apie 18.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį TOYOTA YARIS CROSS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, atsitrenkė į stovintį automobilį Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tuo buvo pažeisti KET 9, 101, 114, 127, 222 punktų reikalavimai. Už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą jam paskirta nuobauda – 850 eurų dydžio bauda, o už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą – 11 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, nustatyta galutinė nuobauda – 850 eurų dydžio bauda (b. l. 10-11).
Šalies argumentai
Dėl šio nutarimo E. M. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti minėtą nutarimą. Nurodo, jog ginčijamame nutarime mechaniškai perrašytas administracinio nusižengimo protokolo turinys, visiškai neatsižvelgiant į jo teiktus paaiškinimus apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, nepateikiant jokių pareiškėjo paaiškinimus paneigiančių parodymų ar aplinkybių, nenustatant jokių jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Situacija nebuvo visapusiškai išnagrinėta, jis nebuvo tinkamai išklausytas paskirto žodinio bylos nagrinėjimo metu, jam tik trumpai buvo suteikta teisė pasisakyti apie įvykį ir situaciją iš jo vertinimo pusės, tokiu būdu nesuteikiant galimybės analizuoti byloje esančių prieštaravimų ir neatitikimų, tinkamai apsiginti, pareigūnės priimtas sprendimas neatitinka pareiškėjo lūkesčių ir sveiko proto logikos. Pareiškėjo vertinimu, automobilio TOYOTA PRIUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkė neturėjo teisės gauti nukentėjusiosios statuso, nes pagal KET reikalavimus jos automobilis įvykio vietoje stovėjo neteisėtai – ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo laiku ir vietoje. Atitinkamai ji negalėjo teisėtai būti nukentėjusiąja, o administracinio nusižengimo teisena pareiškėjo atžvilgiu negalėjo būti pradėta, kadangi iš neteisės teisė kilti negali. Galiausiai nėra jokių objektyvių įrodymų, kad TOYOTA PRIUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidimai ant vairuotojo durelių ir gretimo sparno gali būti kaip nors susiję su pareiškėjo vairuotu TOYOTA YARIS CROSS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobiliu. Tiek policijos surinktoje medžiagoje (nuotraukose), tiek paties pareiškėjo gautose galimai nukentėjusio automobilio nuotraukose aiškiai matosi, kad pažeidimai nei savo forma, nei aukščiu nesuderinami su jo vairuoto automobilio galinės dalies būsena ar forma. Pažymi, kad savo vairuoto „City Bee“ automobilio jis neturėjo galimybės remontuoti, glaistyti ar kitaip slėpti pažeidimus. Liudininko, pranešusio apie galimą įvykį, parodymai yra nepatikimi: nuotrauka atlikta iš nemažo atstumo, ji nerodo jokio minimų automobilių kontakto, keletas pateiktų pareiškėjo, kaip vairuotojo, apibūdinimų yra neatitinkantys tikrovės. Jo teiginys, kad jis išgirdo trenksmą (kurio nebuvo), yra melagingas. Noras gauti kompensaciją už jau turimų kėbulo pažeidimų remontą iš draudimo kompanijos aiškiai matomas iš TOYOTA PRIUS savininkės veiksmų (ji ne kartą pažeidinėjo minėtą KET ženklą, statydama automobilį, toje pačioje gatvelėje užstato automobilių gyventojų garažus). Prašo atnaujinti bylos nagrinėjimą, išsamiai ištirti įvykio aplinkybes ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu (b. l. 2-3).
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, kad išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą institucija mano, kad 2023 m. gegužės 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-12109-2023 priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas neginčijamai įrodytas tarnybiniu pranešimu, foto nuotraukomis, liudytojo paaiškinimu, eismo įvykio vietos schema, administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje ir kita medžiaga. Pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir ANK 417 straipsnio 7 dalyje, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, keisti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus institucija vertina kritiškai. Pažymi, kad vertindama pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą bei objektyvumą, institucija laikosi pozicijos, jog nustatinėjant nusižengimų aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Prašo ginčijamą nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti (b. l. 51-52).
E. M. teismo posėdyje savo skundą palaikė jame nurodytais pagrindais. Nurodė, kad institucija vengė atlikti tinkamą tyrimą, kurio metu ji būtų nustačiusi, kad nukentėjusioji automobilį buvo pastačiusi po stovėjimą draudžiančiu ženklu. Iš ikiteisminio tyrimo metu darytų nuotraukų matyti, kad automobilio pažeidimai visai kitame aukštyje. Jo vairuoto automobilio bamperis visai nesuderinamas su pažeidimais. Nuotraukos ne kažką akivaizdžiai įrodo, o kaip tik paneigia. Liudytojo parodymai nepatikimi. Jis (E. M.) iš tiesų buvo įvykio vietoje, vairavo automobilį Toyota Yaris, bet į jokį automobilį jis neatsitrenkė. Toyota Prius įvykio vietoje stovėjo, bet jokio kontakto su ja nebuvo. Jis važiavo atbulas, nes taip pat negalėjo užvažiuoti į kalną. Leidosi atbulas atsidaręs dureles, kad nieko nepažeistų. Apsisuko, atidaręs dureles pamatė, kad nieko nepažeidė. Jį nepagrįstai kaltina pasišalinimu iš įvykio vietos. Tas žmogus fotografavo jį, kai važiavo atbulas, ir aiškina, kad jis į kažką atsitrenkė ir buvo garsas. Tas juodas įbrėžimas nuotraukose negalėjo būti padarytas su trenksmu. Jis nukentėjusiosios automobilį matė eidamas pasiimti „City bee“ automobilio, po to tariamo įvykio jis grįžo namo, po to vėl vyko pro tą patį nukentėjusiosios automobilį. Sekančią dieną irgi vyko. O dabar bando padaryti iš to jo kaltės įrodymą. Jis neslėpė nuo pareigūno, kad kai jam pranešė apie tą eismo įvykį, jis buvo prie nukentėjusiosios automobilio ir jį fotografavo. Jam buvo aiškinama, kad jis padarė tą tiesų brūkšnį (įbrėžimą) nukentėjusiosios automobiliui. Nuotraukoje užfiksuotos vėžės yra kito automobilio, nuo kurio automobilio tas nubyrėjęs rudas sniegas, nežino, negali pasakyti.
Nukentėjusioji I. I. teismo posėdyje parodė, kad įvykio dieną labai snigo. Ji turėjo užvažiuoti į kalną, bet jai nepavyko. Todėl automobilį pastatė kalno apačioje. Skambino draugui, šis neatsiliepė, todėl nuėjo pas jį pati. Išėję abu pamatė vaikiną su šuniuku, kuris paaiškino, kad fotografuoja jų automobilį, nes į jį ką tik atsitrenkė. Davė jiems nuotraukas ir jie paskambino policijai. Į jų automobilį buvo atsitrenkta, liudytojas sakė girdėjęs garsą. Liudytojo ji nepažįsta. Po įvykio yra du įdubimai (įlenkimai) ant priekio vairuotojo pusės sparno ir durelių, lupasi dažai. Policija automobilius matavo, bet jie matavo lygioje vietoje, o jos automobilis tada stovėjo nuokalnėje. Draudimas jai kol kas žalos neatlygino, be to, kol viskas nesibaigė, ji negali ir taisyti automobilio.
Liudytojas S. A. teismo posėdyje parodė, kad vieną žiemos vakarą pastebėjo automobilį „Citybee“, vairuojamą atbuline eiga, kuris atsitrenkė į kitą automobilį „Toyota“. Buvo kontaktą liudijantis garsas, todėl sustojo pažiūrėti. Vairuotojas pradėjo važiuoti priekine eiga, jis savo ruožtu pradėjo fotografuoti. Savo nuotraukomis pasidalino su nukentėjusiaisiais, kurie netrukus pasirodė. Atsitrenkimą matė periferiniu regėjimu, nes ėjo ta kryptimi, kur važiavo automobilis. Be to išgirdo smūgį. „City bee“ atsitrenkė į „Toyotos“ priekį. Tuomet „Citybee“ pradėjo važiuoti į priekį ir buksuodamas važiavo į keliuką, norėdamas išvažiuoti. Jį net truputį sumėtė. Tuomet vairuotojas pro jį nuvažiavo tolyn. Vairuotojas negalėjo matyti, kad yra stebimas, nes buvo tamsus metas. Nufotografavo ir važiuojantį automobilį. Po kontakto buvo nubyrėję sniego po ratais nuo bamperio. Turi nuotraukas. Liudytojas nuotrauką su nukentėjusiosios automobiliu po kontakto pateikė teismui.
Liudytoja G. S. teismo posėdyje parodė, kad E. M. yra jos sesers vyras ir jos kaimynas. Įvykio dieną su E. M. ji važiavo kartu. Buvo didelis snygis, jie važiavo į operos ir baleto teatrą. Važiavo lėtai, nes buvo daug sniego. Apsisuko gatvės apačioje ir lėtai išvažiavo. Ji nejuto jokio atsitrenkimo. Ji pati nevairuoja. Negali pasakyti, iš kur atsirado rudo sniego nubyrėjimas, užfiksuotas liudytojo nuotraukoje.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotasis atstovas M. L. teismo posėdyje paaiškino, jog institucijos nuomone, ginčijamas nutarimas pagrįstas ir teisėtas. Liudytojas girdėjo smūgio garsą įvykio vietoje. E. M. išvažiavo iš įvykio vietos, po to grįžo ir apžiūrėjo įvykio vietą, kas rodo, jog ir jam buvo kilęs įtarimas dėl kontakto. Jis du kartus į tą vietą buvo grįžęs, įvykio dieną ir sekančią dieną. Oro sąlygos buvo prastos. E. M. važiuodamas matė kliūtį. Liudytojas girdėjo smūgį. Pareigūnai nuvažiavę į įvykio vietą užfiksavo, kad bamperio kampai yra pažeisti. Yra nustatyti įlinkimai, atlikti matavimai. Pažeidimai matomai atsirado, kai pareiškėjo automobilis įsirėmė į nukentėjusiosios automobilį. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad E. M. padarė pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala nesiekia penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
KET 9 punkte nurodyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 114 punkte numatyta, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. KET 127 Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 222 punkte numatyta, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Iš skundo turinio, bylos medžiagos ir pareiškėjo pozicijos teisminio nagrinėjimo metu matyti, kad jis kategoriškai neigia savo sąsajas su 2023 m. kovo 10 d. apgadinta transporto priemone – automobiliu Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Neneigia, kad bylai aktualiu laiku važiavo pro įvykio vietą, manevravo šalia minėto automobilio, tačiau jokio kontakto jo manevrų metu su nukentėjusiosios automobiliu nebuvo ir administracinio nusižengimo byloje nėra jokių tai paneigiančių duomenų. Esminiu savo pozicijos įrodymu laiko aplinkybę, kad ant jo vairuoto „City Bee“ automobilio Toyota Yaris Cross, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nėra jokių automobilių susidūrimą liudijančių žymių.
Teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka. Iš byloje sutrinktos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji I. I. kreipėsi į policiją dėl to, kad 2023 m. kovo 10 d. apie 18 val. trumpam pastačiusi automobilį adresu (duomenys neskelbtini), grįžusi prie jo automobilį rado apgadintą, o įvykio vietoje stovėjęs liudytojas ją informavo, kad jos automobilį apgadino automobilis „City Bee“, kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tiek iš rašytinių nukentėjusiosios I. I. paaiškinimų, tiek iš jos parodymų teisme išeina, kad automobilis įvykio vietoje buvo paliktas labai trumpam, nukentėjusiosios vertinimu – kokioms penkioms minutėms, po to, kai ji dėl stipraus snygio nesugebėjo užvažiuoti į įkalnę link namų ir nuėjo namo prašyti vaikino pagalbos. Automobilis iki tol apgadinimų neturėjo. Grįžusi prie automobilio nukentėjusioji rado liudytoją S. A., kuris nurodė, kad į jos mašiną ką tik atsitrenkė kitas automobilis. Liudytojas S. A. tiek nusižengimo tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai parodė, kad 2023 m. kovo 10 d. apie 18 val. tapo liudininku įvykio, kai „City Bee“ automobilis manevruodamas atbulas statmenai galu, galiniu bamperiu atsitrenkė į stovinčio automobilio Toyota vairuotojo pusės priekinę dalį (priekinį sparną ir priekines dureles). Ant nukentėjusio automobilio po kontakto matėsi žymė (juosta) ant priekinio sparno ir priekinių durelių, „City Bee“ iš įvykio vietos nuvažiavo (b. l. 18, 24). Liudytojas S. A. ne tik paliudyto apie matytas faktines aplinkybes, tačiau ir įvykio vietoje padarė tiek nukentėjusio automobilio, tiek atsitrenkusio ir išvažiuojančio automobilio nuotraukas. Pareiškėjas apeliavo į šio liudytojo parodymų nepatikimumą, kadangi šis netiksliai nurodė jo išvaizdos požymius. Teismas pažymi, kad pareiškėjas nebuvo išlipęs iš automobilio, smarkiai snigo, buvo prietema, tad liudytojui įvertinti sėdinčio mašinoje asmens individualius požymius buvo sunku, tačiau byloje iš esmės net nėra ginčo, kad liudytojo darytose nuotraukose užfiksuotas pareiškėjo vairuotas automobilis Toyota Yaris Cross, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir kad jį tuo metu vairavo pats pareiškėjas. Byloje ginčijama tik aplinkybė, ar tuo metu įvyko abiejų automobilių kontaktas, po kurio atsirado nukentėjusiosios automobilio apgadinimai. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas abejoja, jog byloje fiksuoti nukentėjusiosios automobilio apgadinimai buvo nauji, atsiradę tik įvykio dieną, netgi mano, kad pasinaudojant situacija, jam bandoma priskirti senus kėbulo apgadinimus, siekiant draudimo išmokos. Tačiau iš nukentėjusiojo įvykio dieną darytos nuotraukos pakankamai akivaizdu, kad apgadinimai švieži. Šalia automobilio netgi matomi po kontakto sukritusio rudo sniego gabalai. O susidūrimo žymes jungia prispausto sniego likučių juosta, kurios jau nebėra apžiūrint automobilius policijos komisariato kieme. Tai požymiai, pakankamai aiškiai rodantys ką tik įvykusį kontaktą. Atitinkamai teismui nėra jokio pagrindo abejoti liudytojo parodymais. Jo pasakojimas apie pareiškėjo manevrus, kurių metu šio vairuojamas automobilis galu įsirėmė į nukentėjusiosios automobilio priekinę vairuotojo pusę, atitinka automobilio apgadinimų pobūdį – įlenkimus priekiniame kairės pusės sparne ir vairuotojo pusės durelėse. Esminis pareiškėjo argumentas, kad ant jo vairuoto automobilio nėra jokių susidūrimo žymių. Tačiau nukentėjusiosios automobilio įlenkimai ganėtinai nežymūs, kas rodo, jog kontaktas stiprus nebuvo. Jis buvo ne braukiamasis, daugiau smūginis, ant atsitrenkusio automobilio žymių galėjo tiesiog nelikti. Pareiškėjo teigimu, apgadinimų aukštis ant nukentėjusiosios automobilio neatitinka jo vairuotos mašinos išmatavimų, tačiau ant jos nesant liekamųjų požymių, nėra aišku, su kuria tiksliai jo vairuoto automobilio vieta turi būti lyginami nukentėjusiosios automobilio apgadinimai. Be to įvykio vietos reljefas neatitinka sąlygų, kuriomis buvo gretinami automobiliai. Toje vietoje yra įkalnė, ką patvirtino abu eismo įvykio dalyviai, nurodydami, kad jiems tą dieną buvo sunkumų valdyti savo vairuojamas transporto priemones dėl slidaus kelio įkalnėje, reljefas buvo nelygus ir dėl sniego sąnašų. Iš nuotraukų matyti, kad Toyota Prius įvykio metu stovėjo šiek tiek aukščiau. Tuo tarpu gretinami jie buvo lygioje ir nuvalytoje nuo sniego aikštelėje.
Atsižvelgiant į tai, kad I. I. automobilis įvykio vietoje buvo paliktas labai trumpam, iki tol pažeidimų neturėjo, byloje pakanka įrodymų (liudytojo S. A. parodymai, nukentėjusiosios I. I. parodymai, liudytojo darytos nuotraukos su šviežiais kontakto pėdsakais) teigti, kad šie pažeidimai atsirado administraciniame kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku. Tyrimo metu objektyviai nustatyta, kad tuo metu šalia jo manevravo būtent pareiškėjo valdoma transporto priemonė. Teismui nėra abejonių, kad automobilių kontaktas tuo metu įvyko. Kontakto metu judėjo tik pareiškėjo valdoma transporto priemonė ir dėl kontakto bei juo padarytos žalos atsakomybė tenka jam.
Vienas iš E. M. gynybos argumentų, kad I. I. negalėjo gauti nukentėjusio asmens statuso, o jis negalėjo būti apkaltintas KET pažeidimais, nes ji pirma pažeidė KET reikalavimus, automobilį pastatydama neleistinoje vietoje, pažeisdama ženklo „Sustoti draudžiama“ reikalavimus. Iš nuotraukų eismo įvykio vietoje matyti, kad minėtas ženklas draudimą numato tik nuo 7 iki 18 val. Iš liudytojo nuotraukos, kurioje kontakto pasekmės užfiksuotos 18.01 val., galima manyti, kad automobilis Toyota Prius buvo pastatytas kelios minutės iki 18 val. Tačiau nukentėjusioji paaiškino, kad tai buvo oro ir jo nulemtų eismo sąlygų sąlygotas sustojimas, nes jai nepavyko slidžiu keliu užvažiuoti į kalną iki namų, todėl automobilį paliko labai trumpam. Be to, net ir jei būtų nustatyta, kad tokiu nukentėjusiosios veiksmu KET formaliai buvo pažeistas, tai niekaip nekeistų pareiškėjo veikos kvalifikavimo.
Teismų praktikoje nagrinėjant eismo įvykių bylas, jau seniai yra įtvirtinta nuostata, kad nagrinėjant pažeidimus, susijusius su eismo įvykiais, itin reikšmingas pažeidimo sudėties elementas – priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių pasekmių. Vertinant Kelių eismo taisyklių pažeidimus būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika lėmė susidūrimą ir žalos atsiradimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad net esant abipusiam KET pažeidimui, teismas turi nustatyti kiekvieno iš padarytų pažeidimų reikšmę padarinių atsiradimui. Tais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis KET, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo įstatyme numatyti padariniai, neįvyktų (pvz., kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-151/2011, 2K-402/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju automobilių kontaktas įvyko ne todėl, kad I. I. priemonė stovėjo galimai neleistinoje vietoje, o dėl pareiškėjo neatsargumo ir eismo sąlygų neįvertinimo manevruojant. Būtent jo veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję su pasekmėmis – automobilio Toyota Prius apgadinimu ir jis pagrįstai yra traukiamas atsakomybėn už juos.
Liudytojas S. A. neabejojo, kad kontaktas įvyko, nes jį liudijo ne tik po automobilių atsiskyrimo likusios žymės ant automobilio Toyota Prius, bet ir smūgio garsas kontakto metu, būtent dėl kurio jis ir atkreipė dėmesį į įvykį. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti šiais liudytojo parodymais, nes liudytojas nepažįsta nei nukentėjusiosios I. I., nei pareiškėjo, neturi jokių sąsajų su jais abiem, jis neturi jokio pagrindo sakyti netiesą, apkalbėti pareiškėjo ar padėti nepagrįstai patraukti atsakomybėn nekaltą asmenį nukentėjusiajai. Įvykio vietoje jis atsirado atsitiktinai, tuo metu vedžiodamas šunį, ir yra objektyvus matytos situacijos atžvilgiu. Tuo metu pareiškėjo naudai davęs parodymus asmuo G. S. yra pareiškėjo giminaitė ir todėl gali būti vertinama kaip suinteresuotas padėti jam išvengti atsakomybės asmuo. Teismui pagrindo abejoti jos parodymais, kad jiems važiuojant automobiliu „City Bee“ nebuvo jokio eismo įvykio, duoda pagrindą tai, kad apie šios liudytojos egzistavimą pareiškėjas nei karto nurodė nei nusižengimo tyrimo, kuris truko daugiau nei du mėnesius, metu, nei pirmuose dviejuose teisminio nagrinėjimo posėdžiuose. Apie naują liudytoją jis prakalbo tik po liudytojo S. A. apklausos, matomai įvertinęs jo teikiamų duomenų įrodomąją galią. Todėl teismas laiko, kad liudytojos G. S. parodymai nepaneigia S. A. parodymų. Juolab, tai, kad ji nieko nepajuto, yra jos subjektyvus įsitikinimas, o kontakto buvimas, kaip matyti iš kitų įrodymų, yra patvirtintas tiek praeivio parodymais, tiek užfiksuotas nuotraukose, kuriose matyti kontakto padariniai.
Pareiškėjas teigė, kad byla nebuvo tinkamai išnagrinėta, sprendimas neatitiko jo lūkesčių ir sveiko proto logikos, tačiau tai, kad ginčijamą nutarimą priėmusi pareigūnė nevertino byloje surinktų duomenų taip, kaip tikėjosi administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimą reglamentuojančios normos.
Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Įvertinus byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų visumą, konstatuotina, jog ji pakankama teigti, kad E. M. 2023 m. kovo 10 d., apie 18.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį TOYOTA YARIS CROSS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, atsitrenkė į stovintį automobilį Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Tuo jis pažeidė KET 9, 101, 114 ir 127 punktų reikalavimus. Pažeisdamas šiuos teisės normų reikalavimus E. M. sukėlė eismo įvykį, ši jo veika tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 7 dalyje.
Iš eismo įvykio vietos E. M. pasišalino, neatlikdamas KET 222 punktuose numatytų eismo įvykio dalyvio pareigų. Teismo vertinimu, šiuos veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi pagal liudytojo parodymus automobilių kontaktą lydėjo aiškus garsas, ant nukentėjusiosios automobilio liko aiškios žymės, nesuvokti, jog įvyko eismo įvykis, buvo neįmanoma. Tuo metu pats pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje nurodė, kad jis važiavo atsidaręs dureles ir matė, kad „nieko nepažeidė“. Iš šių parodymų išeina, kad jis negalėjo negirdėti garo, kuris buvo girdimas toliau stovinčiam liudytojui, be to jis pats teigia stebėjęs automobilį, kurio pusėn manevravo, ir vertinęs situaciją. Nepaisydamas matomų žymių po kontakto, nuvažiavo. Nukentėjusioji nepateikė automobiliui padarytos žalos įvertinimo, tačiau pagal apgadinimų pobūdį manytina, kad jie neviršija 15 MGL dydžio sumos. Remiantis išdėstytu, E. M. veikoje pagrįstai konstatuoti 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymiai.
E. M. jo atžvilgiu priimto nutarimo neteisėtumą siejo ir su teisės būti išklausytam pažeidimu, teigdamas, kad žodinis bylos nagrinėjimas nebuvo išsamus, jam nebuvo suteikta pakankamai laiko ir tinkamų sąlygų teikti savo paaiškinimus, diskutuoti dėl byloje surinktų įrodymų. Tačiau teismas pažymi, kad dar 2023 m. balandžio 6 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole buvo išaiškintos ANK 577 straipsnyje numatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, tarp jų teisė susipažinti su bylos medžiaga, teisė duoti paaiškinimus ne tik nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, bet ir raštu ar el. ryšių priemonėmis, pateikti bylai reikšmingus dokumentus ar daiktus, reikšti prašymus ir pan. Byloje nėra duomenų, kad šiomis teisėmis pareiškėjas būtų aktyviai naudojęsis iki numatyto bylos nagrinėjimo 2023 m. gegužės 9 d. ar po jo (nutarimas priimtas tik 2023 m. gegužės 22 d.). Manydamas, kad negavo progos išsamiai pasisakyti dėl jam pareikšto administracinio kaltinimo ar byloje surinktų įrodymų visumos, jis galėjo prašyti bylos nagrinėjime pertraukos, prašyti galimybės išsamiau susipažinti su bylos medžiaga, teikti išsamius rašytinius paaiškinimus, t. y. aktyviau naudotis savo procesinėmis teisėmis. Galiausiai teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme leidžia pašalinti visas klaidas, jei tokių buvo padaryta, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo stadijoje ir ikiteisminio administracinio nusižengimo tyrimo proceso nesklandumai nėra pagrindas naikinti ginčijamą nutarimą. Teisminio skundo nagrinėjimo metu pareiškėjui buvo suteiktos neribotos galimybės pasisakyti jam pareikšto kaltinimo atžvilgiu, analizuoti byloje surinktus duomenis ir išnaudoti visas procesines galimybes savo gynybai.
ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Skundžiamu nutarimu E. M. už abu nusižengimus buvo paskirtos sankcijos vidurkį atitinkančios baudos, atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Teismas pažymi, kad pareiškėjui administraciniu nurodymu buvo suteikta galimybė įstatymo numatytu terminu mokėti pusę griežtesnės sankcijos minimumą atitinkančios baudos – 300 Eur. Šia galimybe jis nepasinaudojo, administracinis nurodymas neteko galios ir priimant skundžiamą nutarimą byloje, pareigūnai turėjo vadovautis teisės normų, numatančių atsakomybę už nusižengimus, sankcijų ribomis ir administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis ANK 34 straipsnyje. Pats E. M. nei nusižengimų tyrimo metu, nei teismui nenurodė jokių reikšmingų jo atsakomybės individualizavimui aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo sankcijų ribų, todėl nėra pagrindo manyti, kad E. M. nubaustas pažeidžiant proporcingumo ir protingumo kriterijus. Atitinkamai naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo E. M. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-12109-2023 (ROIK 23200514596) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.