Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2015-06-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-153-959/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-06-22
Bylos Nr.
1-153-959/2015
Teisminio proceso Nr.
05-2-00198-15
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sergej Lebedev
Kaltinamasis
A. H.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-153-959/2015Teisminio proceso Nr. 05-2-00198-15Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1; 1.2.20.6; 2.10.1.4. (S)
JONIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 22 d.Joniškis

Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjas Sergej Lebedev, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti ŽŪB „X“, sandėlininke, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį, 235 straipsnio 1 dalį.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. H. 2015 m. sausio 24 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnų būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnyje, už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, melagingai įskundė nekaltą S. N., kad jis 2015 m. sausio 16 d., apie 21 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniaus g. 29, Joniškyje, sudavė kumščiu ne mažiau dešimties smūgių A. H. į galvos sritį, bei 2015 m. sausio 24 d., apie 12.30 val., S. N. paskambinęs telefonu pagrasino nužudysiąs A. H., nors tokių aplinkybių nebuvo, po to, tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2015-01-24, laikotarpyje nuo 14.30 val. iki 14.50 val., ir 2015-01-26, laikotarpyje nuo 13.24 val. iki 14.20 val., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose Medžiotojų g. 1, Joniškyje, ikiteisminio tyrimo metu byloje Nr. 01-1-05358-15 apklausiama liudytoja bei akistatos metu, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, melagingai patvirtino savo pareiškime nurodytas aplinkybes, kad S. N. ją 2015-01-16 sumušė bei 2015-01-24 grasino nužudyti.

Kaltinamoji A. H., kai jai buvo pranešta apie įtarimą, kalta prisipažino visiškai (46 b. l.).

Kaltinamosios A. H. kaltė padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas grindžiama šiais duomenimis:

kaltinamosios A. H. prisipažinimu padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas ir jos parodymais, kad S. N. pas ją nebegyvena, kad S. N. prieš ją paskutinį kartą smurtavo 2014 m. lapkričio mėn. (dėl šios veikos 2014-11-26 Joniškio rajono apylinkės teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą). 2015 m. sausio mėn., kai S. N. jai grasino, ji apie tai pasakė savo kaimynei L. N.. Pas kaimynę visą naktį miegojo, nes S. N. grasino sumušti. 2015-01-24 ryte atsikėlusi kaimynės paprašė, kad ši pavežtų ją pas S. N. mamą, kuri gyvena Draugystės g., Joniškyje. Bijojo savo namuose pasilikti, nes bijojo būti sumušta S. N.. Apie 13 val. kaimynė atvažiavo pas S. N. mamą, iš kur turėjo parsivežti ją namo. Kaip tik tuo metu, kai ji su kaimyne važiavo namo, S. N. jai skambinėjo ir klausė, kada ji grįš. Grįžtant, netoli namų, ji pamatė S. N. automobilį „Volvo“ kieme. Bijodama S. N., ji iš karto jau skambino į policiją. Kol atvyko policijos pareigūnai, ji su kaimyne laukė automobilių stovėjo aikštelėje Vilniaus g., Joniškyje. Kai S. N. savo automobiliu įsuko į namo kiemą, jam iš paskos įsuko ir policijos pareigūnų automobilis. Tik tada ji su kaimyne privažiavo prie jų. Kieme kalbantis su policijos pareigūnais, pareigūnai jos klausė, kodėl ji kvietė policijos pareigūnus. Ji atsakė, jog dėl to, kad S. N. jai grasina. Pareigūnas jai ant veido pamatė mėlynę po dešine akimi ir paklausė, kas jai nutiko. Ji atsakė, kad prieš savaitę ją sumušė S. N.. Tada pareigūnai iškvietė tyrėją D. Burbą, kuriam ji taip pat parodė, jog S. N. grasino ją sumušti. D. Burbai pasidomėjus apie mėlynę po akimi, ji jam taip pat paaiškino, kad 2015-01-16 ją sumušė sugyventinis S. N. ir parašė pareiškimą dėl šio fakto. Parodė, jog tyrėjas D. Burba ją raštiškai įspėjo dėl atsakomybės už melagingą įskundimą. Pareiškimą rašė savo noru, niekas nevertė to daryti. Prieš pradedant apklausą tyrėjas ją supažindino su jos teisėmis ir pareigomis bei buvo įspėtą dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Suprato, jog duodant melagingus parodymus, jai gali būti iškelta baudžiamoji byla. Ji buvo pripažinta nukentėjusiąja, po apklausos pareigūnas nuvežė ją į ligoninę, kur ji buvo apžiūrėta. Gydytojui ji taip pat pasakė, kad ją sumušė S. N.. Akistatos metu laikėsi pirmiau duotų parodymų, nors S. N. sakė, kad jos nemušė. Sugyventinis S. N. jos tikrai nemušė, o 2015-01-16 ji pati eidama namo atsitrenkė į laiptinės duris ir susižalojo dešinį skruostą prie akies. 2015-01-24 ji supykusi, kad S. N. pastoviai jai grasina sumušimu, melagingai pranešė policijai apie tai, kad 2015-01-16 ją sumušė S. N.. Suvokė, jog duoda melagingus parodymus apie sumušimą. Parodė, kad niekas jai spaudimo nedarė, neprašė, kad ji keistų parodymus. Gailisi dėl tokio savo poelgio, t. y. dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus (46, 20-25 b. l.);

liudytojo Dariaus Burbos apklausos protokolais, kuriuose užfiksuoti jo parodymai, kad 2015-01-24 dirbo operatyvaus valdymo poskyryje, kai gavo telefoninį pranešimą, kad S. N. sumušė sugyventinę A. H.. Apie įvykį pranešė kaimynė. Jis kartu su patruliais nuvyko pas nukentėjusiąją, kuri paaiškino, kad prieš savaitę automobilių stovėjimo aikštelėje ją sumušė jos sugyventinis S. N.. Ji paaiškino, kad nori rašyti pareiškimą dėl šio įvykio. Jis raštiškai ją įspėjo dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnį, išaiškino jai teisines pasekmes. Ji savo ranka surašė pareiškimą. Įteikė jai teisių ir pareigų išaiškinimo protokolą, A. H. susipažino su savo teisėmis ir pareigomis, protokolą pasirašė. Po to atliko jos apklausą, prieš kurią ją įspėjo dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Atliko jos apklausą, kurios metu A. H. parodė, kad S. N. ją sumušė automobilių stovėjimo aikštelėje prieš savaitę laiko, o 2015-01-24 paskambinęs jai, pradėjo grasinti (27-29, 30-31 b. l.);

liudytojos S. N. apklausos protokolais, kuriuose užfiksuoti jo parodymai, kad 2015-01-24, apie 08.30 val., paskambino savo sugyventinei A. H., su ja pasikalbėjo. Apie 12.30 val. jis grįžo į namus ir rado buto duris užrakintas. A. H. jo neįleido į namus. Jis raktų neturėjo, todėl dar kelis kartus skambino A. H., bet ji neatsiliepė. Jis nuėjo į kiemą ir tada prie jo privažiavo policijos pareigūnai, o jiems iš paskos į kiemą įvažiavo ir A. H. su kaimyne. Parodė, kad sugyventinei negrasino, prie balkono langų nebuvo priėjęs. A. H. namuose nebuvo, nes ji privažiavo su kaimyne tik po to, kai atvyko policijos pareigūnai. Maždaug prieš savaitę, tikslios datos nurodyti negali, nes nepamena, jis grįžęs į namus dvi dienas iš eilės rado namuose neblaivę sugyventinę A. H.. Trečią dieną ji išvis į namus negrįžo. Jai grįžus tik ryte, jis pamatė jai prie dešinės akies paraudimą. Jos klausė, kas jai nutiko. Ji jam neatsakė. Tos pačios dienos vakare pamatė, kad jai užtino visas veidas. Dar kartą paklausus, kas nutiko, ji atsakė, kad susitrenkė virsdama ir sakė, kad visą naktį buvo pas savo mamą. Jis A. H. nemušė ir jai negrasino, jokio konflikto automobilių stovėjimo aikštelėje nebuvo, pinigų jis jos neprašė. Pretenzijų dėl melagingo įskundimo A. H. neturi (36, 33-34 b. l.);

2015-01-24 įspėjimu dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, iš kurio matyti, kad kaltinamoji A. H. parašu patvirtino, kad yra įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (9 b. l.);

2015-01-24 pareiškimu, iš kurio matyti, kad kaltinamoji A. H. pranešė apie tai, kad 2015-01-16, apie 21 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniaus g., šalia sankryžos su Žemaitės gatve, jai sugyventinis S. N. sudavė nemažiau 10 smūgių į galvos sritį, be to, 2015-01-24, apie 12.30 val., sugyventinis S. N. paskambino jai į mobilaus ryšio telefoną ir pagrasino, kad ateis į namus ir ją nužudys. Po pareiškimu yra padėtas kaltinamosios A. H. parašas, patvirtinantis, kad ji yra pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnį (10 b. l.);

Motyvuojamoji dalis

2015-01-24 liudytojo apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti kaltinamosios A. H. parodymai, kuriais ji patvirtino savo pareiškime nurodytas aplinkybes, kad S. N. ją 2015-01-16 sumušė bei 2015-01-24 grasino nužudyti. Be to, kaltinamoji A. H. pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį (13-15 b. l.);

2015-01-26 akistatos protokolu, kuriame užfiksuoti kaltinamosios A. H. parodymai, kuriais ji patvirtino savo pareiškime ir liudytojo apklausos protokole nurodytas aplinkybes, kad S. N. ją 2015-01-16 sumušė bei 2015-01-24 grasino nužudyti. Be to, kaltinamoji A. H. pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį (16-18 b. l.)

2015-02-03 pareiškimu, kuriuo A. H. prisipažino, kad ji supykusi paskambino policijai ir pranešė, kad ją sumušė S. N., nors iš tikrųjų ji susižalojo pati (19 b. l.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-11-29 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-458/2011 išaiškino, kad jei asmuo, melagingai įskundęs kitą asmenį, vėliau tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas pakartoja tą pačią melagingą informaciją, jis iš esmės tęsia tą pačią nusikalstamą veiką – melagingą įskundimą (BK 236 straipsnis), įgyvendina tuos pačius motyvus ir tikslus. Tokiu atveju nėra pagrindo kaltininko veikos kvalifikuoti dar ir pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką ir šioje byloje nustatytas aplinkybes, A. H. veikos kvalifikavimas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį yra perteklinis ir šalintinas iš kaltinimo. Tačiau byloje pakanka duomenų, pagrindžiančių kaltinamosios kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamosios A. H. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, prašo teismo skirti trečdaliu mažesnę ir švelnesnę bausmę (49 b. l.).

Atsižvelgiant į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad tiesiogine tyčia padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, nusikalstama veika yra baigta, kaltinamoji anksčiau neteista, bausta administracine tvarka, dirbanti, teismas laiko, jog kaltinamajai A. H. už padarytą nusikaltimą skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, skiriamas įvykdžius nesunkų nusikaltimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

A. H. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

A. H. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 12 MGL (451,92 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. H. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 MGL (301,28 EUR) dydžio baudą.

Išaiškinti nuteistajai, kad ji privalo sumokėti baudą į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Išaiškinti nuteistajai, kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos ji turi teisę paduoti Joniškio rajono apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajai šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Sergej Lebedev