Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, susipažinusi su Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Buškevičiaus pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje J. B., gim. (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r., lietuvė, LR pilietė, vidurinio išsilavinimo, našlė, pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 304 str. 1 d., 182 str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. 2011-11-29 Alytaus miesto antrajame notarų biure adresu S. Dariaus ir S. Girėno g. 5-1, Alytuje, veikdama kartu su J. B., kuris (duomenys neskelbtini) yra miręs, siekdama įgyti dokumentą–patvirtinti bendrą sutuoktinių testamentą dėl įpėdinio, kuris paveldės turtą mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, paskyrimo, notarei R. S. pateikė melagingą informaciją apie tai, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su J. B., gim. (duomenys neskelbtini) žinodama, kad ji civilinės santuokos su J. B. nesudarė ir santuoka Civilinės metrikacijos skyriuje neapskaityta, o gyventojų registre buvo įrašyti melagingi J. B. pateikti duomenys apie santuokos su J. B. sudarymą.

Be to, J. B. 2012-03-28 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui adresu Jotvingių g. 10, Alytuje pateikė prašymą skirti socialinio draudimo našlių pensiją ir valstybinę nukentėjusių asmenų našlių pensiją už mirusį J. B., gim. (duomenys neskelbtini), žinodama, kad ji civilinės santuokos su J. B., gim. (duomenys neskelbtini) nesudarė ir santuoka Civilinės metrikacijos skyriuje neapskaityta, todėl jai našlės pensija negali būti mokama, taip apgaule nuo 2012-03-23 iki 2013-09-01 savo naudai įgijo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokas-1790,81 Lt.

Duomenys, kuriuose įtvirtinta tai, kad J. B. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, yra šie:

1. J. B. apklausos protokolas, kuriame ji kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad 1963-06-01 susituokė su J. R. B. gim. 1939 m., su juo išsituokė 1968-06-24. Su J. B., gim. 1930 m., gyventi pradėjo 1967 m., o bažnytinę santuoką sudarė 2001 metais. Jos vyras J. B. vienas tvarkė visus dokumentus pas notarę R. S. dėl testamento sudarymo, o 2011-11-29 paprašė nueiti pas notarę patvirtinti testamentą. Jiems nuėjus pas notarę, ji padavė savo pasą. Notarė padavė jiems pasirašyti bendrą sutuoktinių testamentą dėl įpėdinio, kuris paveldės turtą mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, paskyrimo, kurį jie perskaitė ir pasirašė, o notarė patvirtino šį testamentą. Taip pat dar pasirašė kažkokiame žurnale, vyras sumokėjo ir jie išėjo. 2012-03-23 mirus vyrui J. B., 2012-03-28 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui ji pateikė prašymą skirti socialinio draudimo našlių pensiją ir valstybinę nukentėjusių asmenų našlių pensiją už mirusį J. B., gim. (duomenys neskelbtini). Ji su šiuo vyru buvo sudariusi bažnytinę santuoką 2001 metais, bet į civilinės metrikacijos skyrių įregistruoti šios santuokos ji nesikreipė manydama, kad šią santuoką yra užregistravęs vyras J. B.. 2013 m. rugsėjo mėnesį iš sūnaus D. B. sužinojo, kad bažnytinė santuoka tarp jos ir J. B. yra neapskaityta civilinės metrikacijos skyriuje ir kad ji neteisėtai gauna pensijas-socialinio draudimo našlių pensiją ir valstybinę nukentėjusių asmenų našlių pensiją. Pati nuėjo į SODRĄ ir parašė pareiškimą, kad iš jos pensijos atskaičiuotų tuos pinigus, kuriuos yra gavusi kaip šias pensijas. Ji į jokią įstaigą nėra kreipusis, kad pakeisti savo ar vyro J. B. duomenis, suklaidinti notarę, apgaule užvaldyti pinigus neturėjo.

Nurodo, kad 1993-02-08 ji kreipėsi į Alytaus PK migracijos skyrių dėl naujo paso išdavimo ir pateikė tik ankstesnį pasą, o Migracijos skyriaus darbuotoja pati užpildė prašymą išduoti LR piliečio pasą iš senų duomenų. Ji prašymo neperskaitė, tik jį pasirašė. Kodėl prašyme išduoti pasą buvo nurodyta, kad ji nuo 1963-06-01 santuokoje su J. B., gim. 1930 m., o ne su J. R. Bansevičiumi, gim. 1939 m., nežino, šio prašymo neskaitė (b. l. 90-92, 95-96).

2. Liudytojo D. B. apklausos protokolas, kur jis parodė, kad jo motina J. B. buvo sudariusi santuoką su J. B., išsituokė 1968-06-24, o gyveno su J. B., su kuriuo santuoka nebuvo sudaryta ir įregistruota nustatyta tvarka. 2011 m. J. B. ir J. B. sudarė testamentą dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto paveldėjimo. 2012-03-23 Alytaus m. 1-ajam notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla, tačiau liudijimas neišduotas, nes paaiškėjo, kad testamentas sudarytas pažeidžiant galiojančius teisės aktus, kadangi tarp liudytojo tėvo ir motinos buvo sudaryta tik bažnytinė, o ne civilinė, santuoka, todėl testamentas negalioja, nes jis gali būti sudarytas tik sutuoktinių. Jo mama J. B. valstybinėse įstaigose pateikdavo seną santuokos liudijimą, kur nurodyta santuoka, sudaryta su J. B., gim. 1939 m. 2011-11-29 sudarius testamentą, buvo nurodyta, kad mirus vienam iš sutuoktinių, turtas lieka kitam, o mirus antram sutuoktiniui, visas turtas pereina jo šeimai (b. l. 12-14).

3. L. R. Sereikienės apklausos protokolas, kur ji parodė, kad 2011-11-29 ji patvirtino testamentą, sudarytą tarp J. B. ir J. B.. Pagal gyventojų registro prie LR VRM duomenis J. B. ir J. B. buvo susituokę, kas užfiksuota grafoje „šeimyninė padėtis“, „ištekėjusi“ ir „vedęs“, nurodant abiejų santuokos datą-1963-06-01. Kadangi niekas nekėlė abejonių, šalys buvo supažindintos su registro duomenimis ir testamentas buvo užregistruotas (b. l. 18-19).

4. Bendras sutuoktinių testamentas dėl įpėdinio, kuris paveldės turtą mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, paskyrimo, kuriame nurodyta, kad J. B., gim. 1930 m. ir J. B., gim. 1946 m. yra sudarę santuoką 1963-06-01. Abu susipažinę su testamentu ir po juo pasirašę (b.l. 22).

5. Gyventojų registro tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos išrašas apie asmenį, kuriame nurodyta, kad J. B., gim. (duomenys neskelbtini) šeimyninė padėtis „vedęs 1963-06-01“, J. B., gim. (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis „ištekėjusi 1963-06-01“ (b. l. 23-24).

6. 2001-02-13 bažnytinės satuokos liudijimas, kad J. B., gim. 1930 m. ir J. B., gim. 1946 m. priėmė santuokos sakramentą Alovės bažnyčioje (b. l. 34).

7. 2013-07-16 Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM raštas, kad LR gyventojų registro duomenų centrinėje bazėje duomenys apie J. B. ir J. B., gim. 1930 m. santuoką, sudarytą 1963-06-01, buvo įvesti remiantis J. B. ir J. B. prašymu išduoti pasą 1993 m. (b. l. 36).

8. 1993-02-18 J. B. prašymas išduoti (pakeisti) pasą, kur grafoje „Šeimyninė padėtis“ nurodyta „J. B. 1930-02-06, Marijampolės metrikacijos skyrius 1963-06-01“, po prašymu J. B. pasirašiusi (b. l. 42-43).

9. 1963-06-01 santuokos akto įraša, kad susituokė J. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. R. Bansevičius, gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 51).

10. Alytaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos S. J. raštas, kuriame nurodyta, kad 2001-02-13 bažnytinė satuoka tarp J. B., gim. 1930 m. ir J. B., gim. 1946 m. Alytaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje neapskaityta (b. l. 57).

10. L. S. J., Alytaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos, arodymai, kad 2001-02-13 sudaryta bažnytinė santuoka neapskaityta ir neatkurta, neturi jokios juridinės galios. Šiuo metu sudarytos bažnytinės santuokos ir neapskaitytos civilinės metrikacijos skyriuje taip pat neturi jokios juridinės galios (b. l. 83-84).

11. 2013-10-22 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus raštas, kad J. B. 2012-03-28 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui, Jotvingių g. 10, Alytuje, pateikė prašymą skirti socialinio draudimo našlių pensiją ir valstybinę nukentėjusių asmenų našlių pensiją už mirusį J. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir jai buvo mokamos šios pensijos, kurių bendra suma sudarė 1790,81 Lt (b. l. 63, 65).

12. 2012-03-28 J. B. prašymas dėl valstybinės pensijos skyrimo, kur grafoje „miręs asmuo buvo“ pažymėjo, kad tai yra „buvęs sutuoktinis“ ir santuoka „nebuvo nutraukta“ (b. l. 66-67).

13. 2012-03-28 J. B. prašymas dėl socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo, kur grafoje „ar miręs asmuo buvo Jūsų sutuoktinis“ pažymėjo „taip“, ir santuoka „nebuvo nutraukta“ (b. l. 68-70).

14. 2013-11-08 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus raštas, kad skyrius nereikš civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo medžiagoje

Įrodyta, kad kaltinamoji J. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 304 str. 1 d., 182 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro pareiškimas tenkintinas.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamoji J. B., jai buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Ji susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis bei jas suprato. Kaltinamoji sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro pasiūlyta bausme-bausme, tačiau prašo baudos mokėjimą išdėstyti.

J. B. padarė nusikalstamas veikas, įstatymo priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų. Kaltinamoji neteista, yra pakaltinama, administracine tvarka nebausta. Ji turi pastovią gyvenamąją vietą. J. B. skirtina prokuroro pasiūlyta bausmė-bauda manant, kad esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms, šios bausmės paskyrimas atitiks bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Nors J. B. prašo išdėstyti baudos mokėjimą, tačiau šis prašymas netenkintinas, nes, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, jų padarymo motyvus, manytina, kad baudos išdėstymas nepasieks LR BK 41 str. numatytų bausmės tikslų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. B. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 304 str. 1 d. ir kirti 5 MGL (650 Lt) dydžio baudą, pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir skirti 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d, 4 d. kirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir J. B. skirti subendrintą bausmę-12 MGL (1560 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., J. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 8 MGL (1040 Lt) dydžio baudą.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo J. B. palikti galioti kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti J. B., kad ji per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei per 14 dienų toks prašymas nebus pateiktas, teismo įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Išaiškinti J. B., kad teismo paskirtą baudą ji privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti J. B..