- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-08
- Bylos Nr.
- A-822-815-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Dainius Raižys, Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Švyturys-Utenos alus“
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Gelresta“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Gelresta“
- Advokatai
- Vitoldas Kumpa
- Kategorijos
- 13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 13.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Švyturys-Utenos alus“ skundą atsakovei Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Gelresta“ dėl 2008 m. vasario 11 d. statinio statybos sustabdymo akto Nr. 1 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB „Švyturys-Utenos alus“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b.l. 3-7) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2008 m. vasario 1 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto statinio statybos sustabdymo aktą Nr. 1.
Nurodė, kad 2007 m. lapkričio 9 d. pateikė prašymą Klaipėdos miesto savivaldybei dėl žemės sklypo, Šilutės plentas 71, Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo. 2007 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Teritorijų planavimo komiteto posėdyje buvo priimtas sprendimas pritarti savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymui dėl detaliojo plano patvirtinimo ir siūlyti administracijos direktoriui jį tvirtinti, tačiau administracijos direktorius šio plano nepatvirtino. Pažymėjo, jog pateikė skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei dėl vilkinimo patvirtinti detalųjį planą ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kuris Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 21 d. sprendimu patenkintas. Nurodė, jog detaliojo plano patvirtinimas yra pagrindas gauti statybos leidimą ir pradėti sandėlio statybas žemės sklype, esančiame Šilutės plentas 71, Klaipėdoje.
Nurodė, kad 2008 m. vasario 11 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Regina Šolienė surašė savavališkos statybos aktą Nr. 03, kuriame nurodė, jog pareiškėjas savavališkai pastatė 4 200 m² ploto sandėlį žemės sklype, esančiame Šilutės plentas 71, Klaipėdoje. Pažymėjo, jog tą pačią dieną surašytas ir skundžiamas statinio statybos sustabdymo aktas Nr. 1, kuriuo pareiškėja buvo įpareigota sustabdyti statinio statybos darbus ir jų neatnaujinti, kol nebus gautas leidimas juos tęsti.
Mano, kad statinio statybos sustabdymo aktas surašytas netinkamam subjektui. Tvirtino, jog jokios savavališkos statybos nevykdė, nes pagal statybos rangos sutartį rangovas UAB „Gelresta“ įsipareigojo atlikti esamo sandėlio rekonstrukciją, kuri susideda iš statinio projektavimo dokumentacijos parengimo ir suderinimo su atitinkamomis institucijomis, įskaitant ir statybos leidimo gavimą. Detaliojo plano rengimu taip pat rūpinosi UAB „Gelresta“, todėl pareiškėjas nežinojo, jog tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Gelresta“ vykdė statybos darbus, nesant patvirtino žemės sklypo detaliojo plano ir neturint išduoto statybos leidimo. Mano, kad žemės sklypo detalusis planas buvo laiku nepatvirtintas ne dėl trečiojo suinteresuotojo asmens ir pareiškėjo kaltės, kadangi savivaldybės administracija netvirtino detalaus plano, dėl to laiku nebuvo gautas ir statybos leidimas.
Pažymėjo, jog pareiškėjo atžvilgiu priimtas skundžiamas statinio statybos sustabdymo aktas surašytas netinkamo viešojo administravimo subjekto, todėl yra neteisėtas. Nurodė, jog skundžiamame akte nėra tinkamai identifikuotas statybos darbų sustabdymo objektas, akte nurodytas tik abstraktus reikalavimas sustabdyti statinio statybos darbus, tačiau neįvardintas net terminas, nuo kada darbai turi būti sustabdyti, nenurodyti visi reikiami duomenys pagal teisės aktų reikalavimus, nepridėtos reikalaujamos nuotraukos. Nurodė, jog pareiškėjui adresu Šilutės plentas 71, Klaipėda nuosavybės teise priklauso du sandėliai, todėl buvo būtina tinkamai identifikuoti statybos darbų sustabdymo objektą.
Nurodė, jog sandėlyje, esančiame Šilutės plentas 71, Klaipėdoje, jokie statybos darbai nevyksta, todėl nebuvo jokio pagrindo sustabdyti statybos darbus. Pažymėjo, jog net pačiame skundžiamame akte nurodytas statinio baigtumas – 99 procentai, tačiau neaišku, kokiu būdu jis nustatytas. Prašė atsižvelgti į tai, jog dėl skundžiamo akto pareiškėja patirs didžiulius nuostolius, kadangi turės nuomotis kitas patalpas, reikalingas produkcijai sandėliuoti, o tai kainuos 48 000 litų per mėnesį bei apie 4 milijonus litų gali kainuoti papildomi įrengimai, transportavimas bei kitos sandėlio ploto netekimo išlaidos.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsiliepime (b. l.59 - 60) atsakovas nurodė, jog statytojo UAB „Švyturys-Utenos alus“ ir rangovo „Gelresta“ atstovams Rolandui Viršilui ir Sauliui Novikui surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai už pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 159 straipsnio 1 dalyje, ir byla parduota nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Pažymėjo, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-243, 9.1 punktą, statyba sustabdoma, kai nustatoma, jog statyba yra savavališka ir yra surašytas savavališkos statybos aktas. Statyba sustabdyta atsakovo specialistei Reginai Šolienei 2008 m. vasario 11 d. surašius savavališkos statybos aktą, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas, neturėdamas statybos leidimo, savavališkai prie esamo sandėlio pastatė naują 4 200 m² ploto sandėlį, adresu Šilutės plentas 71, Klaipėda. Nurodė, jog vadovaudamasis Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 10 puntu, statybos valstybinę priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pareigūnas, nustatęs Reglamento 9 punkte nurodytus pažeidimus, surašė statybos sustabdymo aktą.
Mano, kad skundžiamą aktą surašė įgaliotas pareigūnas, nes vadovaudamiesi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370, 34.5 punktu, apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentų (skyrių) pareigūnai turi teisę sustabdyti statinio statybą savavališkos statybos atveju. Prašė atmesti pareiškėjo argumentą, jog ginčijame akte nėra tinkamai identifikuotas objektas, nes savavališkai pastatytas statinys nuosavybės teisės objektu gali tapti tik tuo atveju, jei jo statyba yra teisėta. Pažymėjo, jog savavališkas statinys yra išsamiai identifikuotas statinio statybos sustabdymo akto Nr. 1 aprašomojoje dalyje.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – ir Statybos įstatymas, 2006 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. X-857 redakcija, įsigaliojusi nuo 2006 m. spalio 31 d., galiojusi skundžiamo akto priėmimo metu) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-243 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“(toliau – ir Statybos techninis reglamentas). Statinio statybos sustabdymo aktas gali būti surašytas tik tokiu atveju, kai nustatoma bent viena iš aplinkybių, išvardintų Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje ar Statybos techninio reglamento 9 punkto papunkčiuose. Pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalį sustabdyti statinio statybą turi teisę bet kuris statybos valstybinę priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas (nurodydamas statybos ar griovimo sustabdymo terminą), kai: 1) nustatoma, kad statinio statyba ar griovimas yra savavališki; 2) pateiktas prašymas (pareiškimas) teismui dėl statybos leidimo panaikinimo pagal šio Įstatymo 23 straipsnio 19 dalį; 3) nustatoma, kad statytojas (užsakovas) arba rangovas pažeidė statinio projekto sprendinius, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus; 4) paaiškėja statinio projekto klaidos, dėl kurių atsirado statinio avarijos grėsmė; 5) statybos leidimas neteko galios. Statybos techninio reglamento 9 punktas, reglamentuojantis statybos (išskyrus branduolinės energetikos objektus) sustabdymą, numato, kad statyba sustabdoma inter alia, kai nustatyta, kad statyba yra savavališka ir yra surašytas savavališkos statybos aktas (9.1.punktas). Vadinasi, siekiant nustatyti, ar pareiškėjos skundžiamas statinio statybos sustabdymo aktas buvo teisėtas bei pagrįstas, būtina konstatuoti nors vieną iš Statybos įstatyme ar Statybos techniniame reglamente įvardintų pagrindų, lemiančių statinio statybos sustabdymo akto surašymą (statinio statybos darbų sustabdymą). Tokiu atveju būtina vertinti, ar konkreti taisyklė, sąlygojanti statinio statybos sustabdymą, atitinka faktines aplinkybes.
Teismas nustatė, kad skundžiamas statybos sustabdymo aktas (b.l. 15-17) surašytas nustačius savavališkas statinio (sandėlio Šilutės pl. 71, Klaipėdoje) statybas ir surašius savavališkos statybos aktą (b.l. 84-86).
Savavališkos statybos sąvoka yra pateikiama Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje, kurioje ji apibrėžiama kaip statinio (jo dalies) statyba be nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu. Savavališka statyba taip pat pripažįstama statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.
2008 m. vasario 11 d. savavališkos statybos akte Nr. 03 konstatuota, kad statytojas UAB „Švyturys-Utenos alus“ sandėlio Šilutės pl. 71, Klaipėdoje, statybai neturi statybos leidimo, statinio projekto, neparengtas detalusis planas. Šiame akte konstatuotos faktinės aplinkybės – statinio statyba be nustatyta tvarka gauto statybos leidimo atitinka Statybos įstatyme pateiktą savavališkos statybos definiciją.
Statybos techninio reglamento 9.1. punktas įpareigoja sustabdyti statinio statybą, nustačius savavališką statybą ir surašius savavališkos statybos aktą. Vadovaudamasi šia nuostata atsakovė 2008 m. vasario 11 d. surašė statinio statybos sustabdymo aktą Nr. 1 ir sustabdė sandėlio Šilutės pl. 71, Klaipėdoje, statybą (rekonstrukciją), pristatant naują sandėlį. Statinio statybos sustabdymo akte nustatyta, kad prie esamo sandėlio pastatytas 4 200 m² ploto sandėlis: įrengti pamatai, sumontuotos metalinės kolonos, uždengtas stogas, nutiesti lauko ir vidaus inžineriniai tinklai. Skundžiamame akte nurodyta, jog statytojas UAB „Švyturys-Utenos alus“ nepateikė projekto, neturi statybos leidimo. Skundžiamame akte nurodyta, jog pažeistas Statybos įstatymo 12 straipsnis (nedetalizuojami punktai), tačiau akivaizdu, jog statybos sustabdymo pagrindas – savavališka statinio statyba. Rašytine bylos medžiaga bei proceso šalių atstovų paaiškinimais (b.l. 91-92) nustatyta, kad surašant skundžiamą aktą, nebuvo patvirtintas teritorijos detalusis planas. Nors Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Teritorijų planavimo komitetas 2007 m. gruodžio 11 d. posėdyje pritarė savivaldybės administracijos direktoriaus paruošto įsakymo „Dėl žemės sklypo Šilutės pl. 71, Klaipėdoje detaliojo plano tvirtinimo“ projektui ir siūlė jį tvirtinti (b.l. 11-14), tačiau detalusis planas nebuvo patvirtintas. Teismui buvo skundžiamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vilkinimas atlikti jos kompetencijai priklausančius veiksmus. 2008 m. kovo 21 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu (b.l. 48-49) patenkintas pareiškėjos UAB „Švyturys-Utenos alus“ skundas ir Klaipėdos miesto savivaldybė įpareigota per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patvirtinti žemės sklypo, esančio Šilutės plentas 71, Klaipėdoje detalųjį planą. Teismas nustatė, jog skundžiamo akto priėmimo metu nebuvo patvirtintas teritorijos detalusis planas, statybos darbai buvo vykdomi be statybos leidimo, vadinasi statybos darbai buvo vykdomi savavališkai. Konstatavo, kad ginčijamas aktas buvo priimtas esant teisiniam ir faktiniam pagrindui stabdyti statybos darbus.
Žemesnės instancijos teismas
Pastebėjo, kad skundžiamame akte nenurodytas statybos sustabdymo terminas. Vadovaudamasis Statybos techninio reglamento 12 punktu, statytojas ir/ar rangovas, gavęs statybos sustabdymo aktą, privalo tą pačią dieną sustabdyti statybos darbus ir jų neatnaujinti, kol bus gautas leidimas statybą tęsti. Todėl priėjo išvadą, jog ir nenurodžius statinio statybų sustabdymo termino, statytojas tą pačią dieną, gavęs statybų sustabdymo aktą, privalo imtis aktyvių veiksmų, t.y. sustabdyti statybos darbus ir jų neatnaujinti iki leidimo tęsti darbus gavimo.
Statybos techninio reglamento 10 punktas numato, kad statybos valstybinę priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjekto pareigūnas, nustatęs Statybos techninio reglamento 9 punkte nurodytus pažeidimus, nufotografuoja statybą ir per 2 darbo dienas dviem arba trimis egzemplioriais surašo statybos sustabdymo aktą. Iš 2008 m. vasario 11 d. savavališkos statybos akte Nr. 03 (b.l. 84-86) nurodytų priedų matyti, jog pridedamos dvi nuotraukos. Minėtos nuotraukos teismui nepateiktos, tačiau tai nepaneigia fakto, jog savavališka statyba buvo nufotografuota.
Statybos techninio reglamento 10 punktas numato, kad statybos sustabdymo akte įrašomi duomenys, nurodyti Reglamento 1 priede. Pripažįstamas pagrįstu pareiškėjos teiginys, kad skundžiamas aktas nevisiškai atitinka Reglamento 1 priede nurodyto statybos sustabdymo akto reikalavimus (nepilnutinai apibrėžtas statybos sustabdymo pagrindas, nenurodytas sustabdymo terminas, nepateiktos nuotraukos). Tačiau šie pažeidimai nelaikytini esminiais, dėl kurių skundžiamas statybos sustabdymo aktas galėtų būti pripažintas neteisėtu, nes buvo teisinis pagrindas sustabdyti statybos darbus.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teiginį, jog ginčijame akte nėra tinkamai identifikuotas objektas, teismas pripažino nepagrįstu. Statybos techninio reglamento priedas Nr. 1 numato, kad statybos sustabdymo akte turi būti pateikti šie duomenys apie statinį: statybos rūšis, statinio kategorija, statinio paskirtis, gabaritai, įvykdytų statybos darbų mastas. Skundžiamame statinio statybos sustabdymo akte pakankamai tiksliai apibūdintas statomas objektas, nurodant Statybos techniniame reglamente apibrėžtus duomenis (nenurodyta tik statinio kategorija). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (b.l. 20-24) pareiškėjai nuosavybės teise priklauso du sandėliai – sandėlis ir paskirstymo sandėlis, esantys tuo pačiu adresu. Rašytinė bylos medžiaga įrodo, jog vyko paskirstymo sandėlio (unikalus Nr. 2197-0010-1047) rekonstrukcija
Pareiškėjo teiginį, kad skundžiamą aktą priėmė tam neįgaliotas subjektas, teismas taip pat pripažino nepagrįstu. Pažymėjo, kad tiek Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, tiek Statybos techninio reglamento 8 punkte įvardijami tie patys subjektai, turintys teisę sustabdyti statinio statybą bei turintys įgalinimus tai padaryti jų pačių iniciatyva arba kitų kompetentingų institucijų, apibrėžtų minėtuose teisės aktuose, reikalavimu. Sustabdyti statinio statybą turi teisę bet kuris statybos valstybinę priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas (Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis). Ginčijamą statinio statybos sustabdymo aktą surašė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė, turinti kvalifikacinį atestatą statybos valstybinei priežiūrai vykdyti (b. l. 77). Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 (toliau – ir Nuostatai), 34.5 punktas nustato, jog apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentų (skyrių) pareigūnai turi teisę sustabdyti statinio statybą Nuostatų 27 punkte nurodytais atvejais (inter alia kai nustatoma, kad statinys statomas savavališkai).
Statybos įstatymas imperatyviai numato, kad statytojas šio Įstatymo nustatyta tvarka turi gauti statybos leidimą, turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą (12 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai). Minėtas Įstatymas numato teisę statytojui (užsakovui) pasirinkti statinio rangovus (12 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Išanalizavęs byloje pateiktą 2006 m. gruodžio 11 d. įgaliojimą (b. l. 19), teismas nustatė, jog UAB „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius įgaliojo tretįjį suinteresuotą asmenį UAB „Gelresta“ atstovauti pareiškėjo interesus rekonstruojant paskirstymo sandėlį: parengti, gauti ir sutvarkyti dokumentus, reikalingus rekonstruoti, praplėsti ir priduoti naudoti pastatą (unikalus Nr. 2197-0010-1047), nuosavybės teise priklausantį pareiškėjui, inter alia atstovauti visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, pasirašyti sutartis ir atlikti reikalingus veiksmus, vykdant žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentų rengimo, pastatų ir statinių žemės sklype, adresu Šilutės pl. 71, Klaipėda, projektavimo sąlygų sąvadų gavimo, projektavimo, griovimo, leidimų statybai, laikantis teisės aktų reikalavimų. Įgaliojime nurodyta, jog jis galioja vienerius metus nuo jo išdavimo, todėl skundžiamo akto surašymo metu buvo negaliojantis. 2006 m. lapkričio 22 d. rangos sutarties priedo Nr. 1 (b. l. 18) 23 punkte numatyta, kad UAB „Gelresta“ atlieka projektavimo darbus (taip pat rengia detalųjį ir techninį projektą, išima leidimą statyboms), tačiau pareiškėjas neįrodė, kad sutarties priedą pateikė atsakovei skundžiamo akto surašymo metu. Dėl to teismas priėjo išvadą, jog įrodymai, patvirtinantys užsakovo teisių ir pareigų perdavimą rangovui, nebuvo pateikti laiku. Pažymėjo, kad pagal Statybos techninio reglamento priedo Nr. 1 nuostatas, statinio statybos sustabdymo akte nurodomi statybos dalyviai: statytojas, rangovas, projektuotojas ir kt. Ginčijamame administraciniame akte taip pat nurodytas statytojas (užsakovas) UAB „Švyturys – Utenos alus“ bei rangovas – UAB „Gelresta“, todėl, teismo manymu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad statinio statybos sustabdymo aktas surašytas netinkamam subjektui.
III.
Pareiškėjas „Švyturys-Utenos alus“ (toliau – ir apeliantas) pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. sprendimo panaikinimo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Skundžiamame akte yra nurodyta grafa, kurioje nurodytas statybos darbų sustabdymo termino pradžia, tačiau ji nėra užpildyta. Nors LR Aplinkos ministro 2007 05 03 įsakymu Nr.D 1-243 patvirtinto statybos techniniame reglamente STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas" (toliau tekste - statybos techninis reglamentas) ir nurodyta, kad akte įrašomas reikalavimas tuoj pat sustabdyti statybos darbus, tačiau skundžiamame akte tai išreikšta reikalavimu sustabdyti darbus nuo konkrečios datos. Tokia konkreti data nenurodyta, nes aktas šioje dalyje nėra užpildytas, todėl nėra nustatyta darbų sustabdymo pradžia, taigi, priešingai nei nustatė teismas, dėl šios priežasties aktas yra neteisėtas. Tuo pačiu jis neatitinka statybos techninio reglamento priedo Nr.l, kuriame darbų sustabdymo pradžia nenurodoma.
2. Teismas pats konstatavo, kad iš 2008 02 11 savavališkos statybos akte Nr.3 (b.1.84-86) nurodytų priedų matyti, jog turėjo būti pridedamos dvi nuotraukos. Minėtos nuotraukos teismui nepateiktos. Apeliantas teigia, jog savavališka statyba nebuvo nufotografuota, kadangi vien tik nuorodos aktuose į nuotraukas nebūtinai reiškia, kad jos egzistuoja. Statybos techninis reglamentas įsakmiai reikalauja nufotografuoti savavališką statybą, tačiau iki šiol tokios nuotraukos nebuvo pateiktos ir teismas neturėjo jokio pagrindo teigti, kad ši aplinkybė yra įrodyta. Šiuo aspektu teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė įrodymų neatitinkančias išvadas.
3. Kaip pažymėjo pats teismas savo sprendime - skundžiamame akte nėra nurodytas statybos sustabdymo pagrindas, t.y. statybos techninis reglamentas numato, jog turi būti nurodytas savavališkos statybos aktas, jį pakankamai konkrečiai identifikuojant. To nepadaryta, kaip ir neatlikti kiti, statybos techninio reglamento reikalaujami veiksmai: nenufotografuota ar nepateiktos nuotraukos, nenustatytas darbų sustabdymo termino pradžia ir kt. Nesutinkame su teismo išvada, kad šie pažeidimai yra neesminiai, kadangi statybos techninis reglamentas ar LR Statybos įstatymas nenumato teisės ar galimybių daryti neesminius pažeidimus. Skundžiamas aktas ir jo sudarymo procedūra neatitinka jam keliamų norminių aktų reikalavimų, todėl jis pripažintinas neteisėtu.
4. Nurodo, kad tuo pačiu adresu apeliantui priklauso du sandėliai, o skundžiamame akte nėra nurodyta jokių duomenų, kurie leistų atriboti kurio iš sandėlių rekonstrukcija vykdoma savavališkai. Statybos sustabdymo aktas šiuo požiūriu turi būti pakankamai tikslus (fotografavimas taip pat turi reikšmę), kad nekiltų abejonės, kuriuos darbus apeliantas gali vykdyti, o kuriuos ne. Gali ateity susiklostyti padėtis, kai apeliantas remontuos ar vykdys kitokius statybos darbus kitame sandėly. Pagal dabar surašytą statybos darbų sustabdymo aktą jam gali būti pritaikyta atsakomybė už darbų vykdymą kadangi neaišku kokiame konkrečiai sandėly yra uždrausta vykdyti statybos darbus, jau nekalbant apie tai, kad jokie statybos darbai skundžiamo akto surašymo metu net nebuvo vykdomi (kaip konstatuota pačiame skundžiamame akte pastato baigtumas yra 99 %). Taip pat niekuo neparemtas yra teismo teiginys, jog rašytine bylos medžiaga įrodo, jog vyko paskirstymo sandėlio rekonstrukcija, kadangi būtent to nėra nurodyta nei savavališkos statybos akte, nei skundžiamame akte.
5. Atkreipia dėmesį, jog pats savavališkos statybos aktas bei skundžiamas aktas įrodo, kad 2006-11-22 rangos sutartis buvo pateikta atsakovui, kadangi šiuose aktuose yra nurodyta, kad rangovas yra UAB „Gelresta“. Be to, šiuo atveju ir nebūtina nustatinėti konkretaus momento, kada konkrečiai šis rangos sutarties priedas buvo pateiktas atsakovui. Apelianto manymu, užtenka, kad šis priedas buvo pateiktas teismui, kuris jau turi spręsti, ar, esant tokioms aplinkybėms galima pripažinti skundžiamą aktą teisėtu ir pagrįstu, ar ne. Jokie įstatymai ar norminiai aktai nenustato „ieškinio senaties“ rangos sutarties pateikimui surašant statybos sustabdymo aktą todėl šiuo požiūriu negali būti pagrįsta teismo išvada, jog nepateikus laiku įrodymų apie užsakovo teisių ir pareigų perdavimą rangovui, negalima laikyti, kad tai buvo įvykę ir šiuo pagrindu atmesti skundą.
Kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui prašymą sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą bei kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą prašant įvertinti, ar 2006-10-17 CK 4.103 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. X-858 bei 2006-10-17 Statybos įstatymo 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. X-857 9 straipsnis, kuriuo pakeistas Statybos įstatymo 2straipsnis, ta apimtimi, kuria nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad savavališkos (rekonstrukcijos) padarinių arba statinio statybą pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, pašalinimas galimas tik įpareigojant statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti arba įpareigojant statytoją per nustatytą terminą pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ir pan.), nes dėl tam tikrųitin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui, dėl to galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai bei konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinis ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjekto priimto statinio statybos sustabdymo akto, todėl turi būti tikrinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas. 2008 m. vasario 1 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto statinio statybos sustabdymo aktu Nr. 1 sustabdyti sandėlio Šilutės plente 71, Klaipėdoje, statybos darbai.
Pirmosios instancijos teismas yra nustatęs, kad skundžiamas statybos sustabdymo aktas surašytas nustačius savavališkas statinio (sandėlio Šilutės pl. 71, Klaipėdoje) statybas ir surašius savavališkos statybos aktą.
Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktą apskrities viršininko administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai, atliekantys statybos valstybinę priežiūrą pagal šio Įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją, vadovaudamiesi Civiliniu kodeksu ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, nustatę, kad statinio statyba vykdoma pažeidžiant šį Įstatymą ir kitus teisės aktus nedelsdami dviem egzemplioriais surašo savavališkos statybos aktą, pareikalauja iš statytojo ir rangovo (jei darbai vykdomi rangos būdu) tuojau pat sustabdyti statybos darbus ir įteikia jiems aktą pasirašytinai arba registruotu laišku; ir pagal tos pačios dalies 3 punktą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos jį pateikia pagal priklausomybę apskrities viršininkui arba Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Vyriausybės įgaliotos institucijos viršininkui. Pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą sustabdyti statinio statybą turi teisę bet kuris statybos valstybinę priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas (nurodydamas statybos ar griovimo sustabdymo terminą), kai nustatoma, kad statinio statyba ar griovimas yra savavališki. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamame akte konstatuotos faktinės aplinkybės – statinio statyba be nustatyta tvarka gauto statybos leidimo - atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje įtvirtintą savavališkos statybos definiciją. Be to, pirmosios instancijos teismas rašytine bylos medžiaga bei proceso šalių atstovų paaiškinimais (b. l. 91-92) yra nustatęs, kad surašant skundžiamą aktą, nebuvo patvirtintas teritorijos detalusis planas. Teisėjų kolegija, remdamasi Statybos įstatymo 28 ir 33 straipsnių nuostatomis, daro išvadą, kad surašius savavališkos statybos aktą pareigūnai, atliekantys statybos valstybinę priežiūrą, turi pareikalauti iš statytojo ir rangovo (jei darbai vykdomi rangos būdu) tuojau pat sustabdyti statybos darbus. Tuo tarpu tai, kad pareiškėjas nėra apskundęs 2008 m. vasario 11 d. Nr. 03 savavališkos statybos akto, rodo, kad pareiškėjas iš dalies pripažįsta, jog minėtame sklype vykdė savavališkos statybos darbus.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors skundžiamas aktas nevisiškai atitinka Statybos techninis reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 1 priede nurodyto statybos sustabdymo akto reikalavimų (nepilnai apibrėžtas statybos sustabdymo pagrindas, nenurodytas sustabdymo terminas, nepateiktos nuotraukos), tačiau šie pažeidimai nelaikytini esminiais, dėl kurių skundžiamas statybos sustabdymo aktas galėtų būti pripažintas neteisėtu, nes buvo teisinis pagrindas sustabdyti statybos darbus. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad statinio statybos sustabdymo aktas surašytas netinkamam subjektui.
Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas teismui prašymas sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą bei kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą prašant įvertinti, ar 2006-10-17 CK 4.103 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. X-858 bei 2006-10-17 Statybos įstatymo 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. X-857 9 straipsnis, kuriuo pakeistas Statybos įstatymo 2 straipsnis, ta apimtimi, kuria nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad savavališkos (rekonstrukcijos) padarinių arba statinio statybą pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, pašalinimas galimas tik įpareigojant statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti arba įpareigojant statytoją per nustatytą terminą pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ir pan.), nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui, dėl to galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai bei konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad nagrinėjamos bylos aplinkybėmis nėra pagrindo tenkinti minėto prašymo, nes nagrinėjamas administracinis ginčas yra kilęs dėl statinio statybos sustabdymo akto, kuriuo reikalaujama sustabdyti savavališką statybą, o ne likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti ar pertvarkyti šį statinį.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo UAB „Švyturys-Utenos alus“ apeliacinį skundą nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo UAB „Švyturys-Utenos alus“ apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.