- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-25
- Bylos Nr.
- 2-56/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Artūras Driukas, Vytas Milius
- Ieškovas
- T. B.
- Atsakovas
- V. I. D.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko, Vyto Miliaus (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti papildomą ieškinio reikalavimą civilinėje byloje Nr. 2-2471-44/2006 pagal ieškovės T. B. ieškinį atsakovei V. I. D. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei V. I. D. priešieškinį ieškovei T. B. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė T. B. 2006 m. rugsėjo 28 d. ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė atidalinti 98,6 kv.m ploto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ½ dalį natūra ir priteisti jai 53,4 kv.m bendro ploto patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4 ir 2-2, o atsakovei V. I. D. priteisti likusias 45,2 kv.m bendro ploto patalpas, plane pažymėtas indeksais 2-1, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6.
Atsakovė V. I. D. 2006 m. spalio 30 d. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė atidalinti 98,6 kv.m ploto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ½ dalį natūra ir priteisti jai patalpas, plane pažymėtas indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, o ieškovei priteisti patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4 ir 11 844, 83 Lt piniginę kompensaciją.
Ieškovė T. B. 2006 m. lapkričio 29 d. pareiškė papildomą naują ieškinio reikalavimą pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ dalį ūkinio pastato, plane pažymėto 5I1m (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas atsakovės vardu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsisakė priimti šį ieškinio reikalavimą. Teismas nurodė, jog ieškovės ieškinio dalyką sudaro gyvenamojo namo atidalinimas, o pagrindą – bendraturčių susitarimo nebuvimas, tuo tarpu naujo ieškinio reikalavimo dalykas yra nuosavybės teisės į kitą turtinį objektą pripažinimas, o pagrindas – išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Be to, teismas nurodė, kad skiriasi ir byloje dalyvaujantys asmenys bei ginčo objektai. Konstatavęs, kad ieškinio elementai nesutampa, yra savarankiški, teismas sprendė, kad jie nagrinėtini atskirai. Teismas pažymėjo, jog pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, ūkinio pastato vidutinė rinkos vertė yra 1 800 Lt, o pagal CPK 27 straipsnio 1 punktą apygardų teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 100 000 Lt.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti naują ieškinio reikalavimą. Ieškovė teigia, jog jo atsiradimo pagrindas yra toks pats kaip ir pirminio – 1961 m. lapkričio 13 d. sutartis dėl išlaikymo iki gyvos galvos, pagal kurią namas (dėl kurio padalijimo reiškiamas ieškinys) ir ūkinis pastatas (dėl kurio padalijimo reiškiamas papildomas ieškinio reikalavimas) yra vientisas darinys – namų valda, ką patvirtina ir gyvenamojo namo techninio inventorizavimo bylos grafos ,,Pagrindinis pastatas“ ir ,,Pagalbinis pastatas“. Be to, CK 4.12-4.14, 4.19 straipsniuose nustatyta, jog kaimo vietovėje namas ir tvartas (ūkinis pastatas) yra tarpusavyje susiję, kaip pagrindinis daiktas ir jo priklausinys. Apeliantė nesutinka ir su teismo teiginiu, jog ieškinyje ir papildomai reiškiamame reikalavime skiriasi byloje dalyvaujantys asmenys, kadangi prašymas įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu VĮ ,,Registrų centras“ dar nėra išspręstas, todėl negali būti vertinamas, kaip skirtingų byloje dalyvaujančių asmenų buvimo faktą patvirtinanti aplinkybė. Be to, apeliantė teigia, kad teismas, atsisakydamas priimti papildomą ieškinio reikalavimą, neatsižvelgė į tai, kad CPK 136 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta ieškovo teise sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, todėl sprendžiant ieškinio ar jo papildymo priėmimo klausimą, teismui svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės. Rūšinio (dalykinio) teismingumo taisyklėmis pirmiausia yra nustatoma, kuris (bendrosios kompetencijos ar specializuotas) teismas turi nagrinėti bylą. Nustačius, kad bylą turi nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas, turi būti nustatoma, kuris pirmosios instancijos teismas (apylinkės ar apygardos) turi nagrinėti bylą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė T. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kadangi prašomo atidalinti gyvenamojo namo vertė pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis yra 102 000 Lt, ieškinys dėl šio turto objekto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teismingas apygardos teismui (CPK 27 str. 1 p., 31 str.).
Vėliau ieškovė pateikė teismui naują papildomą ieškinio reikalavimą, kuriuo prašė pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ dalį ūkinio pastato, esančio šalia gyvenamojo namo, tačiau Vilniaus apygardos teismas atsisakė jį priimti, motyvuodamas tuo, kad pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, ūkinio pastato vidutinė rinkos vertė yra 1 800 Lt, todėl toks reikalavimas pagal bendrąsias teismingumo taisykles yra teismingas apylinkės teismui.
Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsisakydamas priimti šį ieškinio reikalavimą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į CPK 33 straipsnio ketvirtosios dalies nuostatą, jog tuo atveju, jei vienas iš ieškovo reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme. Taigi šiuo atveju, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ne tik naujo reikalavimo dydį, bet ir tai, ar jis yra susijęs su pirminiu, ar ne. Pripažintina, kad spręsti klausimą dėl turto atidalijimo galima tik nustačius nuosavybės teisės dalis ir išsiaiškinus, kokie pastatai priklauso bendraturčiams. Taigi įvertinus ieškinio reikalavimų turinį, konstatuotina, kad jie yra tarpusavyje susiję ir pagrįsti ta pačia faktine medžiaga, todėl pagrįstai galima teigti, jog operatyviau ir ekonomiškiau jie bus išnagrinėti vienoje civilinėje byloje.
Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jei procesinis dokumentas neatitinka bendrųjų CPK 111 straipsnyje nustatytų reikalavimų (kaip antai, netiksliai suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas), pirmosios instancijos teismas CPK 115 straipsnio antrosios dalies pagrindu turėtų pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu, tai yra priimti nutartį ir nustatyti terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės T. B. atskirąjį skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 30 d. nutarties dalį dėl atsisakymo priimti papildomą ieškovės T. B. ieškinio reikalavimą ir perduoti jo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos teismui spręsti iš naujo.