- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-09
- Bylos Nr.
- 2S-2377-855/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17993-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- P. A.
- Kategorijos
- 2.4.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. S.patikslintą ieškinį atsakovui P. A. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Ž. Š.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams P. A. ir L. Ž., trečiasis asmuo – Ž. Š, prašydama pripažinti negaliojančia 2020 m. sausio 27 d. tarp atsakovų – ieškovės nepilnamečio sūnaus L. Š. (gim. duomenys neskelbtini) ir P. A. sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį dėl automobilio Peugeot 306, valst. Nr. duomenys neskelbtini, įsigijimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartimi ieškovei J. S. buvo nustatytas 7 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti, nurodant atsakovu civilinį veiksnumą turintį asmenį, kadangi atsakovas L. Š. yra šiuo metu nepilnametis ir neturi civilinio veiksnumo.
3. Ieškovė J. S. 2021 m. liepos 9 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį su identišku reikalavimu, kuriame atsakovu nurodė tik P. A., trečiuoju asmeniu – Ž. Š..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 12 d. nutartimi ieškovės J. S. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
4.1. Teismas konstatavo, kad ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti, kadangi vietoj to, kad nurodytų vienos iš sandorio šalies (L. Š.) procesinę padėtį ar tinkamą atstovą, ieškovė pašalino minėtą asmenį iš proceso šalių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) J. S. nesutiko su pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 12 d. nutartimi, prašė nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
5.1. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 45 straipsnio 1 dalimi, teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Šis klausimas sprendžiamas jau priėmus ieškinį.
5.2. Tiek 2021 m. liepos 2 d., tiek 2021 m. liepos 12 d. nutartys yra neaiškios turinio prasme. Teismas apsiriboja tik aiškinimu, kad ne tos šalys, siūlo spręsti klausimą dėl procesinės padėties, tačiau šioje ieškinio priėmimo stadijoje negalima daryti išvados dėl netinkamai nurodytų šalių procesinės padėties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys pirmosios instancijos teismo buvo laikytas nepaduotu, nepašalinus 2021 m. liepos 2 d. nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų, ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 236 straipsnio 1 dalis).
9. Nagrinėjamu atveju nustatęs, kad viena iš ginčijamo sandorio šalių – atsakovas L. Š., yra nepilnametis, pirmosios instancijos teismas 2021 m. liepos 2 d. taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą – nurodęs, kad toks atsakovas neturi civilinio veiksnumo, konstatavo, kad jis apskritai negali būti atsakovu byloje, todėl pasiūlė ieškovei nurodyti šalimi civilinį veiksnumą turtinį asmenį, o ieškovei naujai pateiktame ieškinyje apskritai nenurodžius L. Š. tarp dalyvaujančių byloje asmenų, laikė, kad ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti ir todėl ieškinį laikė nepaduotu.
10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek 2021 m. liepos 2 d., tiek liepos 12 d. nutarčių turinį sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirminio ieškinio trūkumai nebuvo ieškovės, teikiant patikslintą ieškinį, pašalinti iš esmės dėl to, kad pats pirmosios instancijos teismas savo 2021 m. liepos 2 d. nutartyje suklaidino ieškovę dėl nepilnamečio asmens (L. Š.) teisingos procesinės padėties nurodymo, t. y. netinkamai išaiškino ieškovei, kokiu būdu galėtų būti teisingai procesine prasme pašalintas nustatytas ieškinio trūkumas, susijęs su nepilnamečio asmens, neturinčio civilinio veiksnumo, negalėjimu savarankiškai dalyvauti civilinėje byloje, kiek tai susiję su jo civiliniu procesiniu veiksnumu.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 38 straipsnio 2 dalimi nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų atstovais pagal įstatymą teisme yra atitinkamai jų tėvai, įtėviai ar rūpintojai; šioje dalyje nurodytiems nepilnamečiams ir fiziniams asmenims, kurių civilinis veiksnumas tam tikroje srityje apribotas, kurie yra bylos šalys arba tretieji asmenys, turi būti pranešta apie prasidėjusį teismo procesą ir pasiūloma jame dalyvauti Nagrinėjamu atveju nepilnametis L. Š., kuriam yra (duomenys neskelbtini), yra viena iš ieškovės ginčijamo sandorio šalių, taigi, jo dalyvavimas civiliniame procese yra būtinas ir jis iš esmės gali būti bylos šalimi, tačiau kadangi neturi civilinio procesinio veiksnumo, jo atstovu civilinėje byloje turi būti atitinkamai vienas iš tėvų. Kitaip tariant, procesinis nepilnamečio L. Š., kaip ginčijamo sandorio šalies, statusas nagrinėjamoje byloje turi būti bylos šalis: jis gali būti byloje arba ieškovu, atstovaujamu vieno iš tėvų (pvz., pačios motinos J. S.), arba atsakovu, atstovaujamu vieno iš tėvų (pvz., tėvo Ž. Š.).
12. Taigi, nagrinėjamu atveju pačiam pirmosios instancijos teismui savo 2021 m. liepos 2 d. nutartyje nurodžius ieškovei, kad nepilnametis L. Š.apskritai negali būti atsakovu byloje, ji, šalindama ieškinio trūkumus, vadovaudamasi tokiu teismo išaiškinimu, ir nenurodė L. Š.tarp bylos šalių, nors, kaip minėta aukščiau, jis, kaip ginčijamo sandorio šalis, bet kuriuo atveju privalo dalyvauti byloje šalies procesiniu statusu, tik turi būti atstovaujamas tinkamo įstatyminio atstovo (vieno iš tėvų).
13. Apeliacinės instancijos teismas tuo pačiu pažymi, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto normos, o taip pat ir tokių trūkumų nepašalinimo teisinės pasekmės, gali būti taikomos tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko (ar pagrindo) formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Teismų praktikoje pažymima, kad esant tam tikriems neaiškumams, nelemiantiems esminio ieškinio pagrindo ir dalyko neaiškumo, ir nepavykstant jų pašalinti per trūkumų šalinimo institutą, jie gali būti išaiškinti teismo posėdžio metu ir priklausomai nuo apelianto, o taip pat kitų dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų bei įrodymų gali būti išspręsta, kam ir kokie jo reikalavimai yra (ne) pagrįsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-829/2012). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad ieškovės pareikšti ieškinio reikalavimai, ieškinio pagrindas ar/ir dalykas, ginčijamo sandorio šalys ir pan., būtų buvę tiek neaiškūs, kad dėl to negalėtų būti priimtas ieškinys ir vienos iš ginčijamo sandorio šalių procesinės padėties klausimas išspręstas pirminėje proceso stadijoje.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės ieškinio priėmimo klausimą, iš esmės pats nepakankamai aiškiai ir teisingai civilinio proceso teisės normų prasme nurodęs ieškinio trūkumus, kuriuos atsakovė per nustatytą terminą privalėjo pašalinti, dėl ko ieškovė ieškinio trūkumus pašalino netinkamai, neturėjo pagrindo laikyti ieškovės ieškinio trūkumus nepašalintais ir dėl to laikyti ieškinį nepaduotu bei grąžinti jį padavusiam asmeniui. Tai savo ruožtu sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir ieškovės J. S.ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, išaiškinant pirmosios instancijos teismui, kad jis turėtų tinkamai išaiškinti ieškovei tuos ieškinio trūkumus, kurie nustatyti bei nurodyti tinkamus (teisingus) būdus, kuriais tokie trūkumai gali būti pašalinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nutartį ir ieškovės J. S. ieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.