- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-04
- Bylos Nr.
- e2A-794-432/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- UAB „Mano būstas Neris“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Adminsta“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „Mano būstas Neris“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-01-03 sprendimo ir 2023-01-04 papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, pareikštą atsakovui UAB „Mano būstas Neris“, trečiasis asmuo UAB „Adminsta“ ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą - 1 826,38 Eur, kompensacines palūkanas - 115,59 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, jog 2020-07-28 trūkus bendrojo naudojimo stovui buvo padaryta žala butui (duomenys nekelbtini). Patalpa apdrausta ieškovo būsto draudimu. Įvykis pripažintas draudžiamuoju. Teigė, jog apskaičiuodamas nuostolį bei mokėdamas draudimo išmoką, vadovavosi būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016-05-17 redakcija, galioja nuo 2016-06-01) (toliau – taisyklės). Ieškovas, remdamasis taisyklėmis, apskaičiavo ir išmokėjo 1 826,38 Eur draudimo išmoką.
3. Ieškinyje teigiama, kad ieškovo apdraustas turtas buvo sulietas dėl vandens prasiskverbimo per daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys nekelbtini), administratoriumi paskirtas atsakovas. Už ieškovo apdraustam turtui padarytą žalą turi atsakyti namo administratorius, nes atsakovas turėjo pareigą tinkamai prižiūrėti ir eksploatuoti bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą, organizuoti jos remonto darbus. Ieškovas nurodė, jog atsakovui siuntė pretenziją, ragindamas atlyginti žalą, tačiau žala nėra atlyginta. Ieškovas, remdamasis teismų formuojama praktika, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsniu, 6.1015 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo” 11, 34, 35 punktais nurodo, jog atsakovas privalo atlyginti žalą, nes: 1) namo administratorius elgėsi nerūpestingai (neteisėtai), nes tinkamai neprižiūrėjo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys nekelbtini), bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos, 2) dėl nurodytos administratoriaus pareigos tinkamo nevykdymo ieškovo apdraustam turtui atsirado žala, 3) žala yra tiesioginis namo administratoriaus pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog, pirmiausia, ieškovas turi įrodyti visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas. Sąlygų neįrodžius, atsakovas nėra ir negali būti laikoma atsakingas už visas daugiabučiame name įvykusias avarijas, kitus incidentus, kurie, galimai, kilo dėl trečiųjų asmenų kaltės. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo negali būti reikalaujama atlyginti bet kokius su tuo susijusius nuostolius. Atsakovo pareiga prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus savaime nepatvirtina egzistuojant civilinės atsakomybės sąlygas. Paaiškino, jog atsakovas 2020-07-28 bendruoju kliento aptaravimo telefonu gavo pranešimą iš ieškovo draudėjo kaimyno, kad: ,,<...> iš 1- bt. palei duris kaupiasi vanduo, girdi šniokštimą, šeimininkams pranešta, kol grįš, reikia uždaryti vandenį <...>.“ Teigė, jog nuvykęs sustabdė vandens tiekimą, pranešė šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui. Nurodė, jog atsakovas, veikdamas kaip daugiabučio gyvenamojo namo objektų valdytojas, sudarė daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį su UAB „Adminsta“. Karšto vandens sistemų priežiūra vykdoma, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi. Atsakovas, remdamasis nurodytu reglamentavimu, sudarytos sutarties punktais teigė, jog šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas įsipareigojo vykdyti namo, kuriame įvyko ieškovo nurodytas įvykis, šildymo ir karšto vandens vamzdynų priežiūrą. Teigė, jog atsakovas tinkamai, rūpestingai įgyvendino jam teisės aktais patikėtas funkcijas, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.
5. Atsiliepime atsakovas, remdamasis CK 6.247 straipsniu, nurodė, jog ieškovas tinkamai neįrodė patirtos žalos ir jos dydžio. Pasak atsakovo, ieškovas nepateikė visų žalos (draudimo išmokos) dydį pagrindžiančių dokumentų. Teigė, jog įvertinus ieškovo pateiktus įrodymus yra akivaizdu, jog ieškovas tinkamai neatliko draudžiamojo įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio, taip pat ieškinyje neįrodinėjo būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovo veiksmuose, aiškiai nedetalizavo prašomos priteisti sumos. Ieškovas, reikalaudamas žalos atlyginimo iš atsakovo, neatsižvelgė į buto būklę, neapskaičiavo žalos dydžio, remdamasis buto nusidėvėjimu. Atsakovas nesutiko su ieškovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodytais atskirais skaičiavimais, nes sąmatoje yra įtrauktų papildomų ir nebūtinų išlaidų, tokių kaip papildomų medžiagų vertė 3 proc., statybvietės išlaidos 9 proc., netiesioginės išlaidos, pridėtinės vertės mokestis 21 proc. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad šios išlaidos nėra tiesiogiai susijusios su darbų atlikimo sąnaudomis, todėl teismas turi mažinti ieškovo prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį minėtų išlaidų suma, taip pat mažintinas ir priteistinas PVM mokestis. Pateikta medžiaga nepagrindžia aplietam butui padarytos žalos dydžio. Ieškovas turi pašalinti abejones dėl žalos dydžio, pateikti objektyvią informaciją apie patalpas ir joje buvusių objektų būklę prieš ir po apliejimo.
6. Trečiasis asmuo UAB „Adminsta“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Nurodė, jog trečiasis asmuo sutinka su atsakovo pozicija, kad tiek atsakovas, kaip namo administratorius, tiek trečiasis asmuo, name vykdantis šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, pareigas vykdė apdairiai, rūpestingai, todėl negali būti atsakingi už kilusią žalą. Trečiasis asmuo, kaip namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, pareigas vykdo, remdamasis 2011-10-28 su atsakovu pasirašyta sutartimi Nr. 52, 2015-02-01 pasirašytu susitarimu, taip pat vadovaudamasis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio nuostatomis. Sutartyje Nr. 52 nurodyta paslaugų apimtis, kurią trečiasis asmuo įsipareigojo teikti atsakovui. Iš šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros žurnalo išrašo, šilumos punkto prietaisų rodmenų registravimo žurnalo išrašo matyti, jog trečiasis asmuo tinkamai vykdė pareigas, todėl nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, jog trečiasis asmuo pareigas vykdė netinkamai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-01-03 sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo nuostolių atlyginimą – 1 826,38 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 826,38 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022-02-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš byloje esančio Būsto draudimo liudijimo Nr. LD 114610464 matyti, kad draudėja J. R. B. draudimo laikotarpiu nuo 2019-08-01 00:00 val. iki 2020-07-31 24:00 val. apdraudė butą (duomenys nekelbtini). Pastato (duomenys nekelbtini), administratoriumi paskirtas atsakovas UAB „Mano Būstas Neris“. Atsakovas (tuo metu UAB „Žirmūnų būstas“) su UAB „Adminsta“ 2011-10-28 sudarė daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį. 2020-07-28 trūkus bendrojo naudojimo stovui, buvo padaryta žala butui (duomenys nekelbtini). Į bylą pateiktas 2020-08-12 nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimas (593,80 Eur), lokalinė sąmata (1 756,64 Eur). Iš pateiktų 2020-08-12 pranešimų apie draudimo išmoką ir mokėjimo nurodymo sprendimą priėmęs teismas nustatė, kad ieškovas J. R. B. išmokėjo draudimo išmokas: 1 232,58 Eur ir 593,80 Eur. Pateiktas UAB „Adminsta“ šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros žurnalas, šilumos punkto apskaitos prietaisų rodmenų registravimo žurnalas. Pateiktas namo 2019-12-02 gyventojų susirinkimo protokolas, iš kurio matyti, kad sprendimas dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) nepriimtas. Pateikti išrašai iš atsakovo sistemos dėl užliejimo. Pateikta UAB „Adminsta“ 2020-08-14 PVM sąskaita faktūra dėl 87,28 Eur, atliktas karšto vandens stovo remontas (duomenys nekelbtini)bute, pagal atliktų darbų aktą 1131, taip pat 2020-08-14 atliktų darbų aktas 1131. Pasak ieškovo, atsakovas, kaip gyvenamojo namo administratorius, atsakingas už apdraustam butui padarytą žalą. Atsakovas laikėsi pozicijos, jog ieškovas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
9. Sprendimą priėmęs teismas taip pat nustatė, kad nėra ginčo, jog trūkęs vamzdis laikytinas bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe. Nustatęs, kad trūkęs vamzdis yra priskirtinas prie bendrojo naudojimo inžinierinių tinklų, teismas konstatavo, jog būtent atsakovas, kaip bendrojo naudojimo patalpų administratorius, turi vykdyti organizacines ir technines priemones pastato bendro naudojimo objektams išsaugoti, jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto trūkio, būtent atsakovui atsiranda pareiga įrodyti, jog jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. ne rečiau kaip kartą per du mėnesius atliko bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus, kasmetines ir sezonines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan.
10. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino atsakovo ir trečiojo asmens teiginius, kad nenustatyta ir nėra duomenų, dėl kokių priežasčių trūko vamzdžiai. Sprendimą priėmęs teismas pažymėjo, jog po įvykio būtent trečiasis asmuo atliko vamzdžio remonto darbus. Trečiojo asmens darbuotojui šalinant gedimą turėjo būti žinoma, dėl kokių priežasčių tai įvyko (rūdys ar pan.). Piormosios instancijos teismas taip pat atmetė ir atsakovo bei trečiojo asmens teiginius, kad patys namo gyventojai nepriėmė sprendimo dėl namo modernizacijos. Sprendime paaiškinta, kad tai nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovo atsakomybės pašalinimą. Nėra duomenų apie namo vamzdyno būklę, kad namo gyventojai būtų informuoti apie kritinę vamzdynų būklę ir būtinybę juos keisti. Nors atsakovas pateikė UAB „Adminsta“ šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros žurnalą, šilumos punkto apskaitos prietaisų rodmenų registravimo žurnalą, tačiau iš jų negalima spręsti, kad faktiškai buvo nustatyta vamzdyno būklė ar kad tikrinta buto, iš kurio vykdo užliejimas, vamzdyno būklė. Nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas 2020 m., t. y. iki įvykio, būtų ėmęsis aktyvių veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo karšto vandens vamzdyno keitimu, remontu, kad būtų organizavęs gyventojų balsavimus ar panašiai.
11. Skundžiamame sprendime prieita išvada, kad atsakovas yra verslininkas ir jam taikomi didesni rūpestingumo standartai, jis turėjo žinoti ir suprasti, jog vamzdynas yra netinkamos būklės ir jį reikia remontuoti, tačiau aktyvių veiksmų iki įvykio nesiėmė. Atsakovas neįrodė, kad jis tinkamai vykdė pareigą rūpintis ieškinyje nurodyto gyvenamojo namo karšto vandens vamzdynu. Ieškovo nuostolių sumą pagrindžia 2020-08-12 nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimas (593,80 Eur) ir lokalinė sąmata (1 756,64 Eur). Atsakovas nepateikė kitokių skaičiavimų ar nepaneigė pateiktos skaičiuotės, sąmatos, neprašė byloje atlikti ekspertizės. (CPK 178 straipsnis). Sprendime teismas tvirtino, kad minėtuose dokumentuose nurodytas reikalingų atlikti darbų kiekis, apimtis nėra nuginčyti, kitų įrodymų, kurie paneigtų ieškovo pateiktus nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus ar kitokio nuostolių dydžio apskaičiavimo nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti pateiktais nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimu ir lokaline sąmata. Dėl atsakovo neteisėto neveikimo ieškovas patyrė nuostolius, tad konstatuota esant priežastiniam ryšiui tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos/nuostolių.
12. Pirmosios instancijos teismas 2023-01-04 priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė ieškovui iš atsakovo kompensacines palūkanas – 115,59 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (115,59 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022-02-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas – 114,08 Eur. Taip pat trečiajam asmeniui priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas – 1 200 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašo: atnaujinti papildomo sprendimo apskundimo terminą; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-01-03 sprendimą ir 2022-01-04 papildomą sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas; priteisti iš ieškovo atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį pagrindžiantys įrodymais bus pateikti CPK nustatyta tvarka.
14. Apeliantas nurodo, kad nėra ginčo, jog avarijos priežastis buvo trūkęs karšto vandens vamzdis (toliau – vamzdis) ir / ar vamzdžio konstrukcijos dalis. Tačiau konkreti / aiški / tiksli vieta vamzdyje ar jo konstrukcijos dalyje, kuri sukėlė avariją, nebuvo ištirta bei nustatyta. Pagal atliktų darbų aktą buvo keičiamas (i) vamzdis; (ii) užspaudžiamos jungtys bei (iii) žalvarinis redukuotas trišakis. Nebuvo tiriama, kur konkrečiai įvyko avarija – vamzdyje, užspaudžiamojoje jungtyje ar žalvariniame redukuotame trišakyje. Šios minimos aplinkybės yra teisiškai reikšmingos dėl atsakomybės ypatumų, nes avarijos vieta buvo bute. Namo bendrosios konstrukcijos ribojasi su vartotojo inžinerinėmis sistemos. Bendrosios konstrukcijos nuo vartotojų inžinerinių sistemų yra atskiros jungtimis (sąrašas nėra baigtinis). Dėl šių priežasčių, yra būtina itin tiksliai nustatyti, kur konkrečiai įvyko avarija, nes paaiškėjus aplinkybėmis, jog avarijos vieta yra užspaudžiamoje jungtyje, kuri yra riba, jungianti bendrąsias konstrukcijas ir vartotojo inžinerinę sistemą, atsakovas kaip namo administratorius nebūtų laikomas atsakingu už kilusią žalą. Teismas minimų aplinkybių nevertino ir nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovui bei trečiajam asmeniui (kurie turėjo įrodyti šias aplinkybes), todėl priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
15. Skunde apeliantas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovo, kaip namo administratoriaus veiksmų (neveikimo), o nusprendė, jog atsakovo neteisėtus veiksmus pagrindžia bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad šio namo įranga funkcionuotų be gedimų, neįvykdymas. Tokiam apylinkės teismo argumentui nėra pagrindo pritarti, kadangi vien konstatavimo, jog atsakovas nevykdė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, nepakanka neteisėtiems atsakovo veiksmams nustatyti. Nagrinėjamu atveju atsakovo rūpestingumą pirmiausiai patvirtina aplinkybė, jog su trečiuoju asmeniu buvo sudaryta paslaugų sutartis dėl šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūros paslaugos. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad minima paslauga buvo teikiama – nuolatos ir periodiškai pildomas šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros žurnalas, taip pat šilumos punkto apskaitos prietaisų rodmenų registravimo žurnalas. Nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai, jog paslauga buvo teikiama netinkamai. Namo savininkams prieš mažiau nei 8 mėn. buvo siūloma atlikti namo renovaciją. Atsakovo vertinimu, tai aplinkybė, kuri šalina atsakovo atsakomybę, nes administratorius be savininkų pritarimo negali inicijuoti nei vamzdyno, nei kitų bendrųjų konstrukcijų keitimo / remonto. Nebuvo nustatyta, jog vamzdynai buvo avarinės būklės ir administratorius turėjo imtis veiksmų ir be savininkų pritarimo (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Atsakovas, įžvelgdamas galimas rizikas, siūlė atlikti daugiabučio namo renovaciją. Atsakovo vertinimu, jis kaip administratorius ėmėsi būtinų ir protingų veiksmų.
16. Skunde taip pat nurodyta, kad nagrinėjamoje byloje yra pateikta žalos apskaičiavimo sąmata. Pateiktoje žalos apskaičiavimo sąmatoje nėra nurodyta, jog buvo mažinamas žalos dydis pagal faktinį nusidėvėjimą. Atsakovo vertinimu, teismas turėjo pareigą mažinti žalos dydį dėl žemiau išvardintų priežasčių.
Atsiliepimas
17. Atsakovas teigia, kad teismas turėjo procesinę pareigą kompensacinių palūkanų klausimą išspręsti sprendime ir tokiu būdu sudaryti galimybę apeliacinį skundą pateikti ne per 20 d., bet per 30 dienų. Teismui buvo žinoma, kad kompensacinių palūkanų klausimas nėra išspręstas, todėl nesusidarė sąlygos taikyti minimą institutą ir tokie veiksmai galimai pažeidė sprendimo vientisumo ir jo struktūrinių dalių vientisumo principui keliamus reikalavimus ir todėl buvo sukeltos neigiamos pasekmės ieškovui – buvo praleistas terminas apeliaciniam skundui pateikti per 30 dienų. Todėl egzistuoja prielaidos atnaujinti praleistą terminą.
18. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad šioje byloje teisiškai buvo svarbu nustatyti, ar trūkimas įvyko prieš skaitiklį ar uždaromąją armatūrą, ar už jų. Iš pateiktų nuotraukų, aplinkybės, kad remonto darbus atliko trečiasis asmuo, akivaizdu, kad trūko bendrojo naudojimo vamzdynas. Taigi, teismui pagrįstai konstatavus, kad bute trūkęs vamzdis yra priskirtinas prie bendrojo naudojimo inžinierinių tinklų, teisingai buvo nuspręsta, kad jog būtent atsakovas, kaip daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, turi vykdyti organizacines ir technines priemones pastato bendro naudojimo objektams išsaugoti, jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto trūkio, būtent atsakovui atsiranda pareiga įrodyti, jog jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. ne rečiau kaip kartą per du mėnesius atliko bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus, kasmetines ir sezonines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus. Apeliacinio skundo argumentai, kad už žalą turėtų būti laikomas atsakingas trečiasis asmuo, ieškovo vertinimu, laikytinas siekiu išvengti atsakomybės. Atsakovas turėjo kontroliuoti, kaip jo samdytas techninis prižiūrėtojas įgyvendina savo pareigas, ar atlieka apžiūras, fiksuoja vamzdynų būklę, nes tik atsakovui tenka pareiga organizuoti daugiabučio gyvenamojo namo savininkų susirinkimus, kuriuose būtų sprendžiamas klausimas dėl bendrojo naudojimo sistemų remonto darbų. Nesidomėdamas šiais aspektais, atsakovas negalėjo tinkamai vykdyti pareigų.
19. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą palaikė apelianto argumentus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
21. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jis pripažintas atsakingu už kilusią žalą. Atsakovo įsitikinimu, teismas netinkamai ir neišsamiai įvertino įrodymus ir deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai konstatavo, kad jis, kaip administratorius, netinkamai vykdė pareigas.
22. CK 6.1015straipsnyje nurodyta, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama, laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusįjį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Pareiga įrodyti apelianto neteisėtus veiksmus, priežastinis ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (buto užliejimo) tenka ieškovui. Šiuo atveju kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama.
23. Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar apeliantas tinkamai vykdė namo administratoriaus pareigas, ar jo elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žala.
24. Ieškovas teigė, kad 2020-07-28 trūkus bendrojo naudojimo karšto vandens tiekimo stovui buvo padaryta žala butui (duomenys nekelbtini). Nurodė, jog ieškovo apdraustas turtas buvo sulietas dėl vandens prasiskverbimo per daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys nekelbtini), administratoriumi paskirtas atsakovas, kuris privalėjo prižiūrėti jo administruojamo pastato bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą, organizuoti jų remontą, atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatas butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – DNSBĮ). Šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.
25. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75straipsnio 1 dalis). CK 4.83straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.
26. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas, būdamas namo (duomenys nekelbtini), administratorius/techninis prižiūrėtojas, yra atsakingas už namo bendruosius inžinerinius objektus, todėl atsakovas privalėjo užtikrinti tinkamą vamzdynų funkcionavimą name.
27. Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį nekėlė klausimo, ar vamzdis trūko atsakovo atsakomybės ribose, nepateikė įrodymų, kad avarija įvyko buto savininko atsakomybės ribose. Nustačius, kad bute trūkęs vamzdis yra priskirtinas prie bendrojo naudojimo inžinierinių tinklų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą atsakovui, nes būtent atsakovo pasitelktas trečiasis asmuo šalino vandentiekio avariją, tad galėjo nustatyti ir tikrąją avarijos priežastį, ir tikslią jos vietą. Nesant kitų duomenų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pagal avarijos metu trūkusio vamzdžio paskirtį – bendrojo naudojimo stovas– būtent atsakovas atsakingas už tinkamą jo būklę. Tai, kad buvo sudaryta sutartis su trečiuoju asmeniu dėl vamzdyno priežiūros, nepašalina atsakovo atsakomybės, nes jam buvo perduota administruoti daugiabučio namo bendroji dalinė nuosavybė. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytomis aplinkybėmis, kad nėra duomenų apie ieškinyje nurodyto namo vamzdyno būklę, kad namo gyventojai būtų informuoti apie kritinę vamzdynų būklę ir būtinybę juos keisti. Nors atsakovas pateikė UAB „Adminsta“ šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros žurnalą, šilumos punkto apskaitos prietaisų rodmenų registravimo žurnalą, tačiau iš jų negalima spręsti, kad faktiškai buvo nustatyta vamzdyno būklė ar kad tikrinta vamzdžio, iš kurio vykdo užliejimas, būklė. Nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas 2020 metais, t. y. iki įvykio, būtų ėmęsis aktyvių veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo karšto vandens vamzdyno keitimu, remontu, kad būtų organizavęs gyventojų balsavimus dėl vamzdynų remonto. Vadinasi, nenustačius, kad butas buvo užlietas ne dėl bendrojo naudojimo objekto (vandentiekio vamzdžio) gedimo, būtent apeliantui atsirado pareiga įrodyti, jog jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių būtinų (galimų) priemonių, kad tokios žalos būtų išvengta, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti. Apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jo, kaip namo administratoriaus, tinkamą pareigų vykdymą, nepateikė (žr. CK 6.248 straipsnio 3 dalies nuostatas).
28. Vertinant nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad už bendrojo naudojimo vandentiekio vamzdžių, kurie priskirtini daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, funkcionavimą ir priežiūrą buvo atsakingas atsakovas, kaip namo administratorius. Apeliantas nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog atsakovas šias pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Todėl konstatuotina, kad būtent atsakovo neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo magistraliniais vandentiekio vamzdžiais bei jų priežiūra – nulėmė žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovo, kaip verslininko ir namo administratoriaus, pareiga, kurios jis nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jam tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.
29. Žalos dydis yra pagrįstas ieškovo pateiktuose dokumentuose (sąmata). Atsakovas neįrodė, kad kurie nors sąmatos elementai yra nepagrįsti. Medžiagų nusidėvėjimas neturėjo būti skaičiuojamas, nes iš sąmatos matyti, kad tai apdailos medžiagos, kurias tiesiog reikia pakeisti naujomis. Jei jos nebūtų apgadintos, jų keisti nereikėtų.
30. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Vien aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK185 straipsnis). Nenustatyta, kad teismo sprendimas būtų priimtas, neįvertinus surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.
31. Kompensacinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų klausimai buvo išspręsti papildomu sprendimu, paaiškėjus, kad dėl techninių kliūčių šių klausimų nebuvo galimybės tinkamai išspręsti kartu su sprendimu. Papildomame sprendime nurodyta jo apskundimo teisė ir atsakovas šia teise pasinaudojo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo procesinės teisės nėra pažeistos. Kitokiais pagrindais papildomo sprendimo apeliantas neginčija. Todėl papildomas sprendimas paliktinas nepakeistas.
32. Byla išspręsta ne apelianto naudai, todėl jo ir jo pozicijai pritarusio trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovas iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nepateikė įrodymų, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-01-03 sprendimą ir 2023-01-04 papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.