Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarties S. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 2 d. nutartimi S. S. skundą tenkino ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. balandžio 8 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. F111148 (toliau – ir Institucijos Nutarimas) panaikino, o administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną S. S. atžvilgiu nutraukė, nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog administracinis teisės pažeidimo protokolas ir administracinė nuobauda – 100 (vieno šimto) litų bauda – S. S. buvo paskirta už tai, kad jis 2010 m. vasario 12 d., 7 val. 15 min., kelio Vilnius-Utena 48 kilometre, Molėtų rajone, vairuodamas (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę „VW Crafter“, keisdamas važiavimo kryptį (apsisukdamas) neįsitikino, jog tai daryti saugu, nepraleido iš paskos važiavusios transporto priemonės „Scania R124LA“ ir su ja susidūrė, eismo įvykio metu apgadindamas abi transporto priemones bei tuo savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 106 punkto reikalavimus ir padarydamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Nurodė, jog atsižvelgus į byloje apklaustų liudytojų J. K., J. K., L. G., M. M. bei A. M., betarpiškai mačiusių eismo įvykį iš pakankamai nedidelio atstumo, objektyvius, neprieštaringus, išsamius parodymus, kuriais jie, be kita ko, patvirtino tai, jog S. S. vairavo mokyklinį autobusą, pažymėtą skiriamaisiais ženklais „mokyklinis“, „vaikai“ (taigi pakankamai ryškų, atkreipiantį vairuotojų ir kitų eismo dalyvių dėmesį) bei rodė kairįjį posūkio signalą, važiavo nedideliu greičiu, o tuo tarpu iš paskos atvažiavusi transporto priemonė „Scania R124LA“ važiavo ne mažesniu negu 75-80 km/h greičiu, darytina išvada, jog S. S. vairavo pakankamai saugiai, todėl nėra nei prielaidų, nei sąlygų konstatuoti, jog jis pažeidė KET 106 punkto reikalavimus. Pažymėjo, jog, remiantis A. M. parodymais, S. S. vairuojamas automobilis buvo įjungęs ir avarinę šviesos signalizaciją, taigi jo vairuojama transporto priemonė buvo matoma kliūtis iš paskos artėjančioms transporto priemonėms būtent dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. S. pastangų, todėl Institucijos Nutarimu nepagrįstai konstatuota, jog S. S. nesaugiai vairavo automobilį. Pridūrė, jog nukentėjusiojo A. M. paaiškinimai, jog S. S. vairuojamas automobilis parodė dešinės pusės posūkį, išvažiavo į kelkraštį dešinėje pusėje, sumažino greitį ir iš karto be jokių įspėjamųjų ženklų pradėjo apsisukinėti į kairę pusę bei staigiai „iššoko“ prieš jo automobilį, yra vertintini kaip siekimas išvengti atsakomybės, nes jis šias aplinkybes nurodė vienintelis byloje.