Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant prokurorei A. P.

asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, A. S. gynėjai advokatei E. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

1) 2015 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 1 metams ir 8 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2) 2015 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

3) 2016 m. vasario 10 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį, galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams ir 1 mėnesiui, bausmės vykdymas atidėti 1 metams,

už baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnyje 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje,180 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje (2 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. 2014-11-09, apie 12.20 val., Vilniuje, veikdamas kartu su E. S. ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, priėję prie nepilnamečio nukentėjusiojo P. S. ir paprašė jo duoti jam mobiliojo ryšio telefoną paskambinti. P. S. ištraukus mobiliojo ryšio telefoną „INew“, 500 litų vertės iš kišenės, E. S. griebus iš P. S. rankų mobiliojo ryšio telefoną, kartu su E. S. pasišalino ir tokiais savo bendrais veiksmais pagrobė nepilnamečio P. S. tėvui A. S. priklausantį 500 litų vertės turtą. Šiais savo veiksmais įvykdė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Jis gi 2014-11-14, apie 14.10 val., Seinių g. 3, Vilniuje, restorane „McDonalds“, veikdamas kartu su E. S., pagrobė ant kėdės paliktą krautis mobiliojo ryšio telefoną „Samsung G. D.“, priklausantį nukentėjusiajam V. P., 231,69 eurų vertės, tokiais savo veiksmais pagrobė svetimą, V. P. priklausantį 231,69 eurų (800 litų) vertės turtą. Šiais savo veiksmais A. S. įvykdė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Jis gi 2014-11-23, apie 12.25 val., Stoties g., Vilniuje, prie viešojo transporto stotelės, veikdamas kartu su E. S., priėję prie nepilnamečio nukentėjusiojo A. G., E. S. paprašius duoti jam mobiliojo ryšio telefoną paskambinti, o nukentėjusiajam atsisakius, apieškojo nukentėjusiojo A. G. kišenes ir grasino panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, kuris pasireiškė tuo, kad jis garsiai paprašė E. S. duoti jam peilį, po ko E. S. ištraukė iš striukės kišenės peilį ir priėjęs prie nukentėjusiojo įrėmė peilį jam į pilvą, po ko jis ištraukė iš nukentėjusiojo A. G. kelnių kišenės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung G. A.“, 500 litų vertės, po ko kartu su E. S. pasišalino, tokiais savo bendrais veiksmais pagrobė nepilnamečio A. G. motinai J. G. priklausantį 500 litų vertės turtą. Šiais savo veiksmais įvykdė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Jis gi 2014-11-30, apie 15.45 val., Kauno g. 5, Vilniuje, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjo prie mažamečio nukentėjusiojo D. D., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui grasinant mažamečiui D. D. daiktu panašiu į šaunamąjį ginklą, taip atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis, pareikalavo atiduoti jam mobiliojo ryšio telefoną „S. G. S4 Mini“, 275,13 eurų (950 litų) vertės, kuriame buvo „Lecser“ atminties kortelė, 5,79 eurų (20 litų) vertės, įdėta į mėlynos spalvos originalų „Samsung“ dėklą, 28,96 eurų (100 litų) vertės, priklausantį mažamečio nukentėjusiojo tėvui M. D., mažamečiui nukentėjusiajam D. D. išsigandus ir atidavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui mobiliojo ryšio telefoną „S. G. S4 Mijni“, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pasišalino, tokiais savo veiksmais atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė svetimą turtą, mažamečio D. D. tėvui priklausantį 309,88 eurų (1070 litų) vertės turtą. Šiais savo veiksmais A. S. įvykdė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Jis gi 2014-12-06, apie 00.30 val., Goštauto g. 3, Vilniuje, veikdamas kartu su trimis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjo prie nukentėjusiosios E. K., iš striukės ištraukė daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą ir nukreipęs jį į E. K. pareikalavo atiduoti jam mobiliojo ryšio telefoną „HTC Desire 5000“, 231,69 eurų (800 litų) vertės, kuriame įdėta atminties kortelė, 14,48 eurų (50 litų) vertės, tokiais savo veiksmais atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, pagrobė svetimą, nukentėjusiajai E. K. priklausantį 246,17 eurų (850 litų) vertės turtą. Šiais savo veiksmais įvykdė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Dėl 2014-11-09, apie 12.20 val., Vilniuje, įvykdytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos LR BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis P. S. parodė, kad tai buvo labai senai, tikėtina, kad prokurorės nurodytu laiku, jis su draugu stovėjo stoties rajone, prie parduotuvės IKI, Kauno g. 1A, Vilniuje. Jie buvo su dviračiais. Prie jų prisistatė 4-5 jaunuoliai ir ištraukė iš kišenės mobilaus ryšio telefoną. Pirmiausia jie reikalavo dviračio, bandė jį atimti, tačiau nepavykus to padaryti, iš kišenės ištraukė telefoną. Vienas iš jų atėmė telefoną, o tada visi pabėgo. Kas tiksliai atėmė dabar nepamena, telefonas grąžintas, bet neveikiantis. Komisariate atpažino 2-3 asmenis iš nuotraukų.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. S. parodė, kad visą įvykį jam pasakojo sūnus. Jis buvo su draugais, važinėjosi dviračiais „BMX“. Prie tos vietos yra IKI parduotuvė. Jie ten buvo sustoję, gal bandelių norėjo nusipirkti ir laukė grįžtančio draugo iš parduotuvės. Tada priėjo prie jo čigonų tautybės berniukas, lyg prašė paskambinti, bet tiksliai neprisimena. Detalių neprisimena, tačiau telefonas buvo atimtas ir jie pabėgo su telefonu. Vienas iš vaikinų buvo romų tautybės, iš viso buvo 3-4 berniukai. Kiti lyg nuošaliai stovėjo. Policijoje jo sūnus atpažino romų tautybės vaikiną. Telefonas buvo grąžintas, bet sudaužytas ir neveikiantis. Telefonas nedraustas. Civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų neturi.

2014 m. lapkričio 09 d. įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota vieta, kurioje įvyko vagystė 2014-11-09, apie 12.20 val., Kauno g. 1A (t.1, b.l. 104-106).

Asmens atpažinti pagal nuotrauką metu nukentėjusysis P. S. nurodo jo atpažintą asmenį iš Vilniaus miesto 3 PK kartotekų (t.1, b.l. 121).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato tyrėja N. B. 2014-11-18 tarnybiniame pranešime pažymėjo, kad pateikus nukentėjusiajam nuotrauką atpažinti jis atpažino E. S. nuotrauką (b.l. 123).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 3-ojo būrio vyresniojo patrulio D. I. 2014-11-19 tarnybiniu pranešimu užfiksuota, kad buvo gautas nukentėjusiojo P. S. pranešimas, kad keturi asmenys apvogė iš jo mobilaus ryšio telefoną ir pasišalino, vienas iš jų romo tautybės (t.1, b.l. 124).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato tyrėjos N. B. 2015-01-08 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad paskambinus pavogto telefono numeriu 868447157 buvo nustatyta jo naudotojo A. K. tapatybė (t.1, b.l. 132).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. K. paaiškino, kad minėtą telefoną nusipirko prie kazino „Admiral“ (t.1, b.l. 135).

2015 m. spalio 21 d, apžiūros protokolu apžiūrimas mobilaus ryšio telefonas „INew“ (t.1, b. l. 137).

Fotolentelėse užfiskuoti pavogto mobilaus ryšio telefono „INew“ duomenys (b. l. 138).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. K. patvirtino nukentėjusiojo P. S. nurodytas aplinkybes, kad įvykio dieną jis su P. S. stovėjo stoties rajone, prie IKI parduotuvės, buvo su dviračiais. Prie jų prisistatė 4-5 jaunuoliai ir ištraukė iš jo draugo P. S. kišenės mobilaus ryšio telefoną. Pirmiausia jie reikalavo dviračio, bandė jį atimti, o nepavykus, iš kišenės ištraukė telefoną. Vienas iš jų atėmė telefoną, o tada visi pabėgo (t.1, b. l. 144).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu 2015-02-10 M. K. atpažino A. S. kaip asmenį apvogusį jo draugą P. S. (t.1, b.l. 145-146), yra fotolentelės (t.1, b.l. 151-152).

Dėl 2014-11-14, apie 14.10 val., Vilniuje, restorane „McDonalds“ , įvykdytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos LR BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis V. P. paaiškino, jis buvo tą dieną „Macdonald‘s“ restorane. Pastatė telefoną krautis ir paliko, o pats nuėjo nusipirkti maisto prie kasos. Ir minutės reikalas buvo, kai tas telefonas dingo. Nukentėjusysis nieko nepastebėjo. Telefono taip ir nerado. Parašė pareiškimą iš karto, nes norėjo kad kuo greičiau rastų telefoną, kadangi gaila buvo informacijos telefone. Bet deja, nerado kortelių, 261,70 eurų jam niekas neatlygino, palaiko civilinį ieškinį. Nematė kas pavogė jo telefoną, daug žmonių buvo Macdonalde.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja B. R. parodė, kad 2014-11-14, apie 14.10 val., buvo restorane „Macdonald's“ ir laukė draugės, kuri turėjo ateiti už valandos, ar pusvalandžio. Lioudytoja sėdėjo už staliuko, priekyje jos sėdėjo vyras, kuris paliko ant savo tašės ar kuprinės telefoną. Vyras taip paliko, kad buvo matomas. Liudytoja norėjo prieiti ir uždengti tą telefoną, bet po to pagalvojo gal nieko nebus. Po to pastebėjo kad kažkie vaikinaui pradėjo žiūrėti į šitą telefoną. Vienas vaikinas buvo toks storulis, o kitas buvo mažas. Liudytoja nepagalvojo, kad tai galėjo būti vagystė, todėl sėdėjo, visą laiką žiūrėjo į tą telefoną, laukė savo draugės ir po to labai greitai viskas įvyko. Vienas iš vaikinų staigiai priėjo, pasiėmė telefoną ir iš karto nubėgo. Už kokių 5 minučių atėjo tas vyras, pradėjo klausinėti kur dingo telefonas ir ji pasakė, kad tas vaikinas, kuris pasiėmė jo telefoną jau nubėgo. Liudytoja labai bijojo, kai tai įvyko, nes pirmą kartą savo akimis matė vagystę. Buvo du vaikinai, vienas storulis, kitas mažas ir atrodė kaip vaikas, buvo panašus į Romų tautybės žmogų.

2014-11-14 įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentėse užfiksuota vieta, kurioje buvo paliktas pavogtas mobiliojo ryšio telefonas (t. 2, b.l. 30-31).

2014-11-14 protokolu – pareiškimu V. P. pranešė, kad 2014-11-14, apie 14.10 val., Seinų g. 3, Mcdonalds restorane buvo pavogtas jo be priežiūros paliktas mobilaus ryšio telefonas (t.2, b.l. 27).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nutrauką 2014-11-24 protokolu užfiksuota kaip nepilnametė liudytoja B. R. atpažįsta asmenį pavogusį mobilaus ryšio telefoną iš V. P. (t. 2, b.l. 47-48).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nutrauką 2014-11-24 protokolu užfiksuota kaip liudytoja B. R. atpažįsta A. S. kaip asmenį buvusį kartu su asmeniu pavogusiu mobilaus ryšio telefoną iš V. P. (t. 2, b.l. 49-50).

Dėl 2014-11-23, apie 12.25 val., , Vilniuje, prie viešojo transporto stotelės, įvykdytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos LR BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. G. parodė, kad 2014-11-23, dienos metu, jis prie stoties pirko talonėlį kioske, norėdamas važiuoti pas krikšto mamą. Priėjo prie jo 5-6 asmenys. A. S. draugas jį sustabdė, pradėjo eiti link jo ir įkyriai prašė duoti paskambinti. Nukentėjusysis pasakė, kad nėra sąskaitos. A. S. stovėjo jam iš nugaros, o jo draugas iš priekio. Draugas tikrino jam kišenes. Telefonas buvo rankoje. Tada išsitraukė peilį, kadangi nesutiko atiduoti telefoną geruoju. Peilį įrėmė jam iš nugaros E. S., ir jis telefoną iš karto atidavė. Jis A. S. nepažinojo. Nukentėjusysis jį atpažino iš nuotraukos jau policijoje pas tyrėją. Grąžino telefoną, pretenzijų neturi. Kur telefoną surado, nukentėjusysis nežino. Buvo šviesus paros metas, todėl peilį nukentėjusysis matė gerai. A. G. tada išsigando to peilio, kad gal papjaus. Į nugarą prirėmęs peilį jam buvo būtent A. S..

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji J. G. parodė, kad 2014-11-23 sūnus paskambino jai iš krikšto mamos, kad atėmė jo telefoną. Tai buvo jos telefonas, vertė buvo 500 litų. Materialinės žalos nėra. Neatsimena tiksliai tų aplinkybių, kaip buvo pavogta. Bet atsimena, kad vienas pakišo peilį, o kitas atėmė telefoną. Telefoną grąžino po kurio laiko.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. L. paaiškino, jog datos neatsimena, bet jis labai norėjo nusipirkti naudotą telefoną. Nuvažiavo į stotį, ir vaikščiojo po paviljonus ir norėjo išsirinkti sau tinkantį telefoną. Radęs, nusipirko, naudojosi juo gal 3 mėnesius. Paskui sulaukė skambučio iš policijos komisariato, moteris pasakė, kad jis atvyktų į komisariatą, nes telefonas yra vogtas. Atvykus jam pasakė, kad telefonas vogtas ir reikės jį grąžinti, jis ir grąžino jį. Paviljone dar pasakė nuėjęs, kad buvo parduotas vogtas telefonas, tačiau jam atsakė, kad tai ne jo reikalas vogtas ar ne.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. B. parodė, kad jis kreipėsi į policiją dėl to, kad jo vaikas buvo apvogtas. Vaikas, kai grįžo namo, papasakojo, kad prie autobusų stoties jam pagrasino peiliu ir atėmė telefoną. Lygtai dviese buvo. Neatsimena, gal ten ir nepilnamečiai buvo, vaikas neapibūdino kaip jie atrodė. Telefonas buvo sūnaus. Telefoną po to grąžino. Jokia turtinė žala nebuvo padaryta.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos 2014-11-24 tarnybiniame pranešime pažymėta, kad 2014-11-23 buvo gautas pranešimas apie tai, kad 2014-11-23, apie 12.30 val., Vilniuje, Stoties gatvėje prie viešojo transporto stotelės, kur važiuoja autobusas Nr. 31 du nepažįstami romų tautybės jaunuoliai grasindami peiliu nukentėjusiojo A. G. pareikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefoną „Samsung galaxy ace“ (t.2, b.l. 106).

Policijos žiūryklės duomenimis užfiksuota, kad prieš 1.5 val. stotelėje, kur sustoja 31 autobusas iš pranešėjo berniukai (romų kilmės) juodai apsirengę pavogė mobilaus ryšio telefoną „S. G.“, grąsindami peiliu pasakė atiduoti telefoną ( t. 2, b.l. 107).

Fotolentėse nurodyta įvykio vieta (t. 2, b. l. 109).

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu nukentėjusysis A. G. atpažino A. S. ir E. S. (t.2, b. l. 125-126).

Dėl 2014-11-30, apie 15.45 val., Vilniuje, įvykdytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos LR BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. D. parodė, kad įvykio dieną jis buvo geležinkelio stotyje, ėjo link 16 troleibuso stotelės. Prie jo priėjo berniukas, romų gymio, paklausė kiek valandų, jis pažiūrėjo į mobilaus ryšio telefoną ir pasakė kiek valandų. Kai jis ėjo į stotelę, tas pats vaikinukas su dar trimis vaikinais jį sekė. Tada paprašė tas pats berniukas paskambinti. Nukentėjusysis pasakė, kad neturi sąskaitoje pinigų. Bet jis vis tiek prašė, priekabiavo jau, jis stotelėje jau neturėjo kur traukis, nes jie prirėmė nukentėjusįjį į kampą, sakė, tu nori būti geras žmogus ar blogas. Tuomet vienas iš vaikinų atsisegė striukę ir nukentėjusysis pamatė po striuke daiktą, panašu į šaunamojo ginklo rankeną, todėl buvo įsitikinęs, kad vaikinai turi šaunamąjį ginklą. Išsigandęs nukentėjusysis atidavė tą mobiliojo ryšio telefoną.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. D. parodė, kad buvo užpultas jo sūnus, apie tai sužinojo iš sūnaus pasakojimų. Sūnus papasakojo, kad važiuojant namo iš mokyklos, netoli geležinkelio stoties jį užpuolė keli jaunuoliai, grasino šaunamuoju ginklu arba panašiu daiktu į šaunamąjį ginklą ir atėmė telefoną. Vaikinai naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, sužalojimų nebuvo, bet buvo tąsomas, stumdomas. Sūnus pasakojo, kad buvo 3-4 žmonės, nes vienas stovėjo nuošaliau, užpuolė nepilnamečiai. Vienas iš tų nepilnamečių buvo Romų tautybės. Policijoje tą nepilnametį sūnus atpažino iš karto. Taip, buvo padaryta 1700 litų turtinė žala. Buvo naujas telefonas, ką tik iš salono. Kaltinamasis turtinės žalos neatlygino. Palaiko civilinį ieškinį.

Policijos ataskaitų žiūryklės 2014-12-01 duomenyse užfiksuota kaip du nepažįstami vaikinai pagrasinę ginklu pavogė iš D. D. mobilaus ryšio telefoną „Samsung galaxy S4 mini“. Pranešėjas M. D. (t.3, b.l. 1).

Fotolentėse užfiksuota kaip nukentėjusysis D. D. atpažįsta A. S. kaip asmenį jį apvogusį (t.3, b.l. 21-22).

Dėl 2014-12-06, apie 00.30 val., Vilniuje, baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos LR BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji E. K. parodė, kad šis įvykis įvyko gal prieš 3 metus. Buvo vidurnaktis, ji sėdėjo su draugėmis stotelėje, laukė kol atvažiuos pasiimti jų nukentėjusiosios draugas. Viena draugė buvo V. M., kuri šioje byloje dalyvauja kaip liudytoja, su kita drauge jau nepalaiko ryšių ir kiek žino ji nedalyvauja šios bylos nagrinėjime. Jos sėdėjo ir priėjo, dabar tiksliai nepasakys kiek, bet tikrai ne vienas, gal 3-4 paaugliai. Vienas buvo Romų tautybės, kurį atpažino, kai kreipėsi į policiją, kitų tiksliai neatsimena. Jai buvo pridėtas prie galvos pistoletas, nežino, ar tai buvo tikras ginklas. Buvo pasakyta, kad atiduotų telefoną. Nukentėjusioji išsigando, atidavė telefoną ir vaikinai pabėgo. Telefoną įvykio metu nukentėjusioji laikė rankoje. Nukentėjusiajai atrodo, kad nepilnametis, kuris buvo Romų tautybės ir pridėjo šaunamąjį ginklą jai prie galvos. Šaunamasis ginklas buvo juodas, buvo tamsoka, todėl nežino, gal ten buvo žaislinis, tačiau tikrai buvo panašus į tikrą, atrodė kaip pistoletas.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. M. parodė, kad tas įvykis buvo netoli Operos ir baleto teatro stotelės. Jos buvo trise, tai liudytoja, dar viena draugė ir E. K.. Ten jos laukė Eitvydės draugo, kuris turėjo jas pasiimti. Iš kažkur pribėgo kaltinamasis su draugais, gal kokie 3-4 jaunuoliai. A. S. įstatė Eitvydei ginklą, liudytoja nežino kas per ginklas, tada paėmė rankinę ir nubėgo. Tačiau biškį nubėgę, rankinę grąžino, bet telefono negrąžino. Rankinė buvo trečios draugės, ne Eitvydės. Telefoną paėmė romų gymio berniukas, o rankinę grąžino kažkas kitas iš tų asmenų, ne romų tautybės berniukas.

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotelu protokolu 2014-12-06 užfiksuota kaip nukentėjusioji E. K. atpažįsta A. S. kaip asmenį ją apvogusį (t. 4, b.l. 91-92).

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokole 2015-04-29 nurodyta, kad V. M. atpažino A. S. kaip asmenį, kuris būtent 2014-12-06 priėjo prie jų, ji buvo su E. K., kartu su trimis ar keturiais jai nepažįstamais asmenimis. Būtent jis nukreipė į E. K. daiktą panašų į pistoletą, jam E. K. atidavė savo mobilaus ryšio telefoną (t. 4, b.l. 95-96).

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 20 straipsnio reikalavimais, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamųjų posėdžių metu ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - A. S., padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas LR BK 178 straipsnyje 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje (2 veikos). Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų įrodymų visumos analizė. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. S. įvykdė jam inkriminuojamas vagystes bei plėšimus. Baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymas grindžiamas išsamiais nukentėjusiųjų parodymais, liudytojų parodymais, kurie davė nuoseklius bei vieni kitus papildžiančius parodymus. Be to, A. S. baudžiamojo įstatymo uždtaustų veikų padarymo faktas patvirtintas įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, asmens parodymų atpažinti protokolais, kadangi tiek nukentėjusieji tiek liudytojai atpažino A. S. kaip asmenį, įvykdžiusį jam inkriminuojamas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas.

2017 m. lapkričio 16 - gruodžio 22 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-221/2017 nurodoma, kad A. S. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo konstatuojamas vidutinis protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai, dėl kurių jis negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. A. S. yra socialiai pavojingas, todėl jam reikia taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones – ambulatorinį priverstinį gydymą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą.

Teisiamojo posėdžio metu ekspertė R. D. paaiškino, kad A. S. buvo atlikta ambulatorinė psichiatrijos ekspertizė ir nustatyta, kad jam yra vidutinis protinis atsilikimas su kitais elgesio sutrikimais. Jis pagal savo intelekto lygį negali numatyti savo elgesio tolimųjų pasekmių, jam yra sutrikęs planavimo priežasties kūrimas, jo elgesys impulsyvus ir neapgalvotas. Šių veiksnių visuma ir nulėmė tai, kad A. S. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų darymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų. Jis yra gydomas, gal nenuosekliai gydosi, nes jis toliau tęsia daryti baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas. Protinio atsilikimo niekam neišgydys, tačiau elgesį galima koreguoti medikamentais. Vaistai jam gali duoti ne tokį impulsyvumą. Teisiamojo posėdžio metu ekspertė R. D. rekomendavo A. S. skirti ne kaip pradinėje ekspertizėje nurodytą ambulatorinį gydymą, o stacionarinį psichiatrinį gydymą, kadangi A. S. socialinis pavojingumas didėja, jis ir toliau vykdo baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis, teismo psichiatrinės ekspertizės akto išvadas, teisme išsakytus ekspertės paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad darydamas baudžiamojo kodekso uždraustas veikas, numatytas LR BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 180 straipsnio 1 dalyje (2 uždraustos veikos), 180 straipsnio 2 dalyje, padarė esant protiniam atsilikimus, negalėjo suprasti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmus, buvo nepakaltinamas. Šios aplinkybės yra pagrindas daryti išvadą, jog A. S. dėl padarytų įstatymo uždraustų veikų negali būti baudžiamas, kadangi jis atitinka LR BK 17 straipsnyje įtvirtintą nepakaltinamo asmens sąvoką. Teismas nustatydamas, kokią priverčiamąją medicinos priemonę tikslinga taikyti A. S. atsižvelgia į ekspertizės akte pateiktas išvadas, teisiamajame posėdyje išsakytus ekspertės paaiškinimus ir daro išvadą, kad A. S. taikytinas priverstinis stacionarinis gydymas psichiatrinėje ligoninėje.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje A. S. paliktina nepakeista iki nutarties įsiteisėjimo dienos, jai įsiteisėjus panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių.

Pažymėtina, jog pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

N. V. Pivoriūnas yra pareiškęs 261,70 eurų civilinį ieškinį, nukentėjusysis M. D. yra pareiškęs 514,65 eurų (1700 Lt) dydžio ieškinį.

Šie baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti, kadangi surinkti duomenys rodo, jog A. S. yra nepakaltinamas, todėl jis negali būti pripažintas kaltu ir būti nuteistas už padarytas baudžiamojo įstatymo uždrastas veikas, o jam skiriamas privestinis gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Žalos atlyginimas nesat kaltės yra negalimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 17 straipsniu, 98 straipsniu, 392 straipsnio 1 dalimi, 401 straipsniu, 403 straipsniu, 404 straipsniu,

nutaria:

Pripažinti, kad A. S. būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje (2 uždraustos veikos), 180 straipsnio 2 dalyje, ir taikyti jai priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

N. V. Pivoriūno bei M. D. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje A. S. palikti nepakeistą iki nutarties įsiteisėjimo dienos, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.