Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Pranešėja Rasa Valentinienė Teisėjas Valdas AlškaBaudžiamoji byla Nr. 1A-900-106-2011Teisminio proceso Nr. 1-69-1-00146-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 1.2.4.6.8.; 1.2.26.2. (S)

2011 m. spalio 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 3 metams;

pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 2d. ir 5d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė A. J. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad padarė viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkiai sužalojo žmogų iš chuliganiškų paskatų, dėl to nukentėjęs asmuo ilgai sirgo:

jis, 2011 m. balandžio 29 d. apie 05 val. viešoje vietoje, Kretingos mieste, (duomenys neskelbtini) kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu įžūliu ir vandališku elgesiu, trikdančiu visuomenės rimtį ir pažeidusiu viešąją tvarką, demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, tyčia išdaužė (duomenys neskelbtini), priklausančio B. Š., šešis 60 Lt vertės langų stiklus. Tokiu būdu A. J. viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Be to, jis 2011 m. balandžio 29 d. laikotarpyje tarp 05 val. ir 05.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pro atrakintas duris pateko į (duomenys neskelbtini), Kretinga vidų ir, keršydamas A. B. už galimai pavogtas malkas, užpuolė kambaryje ant lovos sėdėjusį A. B. ir tyčia kumščiu smogė jam ne mažiau septynių kartų į veidą, padarydamas A. B. poodines kraujosruvas dešinės pusės antakio, viršutinės lūpos srityse, sukeldamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, smogė jam ne mažiau trijų smūgių į kairės pusės šonkaulių sritį, tuo padarydamas A. B. poodines kraujosruvas nugaros kairės pusės srityje, dėl traumuojančio poveikio į nugaros kairę pusę lūžo vienas šonkaulis, kas sukėlė nukentėjusiajam A. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendį ir paskirtą bausmę sušvelninti.

Teigiama, kad teismas nepragrįstai nepripažino lengvinančių aplinkybių, nors jis visiškai prisipažino ir neneigė kaltės. Pažymi, kad nebūtų padaręs nusikaltimo, jei nebūtų būtų buvęs apsvaigęs nuo alkoholio ir dėl to labai gailisi. Nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis labai ligotas, serga dešiniojo plaučio vėžiu. Jam reikia gydytis, o kolonijoje tam nėra galimybių.

Apelianto gynėja apeliacinį skundą prašo patenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir bausmės.

BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė- kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis. Būtina nustatyti du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinantį aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinė byla Nr. 2K-201/2007).

Nors A. J. jau nuo pat pirmosios apklausos kaltu visiškai prisipažino, tačiau nenustatyta kita aplinkybė, kad nuoširdžiai dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Kaip matosi iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, prisipažinęs padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, A. J. pareiškė, kad „jei galėtų, viską pakartotų“. ( Teisiamojo posėdžio protokolas, b. l. 162) Toks nuteistojo pasakymas patvirtina, kad nuoširdžiai dėl padarytų nuskalstamų veikų A. J. nesigaili. Todėl apylinkės teismas A. J. prisipažinimo kaltu pagrįstai nepripažino baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad jis dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi.

Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad bausmė A. J. skirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 str.), nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus. Teismas bausmes skiria Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose ir laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paskirtos bausmės dydį, pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bei pagrįstai nustatė vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs alkoholio. Teisingai nustatė nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis – ankščiau teistas šešis kartus, nedirba, neturi šeimos, neturi legalus pragyvenimo šaltinio, padaryta veika nėra atsitiktinė, jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios iki nusikaltimo padarymo ir ši nusikalstama veika yra nuoseklus kaltinamojo gyvenimo būdo padarinys, jis yra pripažintas pavojingu recidyvistu, todėl pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė didesnė už šios bausmės rūšies, numatytos už šį nusikaltimą, vidurkį (BK 56 str. 2d.). Todėl galutinę bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir švelninti nėra pagrindo.

Dėl BK 76 str. taikymo.

Apeliantas teigia, jog jis sunkiai serga, todėl turi būti atleistas nuo bausmės.

Pažymima, kad pagal BK 76 str. 1 d. nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Tokiu atveju teismas priima apkaltinamąjį nuosprendį, paskiria asmeniui bausmę ir atleidžia jį nuo bausmės atlikimo. Atleidimas nuo bausmės pagal BK 76 str. 1 d. galimas, esant dviem sąlygoms: 1) nusikalstamą veiką padaręs asmuo iki nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga; 2) dėl šios ligos nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui atlikti bausmę būtų per sunku. A. J. pateikė dokumentus, iš kurių matosi, kad jis serga sunkia liga, t.y. plaučių vėžiu. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ši liga nepagydoma, kad laisvės atėmimo vietoje A. J. negali būti suteikta tinkama medicininė pagalba. Taikant BK 76 str. 1 d., nepakanka nustatyti, kad nuteistojo liga patenka į Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų įsakymu. Spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos, teismas turi įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, sunkios nepagydomos ligos įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, nepagydomos ligos požymių paaiškėjimo laiką ir pan. Pagal bylos duomenis A. J. sunkios ligos požymiai paaiškėjo 2010 spalio 12 d., t. y. nuteistasis ja jau sirgo nusikalstamų veikų darymo metu ir tai nesutrukdė jam tokias veikas padaryti (b. l. 172). Bausmės atlikimo vietoje yra ligoninės, t. y. yra galimybė stebėti nuteistojo sveikatos būklę ir jį gydyti. Šiuo metu aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas taikyti BK 76 str. 1 d. ir atleisti A. J. nuo bausmės atlikimo, nenustatyta. Paaiškėjus, kad yra pagrindas atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos (BK 76 str.), šis klausimas galėtų būti sprendžiamas pagal bausmės vykdymo institucijos vadovo teikimą bausmės atlikimo vietos apylinkės teisme Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 177 str., BPK 359 str. 1 d., 2 d., 362 str. 1 d. nustatyta tvarka.

Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kretingos apylinkės teismo 2011 m. liepos 26 d. nuosprendį palikti galioti.