Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Ingridos Gureckienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį – galutine 2 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausme (bausmė atlikta),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, 2023 m. sausio 27 d. apie 19.15 val. parduotuvėje (duomenys neskelbtini), nuo lentynų paėmė 2 butelius viskio „Monkey Shoulder“, 0,5 l talpos, bendrai už 54,18 Eur (vieneto kaina – 27,09 Eur), dėžutę vaivorykštinių upėtakių ikrų „Lemberg“, 90 g, kurios kaina 10,29 Eur, ir 7 dėžutes raudonųjų kuprių ikrų „Lemberg Alaska Gold“, 95 g, bendrai už 101,43 Eur (vieneto kaina – 14,49 Eur), kurias susidėjo į striukės kišenes ir praėjo pro prekybos salės įėjimo/išėjimo vartelius, nesusimokėjęs už prekes, tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį, nedidelės – 165,90 Eur vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes su prekėmis buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo.

Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. sausio 27 d. vakare, galimai apie 19 val., atėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti kokių nors maisto prekių. Nuėjęs prie šaldytuvų su žuvimis, stebėdamas, kad niekas jo nematytų, nuo lentynos paėmė kelias dėžutes (skardines) raudonųjų ikrų, galimai tiek vienetų, kiek nurodyta įtarime. Į kainą nežiūrėjo, nepagalvojo, kad jie tokie brangūs. Ikrus susidėjo į išorines striukės kišenes. Paskui alkoholio skyriuje vėl įsitikinęs, kad jo niekas nemato, nuo lentynos paėmė 2 butelius 0,5 talpos viskio „Monkey Shoulder“. Prie jų kaklelių buvo pritvirtintos plombos, todėl tam, kad nesuveiktų signalizacija, apsuko jas turėta folija, ir įsidėjo po butelį į striukės išorines kišenes. Su minėtomis prekėmis bandė išeiti iš prekybos salės pro įėjimo/išėjimo vartelius, bet buvo sustabdytas apsaugos darbuotojo, kuris liepė parodyti, kokias prekes bando pavogti. Tada ištraukė iš kišenių minėtus 2 butelius viskio ir ikrų skardines. Buvo iškviesti policijos pareigūnai. Apgailestauja dėl vagystės. Vogė sau suvalgyti ir išgerti, nes neturi pinigų nusipirkti tokių prekių. Įvykio metu vilkėjo pilkos spalvos, žemiau juosmens pūstą striukę „Nike“ su oranžinėmis detalėmis ir pilkos spalvos gobtuvu, dėvėjo juodos spalvos džinsines kelnes, avėjo juodos spalvos laisvalaikio batelius „Nike“. Sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

BK 178 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą (vagystę). Remiantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, nedidelės vertės turtas yra toks turtas, kurio vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL (250 Eur). Vagystė pagal minėto straipsnio dispoziciją – tai svetimo turto pagrobimas, kuris suprantamas kaip neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui nepriklausančio turto užvaldymas (pasisavinimas), atimantis iš jo savininko galimybę valdyti, naudotis, kitaip disponuoti jam priklausančiu turtu, tuo tarpu kaltininkas turi realią galimybę (atsiradusią jo veiksmų rezultate) tuo turtu disponuoti pagal savo nuožiūrą.

BK 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Be A. K. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – liudytojo O. K. (O. K.) parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, 2023 m. sausio 27 d. ir 2023 m. vasario 6 d. apžiūros protokolais, kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad A. K. 2023 m. sausio 27 d. apie 19.15 val. parduotuvėje (duomenys neskelbtini), nuo lentynų paėmė prekes, kurias įsidėjo į striukės kišenes, ir praėjo pro prekybos salės įėjimo/išėjimo vartelius už jas nesusimokėjęs, tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį, nedidelės – 165,90 Eur vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes su prekėmis buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pasikėsino pagrobti turtą, kurio vertė neviršija 250 Eur, A. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį.

Paskelbus A. K. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę A. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Skiriant bausmę A. K., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, baigtumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis pasikėsino padaryti vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo, veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. K. – teistas, baustas administracine tvarka, be kita ko, už analogiško pobūdžio veikas, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, nedirbantis, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą, nustatant maksimalų jo dydį, skiriamą už baudžiamąjį nusižengimą (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas neskirtas, civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti, nėra.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. K. galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas, telefonas (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.