- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-10
- Bylos Nr.
- e2A-1025-577/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03671-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Suinteresuotas asmuo
- L. R., G. K., VĮ Turto bankui
- Pareiškėjas
- T. V.
- Kategorijos
- 3.1.3.6.1Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus
- 3.2.3.11.1Teismo posėdžio garso įrašas
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų L. R. (L. R.) ir G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. R., G. K. ir VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja T. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos S. R. mirties palikimą priėmė, kadangi po (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjo jį valdyti. Pareiškėja pareiškimą grindė šiais esminiais argumentais bei faktinėmis aplinkybėmis:
1.1. Pareiškėjos motina S. R., iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Po S. R. mirties liko trys įstatyminiai įpėdiniai - pareiškėja, jos brolis L. R. ir sesuo G. K.. S. R. sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini). Duomenų apie S. R. sudarytus testamentus duomenų nėra, po jos mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta. S. R. kartu su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), trys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad po motinos mirties pareiškėja toliau gyveno su šeima name, esančiame (duomenys neskelbtini), jį tvarkė valdė, mokėjo mokesčius, jos dispozicijoje yra gyvenamojo namo nuosavybės dokumentai. Tai patvirtina, jog pareiškėja faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys L. R. ir G. K. pateikė procesinį dokumentą, įvardintą atsiliepimu, kuriame nurodė teikiantys pareiškimą su savarankišku reikalavimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad L. R. ir G. K. kartu su seserimi T. V. ir tėčiu B. R. (B. R.) priėmė mirusios S. R. palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti. Nurodė, kad suinteresuoti asmenys nėra atsisakę motinos palikimo bei kartu su seserimi (pareiškėja) ir tėvu po (duomenys neskelbtini) bendru susitarimu priėmė jos palikimą, pradėję faktiškai jį valdyti.
3. Pareiškėja T. V. atsiliepime nurodė nesutinkanti, kad suinteresuoti asmenys po motinos mirties priėmė palikimą faktinio valdymo būdu. Suinteresuoti asmenys nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jų nurodytą aplinkybę, kad valdė motinai priklausantį turtą. Pasak pareiškėjos, jokio susitarimo tarp pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų nebuvo; jų pasirodymas tėvams priklausančiame name apsiribodavo tėvų aplankymu. Po motinos mirties nei L. R., nei G. K. netvarkė motinai priklausančios dalies, jos nevaldė, name gyveno pareiškėja su savo šeima, kuri ir prižiūrėjo tėvus, tvarkė bei valdė motinai priklausančią turto dalį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. sausio 31 d. sprendimu pareiškimą tenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jos dukra T. V. ir sutuoktinis B. R., faktiškai pradėję paveldimą motinos ir sutuoktinės turtą valdyti. Kitos dalies suinteresuotų asmenų pareiškimo su savarankiškais reikalavimais teismas netenkino.
Atsiliepimas
5. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą: pareiškėjos pareiškime ir suinteresuotų asmenų atsiliepime su savarankišku reikalavimu bei jų teismo posėdžio metu išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė išvadą, jog yra įrodyta, kad po S. R. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą trijų mėnesių laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė jos dukra T. V., pradėjusi realiai ir faktiškai jį valdyti ir tai daranti iki šiol. Kadangi kitokia tvarka tai patvirtinančių reikiamų dokumentų pareiškėja negali gauti, teismas nustatė šį juridinę reikšmę turintį faktą.
6. Taip pat teismas nurodė, kad tiek pareiškėja, tiek suinteresuoti asmenys patvirtino, jog B. R. po jo sutuoktinės mirties liko gyventi tame pačiame name kartu su dukra T. V.. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad jam liko jo žmonos namų apyvokos daiktai, kuriais jis galėjo naudotis savo nuožiūra (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.14 straipsnis). Nesant duomenų, kad jis atsisakė savo žmonos palikimo, teismas padarė išvadą, jog po savo žmonos mirties jos palikimą taip pat priėmė ir jos sutuoktinis B. R. (CK 5.13 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo vertinimu, suinteresuotų asmenų L. R. ir G. K., pareiškusios savarankiškus reikalavimus, pateiktas įrodymas, jog 2014 m. rugsėjo 10 d. L. R. pirko kieto kuro katilą nepatvirtina, kad tai yra realus palikimo priėmimą patvirtinantis faktas. Teismas nurodė, kad katilas pirktas tėvo poreikiams tenkinti ir iki jo pirkimo būtent pareiškėja savo veiksmais valdydama ir tvarkydama motinai priklausantį turtą jį priėmė; tai padarė viena, o ne kartu su L. R. bei G. K.. Be to, suinteresuoti asmenys nepaneigė pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog jie tik periodiškai lankė savo tėvus, o po tėvų mirties neprisidėjo prie palikto turto valdymo ar išlaikymo. Teismo nuomone, byloje nenustatyta duomenų, jog suinteresuoti asmenys aktyviais veiksmais būtų priėmę tėvų palikimą; jie prisidėjo prie tėvo gerbūvio, bet tai nėra veiksmai, kurie būtų aktyvūs motinos palikimo priėmimo veiksmai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Suinteresuoti asmenys L. R. ir G. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismo sprendimas priimtas pažeidžiant civilinio proceso normas ir dėl šio pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla.
8.2. Vadovaujantis CK 5.11 ir 5.13 straipsniais po S. R. mirties, nesant testamentui, jos įpėdiniai pagal įstatymą yra jos vaikai ir sutuoktinis. Tokiu atveju apeliantai yra suinteresuoti asmenys byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimant palikimą, jį pradėjus faktiškai valdyti. Apeliantai pateikė teismui prašymus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jie kartu su tėvu B. R. bendru susitarimu su pareiškėja T. V. priėmė palikimą po motinos S. R. mirties. Teismas atsisakė spręsti klausimą dėl prašymų prijungimo, buvo iškelta nauja civilinė byla Nr. 2YT-1073-1141/2022, tačiau teismas pripažino apeliantų kaip suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais procesinį statusą. Suinteresuoti asmenys su savarankiškais reikalavimais ypatingos teisenos bylose turi ieškovo teises ir pareigas, o jų pareikšti reikalavimai sudaro ginčo dalyką civilinėje byloje. Teismas, nepaisydamas bylų sujungimo ir išskyrimo proceso taisyklių, nepriėmė apeliantų prašymų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tuo pažeisdamas jų teises įstoti į bylą su savarankiškais reikalavimais bei apribojo jų teisę pasinaudoti visomis suteiktomis procesinėmis teisėmis.
8.3. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjos T. V. pareiškimą, priėmė sprendimą dėl prašymo, kuris nebuvo įtrauktas į jos pareiškimą, t. y. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – S. R. sutuoktinio B. R. palikimo priėmimo. B. R. nebuvo įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu. Teismas priėmė sprendimus dėl suinteresuotų asmenų reikalavimų, kurie negalėjo sudaryti civilinės bylos dalyko. Be to, teismas sprendime nenurodė, kokie suinteresuotų asmenų savarankiški reikalavimai netenkinami, o kokie tenkinami.
8.4. Teismas pažeidė proceso teisės normas, ir tai lėmė neteisingą bylos išnagrinėjimą. Pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą.
8.5. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, objektyvumo ir nešališkumo principus. Teismas atsisakė vertinti apeliantų nurodytą aplinkybę, kad mirusios S. R. palikimas buvo priimtas susitarimo tarp vaikų ir jų tėvo pagrindu, jį faktiškai pradedant valdyti.
8.6. Teismas vienpusiškai ir subjektyviai vertino pareiškėjos T. V. poziciją dėl faktinių aplinkybių. T. V. žinojo, kad nesant testamento, palikimas paveldimas pagal įstatymą, t. y. visų motinos vaikų ir sutuoktinio. T. V. parodymai ir pateikti įrodymai turi būti vertinami kritiškai.
8.7. Turtas buvo registruotas tėvo B. R. vardu. Paveldėtojai buvo sutarę, kad po motinos mirties paveldėto turto valdymo ir naudojimo situacija nebus keičiama, t. y. T. V. toliau gyvens tėvų name su tėvu, jos šeima toliau naudosis žemės sklypu ūkio veiklai bei gaunamomis pajamomis, o kiti vaikai skiria pinigus turto išlaikymui bei tėvo priežiūrai. T. V. neneigia, kad L. R. ir G. K. neatsisakė paveldėjimo, lankė tėvą, padėjo jį prižiūrėti, padėjo išlaikyti paveldėtą turtą, mokėdami žemės mokesčius, padėjo pagerinant paveldėtą turtą (įrengiant kieto kuro katilą). T. V. ginčija ne susitarimą dėl visų įpėdinių paveldėto turto priėmimo, o jos manymu neproporcingą kitų vaikų dalyvavimą paveldėto turto išlaikyme ir tėvų priežiūroje.
Atsiliepimas
2. Pareiškėja T. V. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą ir priteisti iš apeliantų pareiškėjos turėtas bylinėjimo išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Pasak pareiškėjos, po S. R. mirties jai su sutuoktiniu priklausančiame name gyveno T. V. su šeima, jį tvarkė motinai priklausančią turto dalį, valdė, mokėjo mokesčius. Tai patvirtina Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma Nr. Š-11-2.
9.2. Suinteresuoti asmenys, teikdami teismui atsiliepimą į T. V. pareiškimą, apsiribojo teiginiu apie neva apie tarp šalių esamą susitarimą. Apeliantai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jų nurodytą aplinkybę, kad valdė motinai priklausantį turtą. Jie po savo motinos mirties netvarkė ir nevaldė jai priklausančio turto ir jokio susitarimo tarp pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų nebuvo.
9.3. Pateikti žemės mokesčio mokėjimai nepatvirtina aplinkybės, kad apeliantai tvarkė ir valdė motinai priklausantį turtą. Jie buvo daryti už tėvui priklausančią žemę 2016 m. spalio 28 d. ir 2016 m. spalio 20 d., t. y. po motinos mirties praėjus daugiau negu trims mėnesiams. 2017 m. lapkričio 13 d. pavedimas padarytas už pareiškėjai priklausančią žemę jos prašymu.
9.4. Teismas įvertino visus į bylą pateiktus įrodymus, išklausė proceso šalis, aiškinosi aplinkybes dėl suinteresuotų asmenų pateiktų įrodymų. T. V. paaiškinimai buvo nuoseklūs, aiškūs, paremti oficialiais įrodymais, todėl nėra pagrindo juos vertinti kritiškai.
9.5. Palikimo priėmimas išreiškiamas aktyviais įpėdinių veiksmais, todėl tylėjimas negali būti pripažintas valios priimti palikimą išreiškimu.
9.6. Katilas buvo įsigytas praėjus trims mėnesiams po motinos mirties. Be to, teismo posėdžio metu L. R. paaiškino, kad katilas buvo pirktas tėvo prašymu, todėl tai sieti su mamos turto faktiniu valdymu nėra jokio pagrindo.
9.7. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuoti asmenys turėjo savo žinioje motinai priklausančią turto dalį ir kad ja disponavo. Tokiu būdu negalėjo būti tenkintas jų prašymas nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad jie priėmė palikimą po motinos mirties faktinio valdymo būdu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
4. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, taip pat iš dalies patenkintas suinteresuotų asmenų pareikštas savarankiškas reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
5. Kaip minėta, suinteresuoti asmenys apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tokį reikalavimą grindžia proceso teisės normų pažeidimu. Pasak apeliantų, teismas, nepaisydamas bylų sujungimo ir išskyrimo proceso taisyklių, nepriėmė apeliantų prašymų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau pripažino apeliantų kaip suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais procesinį statusą. Be to, teismas, nagrinėdamas pareiškėjos T. V. pareiškimą, priėmė sprendimą dėl prašymo, kuris nebuvo įtrauktas į jos pareiškimą, t. y. priėmė sprendimus dėl suinteresuotų asmenų reikalavimų, kurie negalėjo sudaryti civilinės bylos dalyko; nenurodė, kokie suinteresuotų asmenų savarankiški reikalavimai netenkinami, o kokie tenkinami.
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas, nustatęs, kad suinteresuoti asmenys nepateikė atsiliepimų ir naujų įrodymų, padarė išvadą, jog bylai yra pasiruošta ir 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka 2022 m. sausio 13 d. 10.30 val. teismo posėdyje. Dalyvaujantiems byloje asmenims išsiųsti teismo šaukimai. Tą pačią dieną, t. y. 2021 m. gruodžio 23 d., teisme gautas suinteresuotų asmenų L. R. ir G. K. atsiliepimas (pareiškimas su savarankiškais reikalavimais), kuris teisėjo rezoliucija priimtas 2021 m. gruodžio 28 d.; teismas nustatė pareiškėjai terminą atsiliepimui į suinteresuotų asmenų pasiūlymą pateikti. Pareiškėjos atsiliepimas teisme gautas ir teisėjo rezoliucija priimtas 2022 m. sausio 12 d.
7. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teisme gautas pareiškėjų L. R. ir G. K. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad L. R. ir G. K. kartu su tėvu B. R., mirusiu (duomenys neskelbtini), po S. R. mirties (duomenys neskelbtini), per įstatyme nustatytą terminą priėmė palikimą, pradėdami turtą faktiškai valdyti. Pagal šį pareiškimą užvesta civilinė byla Nr. 2YT-1073-1141/2022 (dabartinis numeris). T. V. pranešimas dėl atsiliepimų pateikimo išsiųstas 2022 m. sausio 13 d. 2022 m. vasario 2 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2022 m. vasario 17 d. T. V. 2022 m. vasario 8 d., t. y. jau po skundžiamo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo, pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjų prašymo dėl juridinio fakto nustatymo netenkinti, atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. 2022 m. vasario 17 d. nutartimi Nr. 2YT-1073-1141/2022 pareiškėjų L. R. ir G. K. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paliktas nenagrinėtas. Teismas nustatė, kad teisme nagrinėjamas ginčas (2022 m. sausio 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-719-723/2022, kuris neįsitesėjęs) tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
8. Išdėstytos aplinkybės paneigia apeliantų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepriėmė jų prašymo, tačiau dėl žemiau aptartų aplinkybių, nėra galimybės patikrinti, kokie reikalavimai (pagal kokius pareiškimus) teismo posėdyje buvo nagrinėjami, kokie šalių dokumentai buvo teikiami bei priimti. Tiek apelianto abejonės, tiek pareiškėjos pozicija kitoje suinteresuotų asmenų iniciatyva pradėtoje byloje, nenurodant, kad reikalavimai jau išnagrinėti, sudaro poreikį išklausyti teismo posėdžio garso įrašą.
9. Nagrinėjamoje byloje į Liteko sistemą įkelta 2022 m. sausio 13 d. teismo posėdžio informacinė pažyma, kurioje nurodyta, jog garso įrašas daromas stacionaria garso įrašymo įranga, naudojant teismo įrašymo sistemą „SRS Femida“, tačiau garso įrašų elektroninėje byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės susipažinti su posėdžio eiga, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais.
10. CPK 168 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas teismo posėdžio garso įrašu, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Teismo posėdžio garso įrašas laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis. Kai dėl techninių priežasčių nepavyksta tinkamai užfiksuoti teismo posėdžio ar jo dalies garso įrašu, bylą nagrinėjantis teismas šalies prašymu arba savo iniciatyva priima nutartį pakartoti procesinį veiksmą, kurio nepavyko garso įrašu užfiksuoti. Dalyvaujantiems byloje asmenims apie numatomą pakartoti procesinį veiksmą pranešama šio Kodekso nustatyta tvarka (CPK 168 straipsnio 5 dalis).
11. CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas - byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka.
12. Pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik trimis atvejais: pirma, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustato CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus pagrindus; antra, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme; trečia, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali bylos dalį dėl neišspręstų reikalavimų grąžinti pirmosios instancijos teismui, o kita bylos dalis išnagrinėjama apeliacine tvarka.
13. Nagrinėjamu atveju įvertinus išdėstytus motyvus teisinio reguliavimo kontekste, yra pagrindas konstatuoti CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimą, todėl skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
14. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad spręsdamas suinteresuotų asmenų pareiškimo priėmimo klausimą teismas turėjo patikrinti, ar pareiškimas atitinka procesinių dokumentų turiniui bei formai keliamus reikalavimus (CPK 443 straipsnio 2 dalis, 447 straipsnis), ar už pareiškimą sumokėtas žyminis mokestis ir kt.. Nagrinėjamu atveju, duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą byloje nėra. Taip pat teismas nepasiūlė suinteresuotiems asmenims nurodyti, kokiais įrodymais jie grindžia savo reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 447 straipsnio 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.