- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-19
- Bylos Nr.
- Ik-483-423/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01355-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Natalja Zelionkienė, Gintaras Čekanauskas, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- A. T.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Lina Meškauskienė
- Kategorijos
- 6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 70.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nataljos Zelionkienės, Gintaro Čekanausko,
trečiojo suinteresuoto asmens - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. T. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti:
1) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010-11-03 sprendimą Nr. (11.1) I-6555;
2) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2010-01-28 sprendimą Nr. 8.54-638;
3) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2010-07-27 sprendimą Nr. 8.54-1923;
4) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių vykdyti 2009-06-08 sprendimą Nr. 8.63-6052, imokant pareiškėjai nuo 2010-01-01 priklausančią ir neišmokėtą sumą 10753,69 Lt;
2013-05-14 Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gauta pareiškėjos ir atsakovo pasirašyta Taikos sutartis, taip pat prašymas patvirtinti Taikos sutartį ir administracinę bylą nutraukti (b.l. 58-59), kadangi pareiškėjai neišmokėta motinystės pašalpos dalis šiuo metu jau sumokėta.
Motyvuojamoji dalis
Proceso šalių prašymai tenkintini, Taikos sutartis patvirtintina ir administracinė byla nutrauktina.
Teismas akcentuoja, kad darydamas galutines išvadas šioje administracinėje byloje, vadovaujasi imperatyvia nuostata, kad Teismų įstatymo 33 str. 4 d. numato, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Net ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006-03-28 nutarime taip pat imperatyviai nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat – t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (ABTĮ 13 str., 20 str.).
LVAT laikosi nuoseklios praktikos, kad sprendžiant taikos sutarties patvirtinimo klausimą, kaip vieną iš būdų teisingumui pasiekti, pagal analogiją taikytinos CK bei CPK nuostatos (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT 2009-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1064/2009, 2010-09-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-101/2010, 2011-09-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2825/2011, 2012-02-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1219/2012, 2012-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1429/2012 ir kt.). Taikos sutartimi proceso šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 str. 1 d.). CPK 42 str. 1 d. taip pat įtvirtinta proceso šalių teisė bylą užbaigti taikos sutartimi. Tokia teise šalys gali pasinaudoti bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 str. 3 d.). Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai) (CPK 231 str. 2 d.). Teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str. 1 d.). Teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi įsitikinti, kad sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Taikos sutartis gali būti sudaroma ir tvirtinama tik dėl teismui pareikštų ieškinio reikalavimų ir priešinio ieškinio, taikos sutartimi negalima spręsti klausimų, dėl kurių įstatymo nustatyta tvarka nesikreipta į teismą (LAT 2007-02-22 patvirtinti Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai). Sudarydamos taikos sutartį šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, taip realizuodamos dispozityvumo principą - teisę įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Taigi, sudarydamos taikos sutartį, proceso šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų ir tokiu būdu nustato bei įgyvendina savo teisių ir pareigų pusiausvyrą. Be to, ABTĮ 4 str. 6 d. taip pat numato, kad tuo atveju, kai nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo teisinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai duoda pakankamą pagrindą išvadai, jog teisingumui įvykdyti administracinėje byloje gali būti vadovaujamasi įstatymo analogija bei bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, aukščiau pamintos taisyklės taikytinos ir sprendžiant taikos sutarties tvirtinimo klausimą administracinėse bylose.
Teismui pateiktos Taikos sutarties sąlygų analizė duoda pagrindą išvadai, kad pareiškėja laisva valia atsisakė nuo savo skundo Taikos sutartyje nurodytomis sąlygomis, nes ginčas tapo neaktualus. Proceso šalys taip pat pareiškė ir patvirtino, kad žino administracinės bylos nutraukimo teisines pasekmes. Taikos sutartis išreiškia pareiškėjos ir atsakovo valią taikiai išspręsti šioje byloje kilusį ginčą, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, todėl yra pakankamas pagrindas ją patvirtinti (ABTĮ 4 str. 6 d., CK 6.983 str., CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3 d.). Patvirtinus Taikos sutartį bei nesant kliūčių atsisakyti tenkinti prašymą nutraukti administracinę bylą, byla nutrauktina ABTĮ 101 str. 3 p. pagrindu (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A556-101/2010, Nr. A822-1011/2009, Nr. A143-896/2009, Nr. A756-903/2009, Nr. A822-1106/2009, Nr. A438-729/2008, A492-1429/2012 ir kt.).
Pareiškėjai taip pat tikslinga išaiškinti ABTĮ 102 str. 3 d. nuostatą – administracinę bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 10 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d., 101 str. 3 p.,
nutaria:
Patvirtinti pareiškėjos D. G. atstovės advokatės Linos Meškauskienės ir atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2013 m. gegužės 9 d. pasirašytą Taikos sutartį tokiomis sąlygomis:
1) Pareiškėjas patvirtina, kad gavo Atsakovo į Pareiškėjo banko sąskaitą pervestą 6308,30 litų dydžio (atskaičius mokesčius: 1197,83 Lt gyventojų pajamų mokestį ir 479,12 Lt PSDĮ) motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2011-04-03.
2) Šalys susitaria, kad Pareiškėjas atsisako kitų skundo Administracinėje byloje reikalavimų Atsakovo atžvilgiu.
3) Šalys patvirtina, kad Taikos sutartimi visi ginčai tarp Šalių Administracinėje byloje laikomi išspręstais ir Šalys neturi ir neturės viena kitai dėl to jokių pretenzijų ir/ar reikalavimų.
4) Šalys susitaria, kad kiekvienai jų tenka jų Administracinėje byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos ir jos neturi bei neturės viena kitai jokių pretenzijų ir/ar reikalavimų dėl šių išlaidų atlyginimo.
5) Ši Taikos sutartis įsigalioja po teismo nutarties, kuria bus patvirtinta Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos.
6) Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 13 straipsniu, 140 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, 101 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Šalys prašo Taikos sutarties patvirtinimo teisme ir tai laikoma Šalies prašymui teismui patvirtinti Taikos sutartį ir Administracinę bylą nutraukti.
7) Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalimi, 79 straipsnio 5 dalimi Šalys prašo patvirtinti Taikos sutartį rašytinio proceso tvarka Šalims nedalyvaujant, išskyrus, jeigu Administracinę bylą nagrinėjantis teismas pripažins Pareiškėjo ir/ar Atsakovo dalyvavimą būtinu.
8) Šalys susitaria, kad Taikos sutartis pateikiama teismui Pareiškėjo arba Atsakovo.
Priimti pareiškėjos ir jos atstovės atsisakymą nuo skundo dėl individualių administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Administracinę bylą Nr. I-483-423/2013 nutraukti.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Kauno apygardos administracinį teismą.