Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria prašymas netenkintas, civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės N. Š. prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys D. K., K. V., J. M., V. G., S. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010-11-19 nutartimi prašymo netenkino. Teismas konstatavo, kad pateiktų vykdomųjų bylų medžiaga patvirtina, jog antstolė vykdė išieškojimą pagal Utenos rajono 4-ojo notarų biuro Vykdomuosius įrašus Nr.DP-773/2010 ir Nr. DP-774/10, išduotus 2010-03-17 dėl skolų išieškojimo iš skolininkų M. J., G. S., G. V., V. K. naudai. 2010-10-06 Reikalavimo perleidimo sutartimis išieškotojas K. V. perleido D. K. reikalavimo teisę į visas skolas pagal 2010-03-17 vykdomuosius įrašus. Nustačius, kad išieškotojas K. V. perleido reikalavimus pagal vykdomuosius dokumentus kitam asmeniui – D. K., prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese teismas turėtų tenkinti, tačiau iš pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad pirminis išieškotojas K. V., perleisdamas reikalavimo teisę D. K., neturėjo reikalavimo teisės, todėl išieškotojas vykdymo procese negali būti pakeistas, kadangi skola išieškotojui yra sumokėta dar prieš perleidžiant reikalavimo teisę.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos bei atskirojo skundo medžiagą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilines bei civilinio proceso normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.

CPK 596 str. 1 d. nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Pakeisti išieškotoją vykdymo procese yra pagrindas tik tuo atveju, jeigu teismas įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas jo prašymas, nustato, jog kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių perėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises. Šią aplinkybę teismas nustato, atlikęs formalų pareiškėjo pateiktų įrodymų vertinimą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja antstolė N. Š. prašymą pakeisti išieškotoją vykdymo procese grindė išieškotojo K. V. sudarytomis 2010-10-06 reikalavimų perleidimo sutartimis, kuriomis perleido reikalavimo teises pagal Utenos rajono 4-ojo notarų biuro Vykdomuosius įrašus Nr.DP-773/2010 ir Nr. DP-774/10, išduotus 2010-03-17 dėl skolų išieškojimo iš skolininkų M. J., G. S., G. V., V. K. naudai (b.l. 1-2). Pradinis išieškotojas K. V. pateikė teismui į bylą prašymą „Dėl teismo posėdžio nutraukimo“, kuriuo nurodo, jog su juo atsiskaityta, tačiau apie atsiskaitymo faktą informuotas pavėluotai (b.l. 9), pridėti rašytiniai įrodymai: 2010-11-18 prašymas antstolei, kuriuo antstolė informuojama, kad reikalavimo perleidimo sutartys niekinės, kadangi jų sudarymo dieną K. V. neturėjo reikalavimo teisės (b.l. 10); 2010-11-18 pranešimas D. K., jog reikalavimo perleidimo sutartys niekinės ir negalioja nuo jų sudarymo momento (b.l. 11); 2010-11-17 patvirtinimas apie pinigų gavimą, kuriuo G. Š. vykdydamas 2010-03-17 įgaliojimą, perdavė K. V. 76 232 Lt gautus iš J. M. (b.l. 12); 2010-03-17 K. V. pranešimas J. M., kuriuo pastaroji informuojama, kad skolą galinti sumokėti K. V. asmeniškai arba jo įgaliotiniui G. Š. (b.l. 13); 2010-03-18 patvirtinimas, kad J. M. 76 232 Lt perdavė K. V. įgaliotiniui G. Š., o šis pinigus gavo (b.l. 14); 2010-03-17 K. V. įgaliojimas G. Š. gauti iš skolininkės/laiduotojos J. M. 76 232 Lt (b.l. 15). Įvertinęs šiuos pateiktus įrodymus pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 2010-10-06 reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu pradinis išieškotojas K. V. neturėjo reikalavimo teisės, t. y. materialinės subjektinės teisės, todėl negalėjo perleisti ir procesinės teisės. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, jog aplinkybė, kad teismas neišvardijo ir neaptarė kiekvieno įrodymo atskirai nepatvirtina, jog teismas nemotyvavo savo išvados, kad reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu pradinis išieškotojas neturėjo reikalavimo teisės.

CK 6.102 str. 1 d. draudžia perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Atsižvelgiant į aptartus įrodymus dėl atsiskaitymo, į tai, kad pats pradinis išieškotojas pripažino, kad reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu nebeturėjo reikalavimo teisės, darytina išvada, kad 2010-10-06 reikalavimo perleidimo sutartimis perleistų reikalavimų atžvilgiu išieškojimas nėra galimas, kadangi su pradiniu išieškotoju atsiskaityta, todėl tokį reikalavimą draudžiama perleisti. Vadovaujantis CK 1.78 str. sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad išieškotojas vykdymo procese negali būti pakeistas.

Apeliantė nesutikdama su teismo įrodymų vertinimu cituoja įvairias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis dėl įrodymų vertinimo taisyklių, tačiau, kaip teisingai nurodo apeliantas, neįvardija tikslios, anot jos, teismo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas suinteresuoto asmens K. V. pateiktus įrodymus: prašymą bei dokumentus, patvirtinančius įsiskolinimo sumokėjimo faktą, įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.), pagrindo nesutikti su teismo įrodymų vertinimu bei padaryta išvada kolegija nenustatė.

Kolegija nesutinka su apeliantės nuomone, jog teismas turėjo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, atsižvelgiant į ypatingosios teisenos bylų specifiką, teismo aktyvų vaidmenį ir esant akivaizdžioms abejonėms dėl dokumentų tikrumo. CPK 596 str. nėra įtvirtinta teismo pareiga klausimą dėl teisių perėmimo vykdymo procese nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kaip minėta, teismui abejonių dėl suinteresuoto asmens K. V. pateiktų įrodymų nekilo, todėl nebuvo pagrindo skirti žodinio bylos nagrinėjimo.

Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant 2010-11-19 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).

Iš apeliantės D. K. valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 14,10 Lt (b.l. 41) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens D. K. 14,10 Lt (keturiolika litų, 10 centų) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).