- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-30
- Bylos Nr.
- N-502-1525-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Ričardas Piličiauskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininko), Artūro Drigoto (pranešėjo) ir Ričardo Piličiausko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Ž. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 2 d. nutarties Ž. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujamiesčio seniūnijos vyresnysis specialistas 2006-01-12 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Ž. V. pagal Lietuvos Respublikos Administraciniu teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 188 straipsnio l dalį ir 189 straipsnį už tai, kad Ž. V. nesilaikė statinių naudojimo taisyklių ir nevykdė Vilniaus m. savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Energetikos ir būsto skyriaus 2005-11-08 reikalavimo Nr. A51-146011.9EUD-1. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad pareiškėjai priklausančio statinio dalis viršijo kritinę pastovumo ribą ir gresia griūtimis. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija 2006-02-22 nutarimu Nr. All-59 Ž. V. pagal LR ATPK 189³ straipsnio l dalį paskyrė administracinę nuobaudą - 200 litų baudą.
Šalies argumentai
Pareiškėja Ž. V. skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2006-02-22 nutarimą Nr. All-59. Skunde nurodė, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu 2004-09-04 įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 18-5, Vilniuje, bei jo priklausinius, tame tarpe ir ūkinį pastatą. Pareiškėjos teigimu, posesinė siena, už kurios avarinę būklę nubausta, nėra ūkinio pastato 2I1Ž dalis. Nurodė, kad pagal 1997-06-04 brėžinį ir pagal ūkinio pastato 2I1Ž bendrasavininkių susitarimą, jai ir jos sutuoktiniui priklausančios 32/100 ūkinio pastato dalys yra toje vietoje, kur posesinė siena remiasi į (duomenys neskelbtini) g. 16 namo kieme esantį garažą. Pažymėjo, kad Administracinė komisija priėmė skundžiamą nutarimą neatsižvelgdama į pareiškėjos ir jos sutuoktinio paaiškinimus, neištyrė visų bylos aplinkybių. Taip pat pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnai neteisingai interpretuoja įstatymus, nustatydami už posesinės sienos avarinės būklės likvidavimą atsakingą asmenį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 2 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas nurodė, kad byloje nėra dokumento, patvirtinančio, kad pareiškėja įstatymo nustatyta tvarka būtų atsidalinusi iš bendrosios dalinės nuosavybės konkrečią ūkinio pastato dalį ir yra atsakinga tik už jos techninę būklę. 2005-11-30 statinio dalies būklės aktu nustatyta, kad ūkinių sandėlių, esančių (duomenys neskelbtini) g. 18, Vilniuje, mūrinės sienos deformacijos sparčiai didėja, viršijo kritinę pastovumo ribą ir gresia griūtimi su visomis galimomis nepageidautinomis pasekmėmis . Konstatuota, jog pareiškėja Ž. V. yra viena iš ūkinio pastato 2I1Ž bendrasavininkių (b.1.27-30), todėl ji pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybės pagal LR ATPK 189³ straipsnio l dalį, jos veika klasifikuota teisingai.
Šalies argumentai
Pareiškėja Ž. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamentą kreiptis į Valstybinę įmonę Registrų centrą, bei pateikti visus dokumentus, įrodančius posesinės sienos skiriančios (duomenys neskelbtini) g.16 ir (duomenys neskelbtini) g. 18 posesijas priklausomybės ūkiniam pastatui 211/ž.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o n statuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas, nutartis paliktina nepakeista.
ATPK 189³ straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už naudojamų statinių profilaktinių apžiūrų ir remonto nevykdymą arba netinkamą atlikimą pažeidžiant jų naudojimo ir remonto taisykles, kai dėl to kyla avarijų arba deformacijų grėsmė, greičiau susidėvi konstrukcijos arba pastebimai blogėja darbo (gyvenimo) sąlygos.
Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 73 dalies nuostatas statinio naudotojas yra statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu. To paties įstatymo 2 straipsnio 75 dalis nustato, kad statinio techninė priežiūra - tai statinio naudotojo (savininko) organizuojama Statybos ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytų techninių, organizacinių priemonių visuma, užtikrinanti Statybos įstatymo 4 straipsnio l dalyje nustatytus statinio esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę. Statybos įstatymo 40 straipsnio 5 punktas nustato, kad statinių naudotojai privalo suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai aplinkai.
Pareiškėjai ir jos sutuoktiniui L. V. pagal pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teise priklauso 32/100 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 2Ilž, dalys (b.l.27-30). Kita to pastato dalis priklauso kitiems jo bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Sprendime pagrįstai nurodyta, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja įstatymo nustatyta tvarka būtų atsidalinusi iš bendrosios dalinės nuosavybės konkrečią ūkinio pastato dalį ir yra atsakinga tik už jos techninę būklę.
2005m. lapkričio 30d. statinio dalies būklės aktas su priedais (b.l.22) patvirtina, kad ūkinių sandėlių, esančių (duomenys neskelbtini) g. 18, Vilniuje, mūrinės sienos deformacijos sparčiai didėja, viršijo kritinę pastovumo ribą ir gresia griūtimi su visomis galimomis nepageidautinomis pasekmėmis. Kadangi pareiškėja Ž. V. yra viena iš ūkinio pastato 2I1Ž bendrasavininkių, padaryta pagrįsta išvada, kad ji privalo rūpintis pastato būkle, o to nedarydama atliko veiką, numatytą LR ATPK 189³ straipsnio l dalyje.
ATPK 256 straipsnis įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje įvardija bet kuriuos faktinius duomenis, kuriais remiantis organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ATPK 272 straipsnis be kitų numato administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę teikti įrodymus bei reikšti prašymus. Pareiškėja šiomis teisėmis viso proceso metu nesinaudojo, nepateikė įrodymų bei nereiškė prašymų dėl naujų įrodymų, paneigiančių byloje nustatytas aplinkybes, rinkimo. Apeliaciniame skunde kritikuojamos teismo išvados, tačiau apeliantės teiginiai nepagrindžiami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t aria:
Ž. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.