Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Rasitai Milei, dalyvaujant ieškovams G. O. ir R. O., ieškovės atstovui advokatui Kęstučiui Gudynui, atsakovams R. V. ir M. M., atsakovės R. V. atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, atsakovo M. M. atstovui advokato padėjėjui Ramūnui Putinui, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui T. Š., trečiajam asmeniui Šakių rajono 1-ojo notaro biuro notarei R. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. O. ir R. O. patikslintą ieškinį atsakovams M. V., R. V. ir M. M. dėl pirkėjo teisių perkėlimo, trečiaisiais asmenimis byloje esant Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Šakių rajono 1-ojo notaro biuro notarei R. V., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje keliamas klausimas, ar ieškovai, naudoję žemės ūkio paskirties žemę panaudos sutarties pagrindais daugiau nei vienus metus, tačiau jos neįregistravę Nekilnojamojo turto registre, turėjo pirmumo teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

Pirmenybės teisė į parduodamą privatų žemės sklypą nustatyta specialiuosiuose žemės santykius reglamentuojančiuose įstatymuose, inter alia, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (toliau – Žemės įstatymas), Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme (toliau – Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas). Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2014-05-01) 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, turi žemės sklypo bendraturčiai – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte – parduodamo žemės sklypo naudotojas, pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį (sutartis) naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus, – jeigu jis atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nurodytus reikalavimus; 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte – asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nurodytus reikalavimus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-04-20 ieškovas G. O. ir atsakovė R. V. sudarė Ginčo sklypo panaudos sutartį, kurios galiojimo terminas iki 2020-11-30 (b. l. 12). 2014-09-17 ieškovas G. O. mokėjimo nurodymu Nr. 90 sumokėjo atsakovei R. V. 16 730 Lt dydžio nuompinigius už visų naudojamų žemės sklypų, kurių bendras plotas 39,9300 ha, tame tarpe ir už Ginčo sklypo nuomą (b. l. 51). Remiantis šiuo rašytiniu įrodymu ir ieškovų bei atsakovės R. V. paaiškinimais, jog nuo 2011 m. tarp šalių buvo susiklostę faktiniai nuomos santykiai, jog ieškovas G. O. mokėdavo nuompinigius nuo 100 Lt iki 450 Lt už 1 ha per metus grynaisiais arba pavedimu, todėl panaudos sandoris pripažintinas apsimestiniu CK 1.87 str. pagrindu ir laikytina, kad nuo 2011 m. tarp šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai. Niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva pagal CK 1.78 str. 5 d.), todėl pripažintina, kad tarp šalių ieškovo G. O. ir atsakovės R. V. 2008-04-20 sudarytas Ginčo sklypo panaudos sandoris yra niekinis, todėl negaliojantis nuo 2011 m. sausio 1 d., o šiuo atveju yra taikomos pridengiamajam sandoriui – nuomos sutarčiai – keliami reikalavimai. Lietuvos Respublikos CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad simuliacija, t. y. apsimestiniais ar tariamais sandoriais, dažniausiai siekiama apeiti įstatymą arba trečiųjų asmenų, konkrečiai kreditorių, teises. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013). Nors atsakovė R. V. nurodė sumokėjusi mokesčius valstybei už nuompinigių gavimą, tačiau tokie duomenys byloje nėra pateikti, todėl laikytina, kad panaudos sutarties šalys apsimestiniu sandoriu siekė apeiti įstatymą.

Iš byloje pateikto Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo ŪP Nr. - matyti, kad 1998-06-12 ieškovas G. O. įregistravo ūkininko ūkį, ūkio identifikavimo kodas - (b. l. 7). Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškos duomenys ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos informacija patvirtina, kad Ginčo sklype ieškovas ūkininkavo, deklaravo pasėlius ir gavo tiesiogines išmokas 2009-2014 m. (b. l. 15-48; 155-156). Šie įrodymai patvirtina, kad ieškovas naudojo šį žemės sklypą ūkinei veiklai vykdyti daugiau negu vienerius metus, tačiau naudojimo pagrindo neįregistravo viešame Nekilnojamojo turto registre (VĮ „Registrų centras“ pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, b.l. 14).

2015-02-09 Šakių rajono 1-ojo notaro biuro notarė R. V. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. -, pagal kurį 3/8 dalis Ginčo sklypo paveldėjo atsakovė M. V., 1/8 dalį – atsakovė R. V.. 2015-02-17 Nacionalinė žemės tarnyba gavo atsakovių R. V. ir M. V. pranešimą apie sprendimą parduoti Ginčo sklypą (b. l. 72). VĮ Registrų centro 2015-02-18 pažymos apie gretimų žemės sklypų savininkus duomenimis, Ginčo sklypas ribojasi su penkiais žemės sklypais (b. l. 75). 2015-02-23 kaimyninių žemės sklypų savininkams Nacionalinė žemės tarnyba išsiuntė pranešimus dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo (b. l. 76-77). 2015-03-24 Nacionalinė žemės tarnyba išdavė atsakovėms R. V. ir M. V. pažymą dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti (b. l. 78). 2015-04-03 pirkimo – pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. -, atsakovės R. V. ir M. V. pardavė atsakovui M. M. joms nuosavybės teise priklausantį Ginčo sklypą už 23 350,00 Eur (b. l. 107-111). Šis sandoris patvirtintas trečiojo asmens Šakių rajono 1-ojo notaro biuro notarės R. V.. 2015-04-28 ieškovai kreipėsi į Nekilnojamojo turto registrą dėl Ginčo sklypo ir kitų žemės sklypų, priklausančių atsakovėms R. V. ir M. V., panaudos sutarties įregistravimo (b. l. 50), tačiau panaudos sutartis buvo įregistruota tik į 35,2600 ha žemės sklypą, kadangi Ginčo sklypas jau buvo perleistas atsakovui M. M..

Įvertinęs išdėstytus faktinius duomenis, ginčo pobūdį, remdamasis teisiniu reguliavimu, teismas sprendžia, kad ieškovas G. O., kaip ūkininkas, atitinka Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, tačiau neatitinka to paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintų reikalavimų dėl pirmumo teisės įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę. Byloje šalys pripažino faktines aplinkybes, kad ieškovas G. O. Ginčo sklypu naudojosi nuo 2008 m. iki 2015 m., t. y. jis buvo sklypo naudotoju daugiau nei vienus metus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir ieškovės R. O. parodymai patvirtina, kad Ginčo sklypo panaudos sutartis Nekilnojamojo turto registre įregistruota nebuvo. Ieškovė R. O. parodė, kad dėl panaudos sutarties įregistravo į Nekilnojamojo turto registrą kreipėsi tik 2015-04-28, t. y. po Ginčo sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Remiantis šiais faktiniais duomenis, teismas daro išvadą, jog ieškovams neįregistravus Nekilnojamojo turto registre Ginčo sklypo naudojimosi fakto sandorio pagrindu, jie neteko pirmumo teisės įsigyti parduodamą Ginčo sklypą. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo, kuris yra specialusis žemės santykius reglamentuojantis įstatymas (lex specialis), 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte aiškiai ir įsakmiai įtvirtinta, kad žemės ūkio paskirties žemės naudotojas gali įsigyti parduodamą žemę pirmumo teise tik tuo atveju, jei jis atitinka įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, naudoja žemę daugiau nei vienus metus ir naudojimo faktą patvirtinanti sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Taigi tam, kad asmuo turėtų pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę privalomos visos trys sąlygos. Šiuo atveju ieškovas netenkina vienos sąlygos, t. y. naudojimosi faktas neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Vien ta aplinkybė, kad atsakovai žinojo, jog ieškovai faktiškai naudojosi Ginčo sklypu daugiau nei vienus metus ir yra įregistravę ūkininko ūkį, jiems nesuteikė pirmumo teisės įsigyti Ginčo sklypą, kadangi įstatyme įsakmiai įtvirtinta prievolė naudojimo faktą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju teisiškai nereikšmingas atsakovo M. M. žinojimas, kad žemės sklypas yra dirbamas ieškovo G. O., nes žemės, kaip nacionalinio turto, perleidimui reguliuoti yra sukurtos specialios institucijos siekiant užtikrinti šių sandorių stabilumą. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prieš pirkimo – pardavimo sandorio sudarymą patikrino Nekilnojamo turto registro duomenis siekiant nustatyti pirmumo teisę įsigyti Ginčo sklypą turinčius asmenis ir ieškovas G. O. tokios pirmumo teisės neturėjo. Todėl šiuo atveju pirmumo teisės įgijimas nesietinas su atsakovų R. V., M. V. ir M. M. sąžiningumu ir pareiga informuoti apie Ginčo sklypo naudotoją, nes priešingu atveju būtų iškreiptas žemės perleidimo sandorių specialusis reglamentavimas. Pareiga nustatyti pirmumo teisę turinčius asmenis tenka Nacionalinei žemės tarnybai pagal Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2014-01-10 įsakymu Nr. 1P-(1.3)-5 „Dėl Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo ir dėl Pažymos dėl parduodamos privačios miškų ūkio žemės išdavimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ patvirtinto Aprašo 4.1.2 p. Vadovaujantis Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 3, 4, 5, 6 dalimis, Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), duomenis, ar kiti asmenys turi pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės sklypą tikrina ir pranešimus jiems siunčia Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys. Aprašo 2.5 punkte nurodyta, kad Nacionalinei žemės tarnybai teikdamas sprendimą parduoti žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti naudotojus, su kuriais sudarytos parduodamos žemės sklypo naudojimo sutartys, įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgdamas į aukščiau paminėto įstatymo ir Aprašo nuostatas bei liudytojo Nacionalinės žemės tarnybos vyr. specialisto P. A. parodymus, teismas sprendžia, kad pranešimuose dėl sprendimo parduoti žemės sklypą žemės pardavėjai pateikia duomenis tik apie tuos naudotojus, kurie naudojimosi sutartis įregistravę Nekilnojamojo turto registre. Liudytojas P. A. parodė, kad žemės savininkai teikdami pranešimus apie sprendimą parduoti žemę dažnai apskritai nenurodo jokių naudotojų, tačiau, neatsižvelgiant į tai, Nacionalinės žemės tarnybos specialistai vykdydami jiems įstatymu pavestas funkcijas, visada privalomai tikrina duomenis apie gretimų žemės sklypų savininkus, parduodamo žemės sklypo naudotojus, kurie įregistruoti viešame registre. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo paskirtis - nacionalinius teisės aktus suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniu įstatymu, todėl siekiant išvengti bet kokių spekuliacijų žemės ūkio paskirties žeme ją parduodant užsieniečiams, buvo įtvirtinti reikalavimai dėl pirmumo teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Šios lengvatos dėl pirmumo teisės įgijimo įtvirtintos siekiant apginti teisėtus naudotojų ir gretimų sklypų savininkų interesus, tačiau norint pasinaudoti šia teise, jiems buvo nustatyti tam tikri reikalavimai. Teismas sprendžia, kad būtent žemės sklypo naudotojams ir tenka pareiga aktyviai naudotis jiems suteikta įstatymine privilegija, o ja nepasinaudoję netenka teisės jos ginčyti teisme. Įstatyme aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta pareiga naudojimo faktą įregistruoti viešame registre, todėl šiuo atveju teisės aktuose įtvirtinto imperatyvo nesilaikymas destabilizuotų civilinių santykių apyvartą. Įvertinus tai, kad ieškovas ūkininkauja nuo 1998 m., jo statusas prilygintas verslininko statusui (CK 2.4 straipsnio 2 dalis), jam taikytini didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, todėl kaip protingas ir atidus asmuo privalėjo atlikti šio sandorio teisinę registraciją siekdamas sukurti teisines pasekmes. Ieškovė R. O. paaiškino, kad žinojo apie reikalavimą įregistruoti panaudos sutartį viešame registre, tačiau to nepadarė dėl aplaidumo, nes vis neturėjo laiko. Toks ieškovų neveikimas truko aštuonerius metus. Atsižvelgiant į tai, kad panaudos sutartis viešame registre neįregistruota dėl pačių ieškovų neveikimo, nors būdami suinteresuoti tokios sutarties išviešinimu ir panaudojimu prieš trečiuosius asmenis, galėjo tai padaryti, jiems tenka prisiimti iš to kilusias teisines pasekmes. CK 1.75 straipsnio 2 dalyje įsakmiai įtvirtinta, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovai neturėjo pirmumo teisės įsigyti Ginčo sklypą, kadangi Ginčo sklypo naudojimosi faktas nebuvo įregistruotas viešame registre dėl pačių ieškovų neveikimo, todėl ieškinys atmestinas.

CK 6.559 straipsnyje įtvirtinta, kad kai dėl žemės savininko mirties arba kitu teisiniu pagrindu žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, taip pat pasikeičia valstybinės žemės nuomotojas, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Atsakovė M. V. nuosavybės teisę į 3/8 dalis Ginčo sklypo įgijo 2015-02-09 pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, Ginčo sklypo panaudos sutartis buvo sudaryta su atsakove R. V., kuriai 2008 m. Ginčo sklypas priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Teismo posėdžio metu atsakovė M. V. parodė, kad ieškovai į ją nesikreipė, sudaryti ar pratęsti Ginčo sklypo panaudos ar nuomos sutarties nesiūlė, nuompinigių negavo, apie jos tėvo V. V. mirtį žinojo. Atsižvelgiant į CK 6.559 straipsnį ir tai, kad atsakovė M. V. nuosavybės teisę į 3/8 dalis Ginčo sklypo įgijo tik 2015-02-09, su ja Ginčo sklypo naudojimosi sutartis sudaryta nebuvo, viešame registre Ginčo sklypo panaudos sutartis įregistruota nebuvo, ieškovai, kaip Ginčo sklypo naudotojai, apskritai neturėjo pirmumo teisės įsigyti jai tenkančias 3/8 dalis Ginčo sklypo.

Nors atsakovės R. V. ir M. V. pripažino ieškinį, tačiau vadovaudamasis CPK 42 str. 2 d., teismas nepriima ieškinio pripažinimo, kadangi šie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui. Be to atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė R. V. nurodė turinti krikšto santykius su ieškovais, be to atsižvelgtina ir tai, kad remiantis visiems žinoma aplinkybe ir liudytojo Nacionalinės žemės tarnybos vyr. specialisto P. A. parodymais, vidutinė žemės sklypo rinkos vertė per vienerius metus išaugo 300 Eurų už 1 ha, todėl laikytina, kad atsakovės R. V. ir M. V. pripažindamos ieškinį šia procesine teise pasinaudojo nesąžiningai.

Byloje pateikti duomenys, jog atsakovo M. M. išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra 1300 Eur. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Minėtų rekomendacijų 8.2 punktas numato už atsiliepimo parengimą – 2,5 koeficiento maksimalų užmokestį, kuris apskaičiuojamas pagrindu imant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą, taigi atsiliepimo parengimo kaina - 875 Eur (350 x 2,5). Rekomendacijų 8.19 punktas numato už vieną atstovavimo valandą teisme – 0,1 koeficiento maksimalų užmokesčio dydį, taigi už valandą atstovavimo teisme numatytas 35 eurų atlygis (0,1 × 350 ? 35). Pirmosios instancijos teisme vyko trys teismo posėdžiai, kurių metu dalyvavo atsakovo M. M. atstovas. Parengiamasis posėdis 2015-11-03 truko nuo 14.00 val. iki 14.21 val.; teismo posėdis 2016-03-09 truko nuo 14.10 val. iki 15.42 val.; teismo posėdis 2016-04-27 truko nuo 10.05 val. iki 11.02 val., iš viso 3 val. atstovavimo teisme, už kurias maksimaliai mokamas užmokestis sudarytų 105 eurus (350 x 0,1 x 3). Iš advokato padėjėjo prašymo dėl išlaidų matyti, jog buvo suteiktos 4 val. teisinių konsultacijų, už kurias maksimalus mokamas užmokestis sudarytų 140 eurų (350 x 0,1 x 4). Taigi pagal patvirtintus maksimalius dydžius atstovavimo išlaidos sudaro 1120 Eur. Rekomendacijų 5 punkte įtvirtinta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojamas 80 procentų rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio, todėl advokato padėjėjo maksimalios išlaidos sudarytų 896 Eur (1120 x 80 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad advokato padėjėjas R. Putinas parengė atsiliepimą ir patikslintą atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kurie savo turiniu yra praktiškai identiški, tik įtrauktas antrasis ieškovas, advokato padėjėjo darbo vieta yra Kaune, todėl jis patyrė papildomas kelionės išlaidas; į tai, kad nagrinėjama byla nėra didelės apimties ar itin sudėtinga; į tai, kad advokato (advokato padėjėjo) veikla yra teisinių paslaugų teikimas, o ne komercinė ūkinė veikla, todėl konstatuotina, kad pateiktos atstovavimo išlaidos viršija Teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintų rekomendacijų dydžius ir advokato padėjėjo atstovavimo išlaidos mažintinos priteisiant iš ieškovų 1000 Eur advokato padėjėjo darbo apmokėjimo išlaidų.

Atmetus ieškinį, iš ieškovų į valstybės biudžetą išieškotinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis CPK 88, 96, 270 straipsniais, CK 1.75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.547 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Pripažinti ex officio niekiniu sandoriu nuo 2011 m. sausio 1 d. tarp ieškovo G. O. ir atsakovės R. V. 2008-04-20 sudarytą 4,6700 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), panaudos sutartį ir laikyti ją nuomos sutartimi.

Priteisti atsakovui M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovų G. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovų G. O. ir R. O. 23,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.