Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiojo atstovui Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Laimonui Gaubiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. E. C. a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini),

teista: 1. 1999-10-19 Radviliškio r. apylinkės teismo pagal BK 116 str. 1 d. 12 500 Lt bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji L. E. C. laikotarpyje nuo 2011-01-10 iki 2011-01-13 d. 19 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), savo namuose, traukdama iš savo dukters D. C. rankų jos mažametį sūnų A. A. gim. (duomenys neskelbtini)neatsargiai jį sužalojo, sutrenkdama vaiko galvytę į lovytės kraštą ir taip padarydama A. A. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, nes nukentėjusiajam A. A. konstatuota sukrėsto vaiko sindromas, pasireiškęs kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, su išsivysčiusiu dekompensuotu šoku, encefalopija, simptomine generalizuota spazmine epilepsija,

Kaltinamoji L. E. C., apklausta teisiamajame posėdyje, kalta neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusioji D. C. yra jos dukra, kuri susilaukė sūnaus, tuo metu ji gyveno su V. A.. Nuo 2010-12-24 dukra su anūku buvo išvykusi pas V. A. į jo namus šventėms ir grįžo tik po naujųjų metų. 2011-01-12 dukra ėjo į vaistinę vaistų, nes vaikelis nesituštino ir vėliau su vaikeliu išvyko pas draugę ir tik apie 19 val. grįžo į namus, vežimėli, kuriame buvo vaikas parstūmė D. J.. D. buvo išgėrusi ir ji pamatė vaikelį, kad jo galva atsilošė, lūpos pamėlynavo, jis atpylė žaliu skrandžio turiniu. Netrukus buvo iškviesta greitoji pagalba. Dukra mokėsi pagal specialią programą, mano, kad su vaiko tėvu jie kažką slepia, nes ant jos pyksta. Vaikas tą dieną, kai jam buvo blogai niekur nebuvo į kampą sutrenktas, taip pat jo niekas neišmetė iš rankų. JI mano, jog vaikas buvo sužalotas anksčiau. Dukra jos įtakai nepasiduoda, klauso kitų. Vaikas yra paimtas , jiems būnant (duomenys neskelbtini), pas kitą močiutę.

Nukentėjusioji D. C. parodė, kad 2011-01-11 apie tris karalius grįžo į savo namus, (duomenys neskelbtini). Mano, kad vaiką galėjo sužaloti pas buvusią uošvienę, nes per šventes visi buvo girti, ten buvo prirūkyta. Vaikas buvo paliktas vienas. Mama vaiko nesutrenkė ji melavo, dabar sako tiesą. Būnant pas V. A. jo namuose, pastebėjo, kad vaikas pradėjo blogiau valgyti, buvo momentas, kai jis pradėjo garsiau verkti, kai ji virtuvėje gėrė arbatą , vaiko teta buvo jį paėmusi ant rankų. Nurodo, jog V. A. liepė apkaltinti jos mamą. Jo įtakoje ji davė tokius parodymus, nes jis neblaivus jai skambina grasina.

Nukentėjusysis V. A. parodė, kad apie sūnaus sužalojimą sužinojo iš policijos darbuotojų. Skambino jai, kai ji buvo su vaiku K. ir ji pasakė, kad mama trenkė vaikui galvą į lovytę. JI norėjo su vaiku eiti pas jį ir mama griebė vaiką jai iš rankų ir vaikas galva pataikė į lovytę. D. negrasino, jam yra grasinta, kad u užmuš, jei pasodins L.. Jo namuose niekas vaiko nepurtė, vaikas buvo gerai prižiūrėtas.

Liudytoja Z. R. parodė, kad , kad ji kaip slaugytoja sekė vaikutį iki nelaimingo atsitikimo, vaikelis buvo prižiūrėtas, vystėsi normaliai. Tik vėliau sužinojo, kad vaikas atsirado ligoninėje. Pagal pateiktą diagnozę, vaiką užtenka vieną kartą smarkiai sukratyti ir užspaudžia jam smegenis.

Liudytoja B. Š. parodė, kad jai dirbant slaugytoja buvo gautas pranešimas, kad vaikas M.gatvėje mėlynuoja. Nuvykus, vaikeliui nečiuopė pulso, vėliau atlikus reanimaciją, atsirado kvėpavimas, širdies veikla. Jai pasirodė, kad močiutė akivaizdžiai neblaivi.

Liudytoja I. Č. parodė, kad nukentėjusysis yra jos sūnus, D. su vaiku buvo kartu per kalėdas ir 2010-12-31 buvo dieną viena atėjusi, bet liepė atsivežti vaiką, tai po valandos atėjo su vaiku. Vaikas nebuvo sutrenktas, D. pati vaiką prižiūrėjo, veždavo į lauką.

Liudytoja R. D. parodė, kad pažįsta abu nukentėjusiuosius, nieko nežino apie vaiko sužalojimą, tik visi kalba, kad vaikas buvo sužalotas.

Liudytojas V. S. parodė, kad nieko nežino apie vaiko sužalojimą. Matė, kad D. vaiku rūpinasi vaiku, jį vežioja.

Liudytojas D. J. parodė, kad vaiko sužalojimą nieko nežino, D. buvo atvažiavusi su vaiku , vaikas buvo sveikas, jis palydėjo D. su vaiku, pasitiko jos motina, kuri buvo neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, vaikas jų namuose nebuvo sužalotas.

2011-02-11 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). ( b. l.11-14 ).

2011-02-10 K. klinikų pažymoje nurodyta, kad pacientui A. A. gim. (duomenys neskelbtini)nustatyta pagrindinė liga – sukrėsto vaiko sindromas. Komplikacijos – dekompensuotas šokas. Kvėpavimo nepakankamumas. Diseminuota intravalinė koaguliacija. Posthipoksinė encefalopatija. Simptominė epilepsija. Galutinės ligos – rotavirozė. Konstatuojama, kad tai yra prievartos prieš vaiką forma, kurio metu asmuo sukrečia kūdikį ar mažą vaiką jį papurtydamas ar išmesdamas. Motinos D. C. teigimu, kūdikiui esant 2 mėnesių amžiaus, girta kūdikio močiutė išmetė jį iš rankų. Motina 8-tą nėštumo mėnesį buvo sumušta vaiko tėvo – niekur nesikreipė. ( b. l. 36 ).

Iš Specialisto išvados Nr. G 753/11(02) matyti, kad A. A. konstatuota sukrėsto vaiko sindromas, pasireiškęs kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, su išsivysčiusiu dekompensuotu šoku encefalopatija, simptomine generalizuota spazmine epilepsija. Sužalojimas galėjo būti padarytas sukrečiant kūdikį – jį papurčius, išmetus. Sužalojimas galėjo būti padarytas artimu stacionarizavimui į gydymo įstaigą laiku. Sukrėsto vaiko sindromas, pasireiškęs kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimo negalėjo sukelti tai, kad kūdikį, kaip nurodė vaiko motina, galėjo iš rankų išmesti girta močiutė, jam esant dviejų mėnesių. Objektyvių med. duomenų, nurodančių, kad motiną aštuntą mėnesį sumušė vaiko tėvas, nėra. Sužalojimas negalėjo būti padarytas vežiojant kūdikį vežimėliu, apledėjusiu provežuotu ir kauburėtu keliu. ( b. l.36-42 ).

Iš A. A. vaiko sveikatos raidos istorijos matyti, kad A. A. buvo skiepytas 2010-10-23; 2010-12-21; 2010-10-22; 2010-11-24. A. A. apžiūrėtas 2010-10-29; 2010-11-05; 2010-11-11; 2010-11-22; 2010-12-06; 2010-12-21, medicinos personalo įrašuose ligų nekonstatuota. ( b. l.44-48 ).

2011-01-13 20:09 val., greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje konstatuota diagnozė – klinikinė mirtis, nurodyta, kad A. A. buvo gaivinamas, pridedamas gaivinimo protokolas( b. l. 50-52).

VšĮ K. klinikų Vaikų neurologijos skyriaus medicininių dokumentų išraše konstatuojama pagrindinė liga – trauminis subduralinis kraujo išsiliejimas (sukrėsto vaiko sindromas). Diagnozė – komplikacijos: dekompensuotas šokas. Diseminuota intravazalinė koaguliacija. Kvėpavimo nepakankamumas. Posthipoksinė encefalopatija. Antrinė anemija.(b. l. 48).

Radviliškio r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte Nr. S-557(18.11) nurodyta, kad nuo 2011-02-10 buvo atliekamas tyrimas dėl A. A. gim. (duomenys neskelbtini)teisės į saugią ir sveiką aplinką pažeidimo. Šiuo metu tyrimas sustabdytas, jis bus atnaujintas, kai vaikas bus išrašytas iš K. vaiko raidos klinikų. Buities tyrimo akte konstatuojama, kad L. C. šeima nebuvo stebima, jokių pranešimų iš kaimynų apie jos gyvenimo būdą nebuvo gavę ir jokios informacijos apie netinkamą elgesį neturi. ( b. l.53-58 ).

Radviliškio r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius taip pat informuoja, kad nuo 2011-06-10 A. A. a. k. (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa institucijoje – Š. m. savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. ( b. l.58-61 ) .

Iš nukentėjusiosios D. C. parodymų pas ikiteisminio tyrimo tyrėją matyti, kad ji parodė, kad jos sūnus A. gim. (duomenys neskelbtini) R. ligoninėje sveikas. Pas vaikų gydytoją lankydavosi reguliariai, kaip nustatydavo gydytoja, kuri dirba B. mstl. Su kūdikiu gyveno pas mamą, kuri gyvena tame pačiam name. Kartu rūpinosi sūnumi, bet dažniausia ji pati prižiūrėjo. Šiuo metu jų namuose nėra girtaujama. Šių metų sausio 13 d. pastebėjo, kad kūdikis pamėlynavęs, suglebęs, be jokio garso. Ji pati iškvietė greitąją pagalbą, o mama tuo metu gaivino, darė dirbtinį kvėpavimą. Atvykus medikams kūdikis atsigavo, pradėjo verkti. Jos vaikas buvo išvežtas į Š. klinikas. Iki dviejų mėnesių viskas buvo gerai, jokių požymių, kad vaikui negerai nesimatė. Kitų asmenų globai vaiko nepalikdavo, jokių sutrenkimų ar purtymų nebuvo, močiutė vaiko nebuvo išmetusi, būdama 8 mėnesių nėščiai, grįžus iš draugų V. A. jis jai sudavė ranka į šoną, ties krūtine, sveikatos sutrikdymų nebuvo. ( b. l. 69-70). Papildomai nukentėjusioji D. C. parodė, kad A. A. yra jos ir V. A. sūnus. Jie gyvena nesusituokę. Gimus vaikui ji iš V. A. namų persikėlė gyventi pas mamą, (duomenys neskelbtini), kur gyveno su savo mama ir jos sugyventiniu R. S.. Jis buvo sunkus ligonis, vos pereidavo kambarį. Dar prieš jai išvažiuojant su sūnumi į ligoninę, R. S. paguldė į ligoninę, jis buvo labai silpnas, mažai judėjo, dūsdavo. Gyvas R. S. jos sūnaus neskriausdavo, pažiūrėdavo gulintį, pasupdavo vežimėlyje, bardavo mamą, kad ji girta nelįstu prie vaiko, neleistų girtų draugų prie vaiko. Kai būdavo blaivi L. E. C. jos sūnaus neskriausdavo, mylėdavo, pažiūrėdavo. Jos sūnus gimė R. ligoninėje, sveikas, pati maitino kūdikį, rūpinosi juo. Veždavo nurodytomis dienomis pas gydytoją, jo svoris augo, jokių problemų neturėjo. V. A. vaiką mylėjo, rūpinosi juo ir prižiūrėjo. Jai būnant nėščiai 8 mėnesį ji su V. A. susipyko, jis į namus grįžo išgėręs, jie susipyko ir jis ją pastūmė, bet nemušė. Kai susirgo vaikas, gydytojai jos klausinėjo apie viską ir ji, ištikta šoko dėl vaiko ligos pasakė, kad sugyventinis ją buvo sumušęs, bet iš tiesų jis ją tik pastūmė. 2011 m. sausio mėn., prieš sausio 13 d., kelios dienos atgal, dar jos patėvis buvo namuose, ji su mama apie 21-22 val., susiginčijo. Ji buvo savo kambaryje ruošėsi miegoti. Mama buvo išgėrusi ir pradėjo pulti ant jos, kad atims vaiką, atims pinigus, pradėjo ją varyti lauk, liepė išeiti iš namų. Tada ji atsikėlė, aprengė vaiką apvilko vaikui kombinezoną, uždėjo kepurytę ir ruošėsi eiti į kitą kambarį, kur stovėjo vežimas. Vaiką laikė ant rankų stačiai, veidu į ją, o mama pribėgusi sugriebė vaiką , ištempė jai iš rankų, tada ją sumėtė ir ji vaiko galvytę trenkė į lovytės kampą. Po to ji vaiką pasiėmė atgal, nes vaikas pradėjo smarkiai verkti. Pasiliko tą vakarą namuose. Kitą dieną vaikas normaliai reagavo, valgė, žaidė, tačiau pradėjo nesituštinti. Ji kreipėsi į gydytoją, jai pasakė, kad nieko tokio, kad nesituština, nes pati maitina. Nesituštino dvi paras. Ant vaiko galvytės jokio sumušimo nesimatė, ji apžiūrėjo, vaikas visas dienas valgė normaliai, nesimatė jokių sirgimo požymių, išskyrus tai, kad nesituštino. Sausio mėn., kai susirgo vaikas V. A. namuose nebuvo, jis dirbo V.. 2011-01-13, ji išėjo pas B. G. į svečius, buvo po pietų. Vaiką nusivežė vežimėliu ir prabuvo iki 19 val. Iš pradžių vaikas su vežimėliu buvo kieme, o po to ji vaiką su vežimėliu įsivežė į koridorių. Vaiką pasupdavo, kai atsibusdavo, bet būnant pas B., vaiko nemaitino. Kartu su G. ir jos draugu D. išgėrė stiklinę sidro, apie 19 val. išėjo į namus, pasitikti atėjo mama, lydėjo D.. Mama buvo blaivi, kartu su vaiku grįžo į namus. Mama liepė atidengti vaiką, nes kambaryje buvo šilta. Kai atidengė pamatė, kad vaikas pamėlęs, akytės perverstos, jis gaudė orą. Ji iškėlė iš vežimo vaiką, mama darė dirbtinį kvėpavimą, pūtė į burnytę, masažavo krūtinę. Tada vaikas atpylė žaliai geltonai, iškvietė greitąją pagalbą. Greitoji atvažiavo ir išvežė į ligoninę. Tuo metu kai jos sūnų išvežė į ligoninę R. S. namuose nebebuvo. Po kurio laiko jos mama atsiminė apie įvykį, kad sutrenkė sūnaus galvytę į lovytės kampą. Jos sūnaus niekas iš artimųjų nėra purtęs. Niekada vaiko nepurtė nei ji, nei mama, nei V. A. ar jo artimieji. Jokių kitų įvykių, kad vaikas būtų iškritęs, sutrenktas ar sumušta galvytė nėra buvę. Tik tas vienintelis atvejis, kai mama A. galvytę trenkė į lovytės kraštą. Civilinio ieškinio nereikš ( b. l. 71-74).

Iš nukentėjusiosios D. C. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją matyti, kad patvirtino savo duotus parodymus , duotus ikiteisminio tyrimo tyrėjui. ( b. l. 80-84).

Iš nukentėjusiosios D. C. parodymų patikrinimo metu matyti, kad ji parodė kambarį (duomenys neskelbtini), kuriame 2011 m. prieš sausio 13 d. apie 21-22 val., susiginčijo su mama, kur tuo metu kambaryje sofoje – lovoje gulėjo A. A., kaip aprengė vaiką, ginčo metu, kaip aprengusi vaiką atsistojo kambaryje prie lovytės, laikydama jį vertikaliai, taip pat parodė kur tuo metu stovėjo kambaryje L. E. C., kaip L E. C. išplėšė A. A. jai iš rankų, kaip L. E. C. paėmusi A. A. atsistojo prie lovytės, parodė lovytės kampą į kurį buvo sutrenkta vaiko galva, kaip neblaivi L. E. C. trenkė A. A. galvą į lovytės kampą. Taip pat parodė kitą kambarį, ir vietą jame, kur 2011 m. sausio 13 d, apie 19-20 val., grįžusi pastatė vežimėlį, kaip A. A. iškėlė iš vežimo kai jį pamatė pamėlusį, kur A. A. buvo paguldytas miegamojo kambaryje (sofoje-lovoje) kai jį iš vežimo atnešė pamėlusį, kaip L. E. C. gaivino A. A. glostydama jam pilvuką, darydama širdies masažą. Taip pat ant manekeno parodė, kaip A. A. sužalojimo metu buvo uždėta kepurytė. Nustatyta, kad lovytės kampas, į kurį buvo sužalotas A., užapvalintas, medinis. ( b. l.85-97 ).

Iš 2011-05-16 V. A. pateikto mobilaus ryšio telefono SAMSUNG su SIM kortele matyti, kad gautuose pranešimuose iš telefono NR. (duomenys neskelbtini) (nustatyta D. C.) kuriuose rašoma: ,,Jin jiem pasakė kad jam nieko nepadarė o siand viska atsimine maziau; kaip jin girta ji sutrenke maziau; taip i lovyte maziau; jin man pagerus kalbėjo maziau o ant taves kalte meta kad jin butu nekalta maziau; as noriu kad ji greičiau paleistu jei nereikėjo taip daryt db pati kalta maziau; tu esi nekaltas ir viskas supratai maziau; daba jau niekas jo nepajudins maziau nesinervuok; zinau kad esi piktas tik ja palik ramybei tegu gyvena kaip nori maziau; maziau buk geras palik ja ramybei prasau tiu i savo vaiko gyvenima ziurek o ne jos maziuka; as tai ir nesakau kad jei atleistum bet tik prasau tegu jin sau gyvena maziau o mes ziurekim savo gyvenima mažiuka.“ ( b. l.109-110 ).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2012-12-07 Nr. 86 TPK -221/2012 matyti, kad nukentėjusiajai D. C. konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas. Nurodyta, jog jai būdingas padidintas įtaigumas. Tyrimo metu ji apie įvykį pasakojo, jog 2011 metų žiemą ji su vaiku buvo pas mamą namuose. Mama parėjo girta, išplėšusi vaiką iš jos rankų, neišlaikė lygsvaros ir trenkėsi su juo į lovos kampą, vaikas verkė. Jai nepasirodė, kad būtų kas nors blogai, sekančią dieną su vaiku išėjo į svečius, vėliau grįžo į namus ir pamatė, kad vaikas pervertęs akis, pamėlęs. Tyrimo metu pripažino, kad ji daugiau nemeluos ir nurodė, kad tokiu būdu ji norėjusi padėti mamai išvengti baudžiamosios atsakomybės: atseit , išsigando, kai mama verkdama skundėsi, kad „ Gaus aštuonerius metus kalėjimo“.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 48825,08 Lt civilinį ieškinį dėl gydymosi išlaidų priteisimo .Civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, nes už padarytą žalą privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo.(LR CK 6.263 str., 6.283 str.1d.)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs visus byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamosios L. E. C. kaltė įrodyta pilnai, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 137 str.1d.Kaltinamoji elgdamasi neatsargiai, būdama apsvaigusi nuo alkoholio , traukdama iš dukters D. C. rankų jos mažametį sūnų A. A., jį neatsargiai sužalojo, sutrenkdama vaiko galvytę į lovytės kraštą ir taip sunkiai sutrikdė jo sveikatą. Teismas kaltinamosios aiškinimus, jog ji vaiko nesužalojo, laiko kaip siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės ir tai yra paneigta nukentėjusiosios D. C. parodymais ikiteisminio tyrimo teisėjui bei parodymų patikrinimo vietoje metu ir tai yra patvirtinta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Š. teismo psichiatrijos skyriaus 2012-12-07 Nr. 86 TPK -221/2012 išvadoje, kur nukentėjusioji paaiškino aplinkybę, dėl ko buvo pakeitusi parodymus teisminio nagrinėjimo metu. Teismas remiasi nuosekliais nukentėjusiojo V. A. parodymais, jo pateiktu SMS žinutės įrašu , specialistų išvadomis ir kita byloje surinkta medžiaga.

Byloje pareikštas Radviliškio Vyriausiojo prokuroro ieškinys , ginant viešąjį interesą dėl neturtinės žalos atlyginimo 3000 litų sumai, kuriame nurodyta, jog prašoma priteistas lėšas tvarkyti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, kai tuo tarpu vaikas yra Š., sutrikusio intelekto kūdikių namuose, o ši įstaiga near įtraukta į procesą, todėl pripažintina teisė civiliniam ieškovui į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.(LR BPK 115 str.2d.).

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į jos padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamosios asmenybę, bei kitas aplinkybes.

VšĮ R. PSPC pažymoje Nr. 180 nurodyta, kad L. E. C. psichikos sveikatos centre nesilankė ( b. l. 173 ), administracine tvarka nebausta. ( b. l. 177), B. seniūnija jos elgesiu nusiskundimų neturi. ( b. l.99 ).

Kaltinamoji L. E. C. praeityje teista, kaltinama neatsargios nusikalstamos veikos padarymu. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta , atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina, jog nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio , kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui , teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę.(LR BK 54 str.). Teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą, nes turi pagrindo manyti, jog ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų .(LR BK 75 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 297-299 str., 303-308 str.,

nusprendė:

L. E. C. pripažinti kaltu, padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 137 str.1d. ir skirti 1 (vienerius) metus 8 (aštuonerius) mėnesius laisvės atėmimo.

Pritaikius LR BK 75 str. 1,2 d.7p. atidėti bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę 40 valandų nemokamų darbų globos, sveikatos priežiūros ir kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir skirti įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nekeisti gyvenamosios vietos daugiau kaip 7 paroms be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo.

Priteisti iš kaltinamosios L. E. C. Valstybinei ligonių kasai 48825,08 Lt. ( keturiasdešimt aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt penkis litus, 08 centų) gydymosi išlaidų. (LR BPK 115 str.1d.).

Šiaulių apygardos prokuratūrai, ginant viešąjį interesą dėl neturtinės žalos atlyginimo ,pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.(LR BPK 115 str.2d.).

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-06-01 iki 2011-06-03.(LR BK 66 str.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus , panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.