Kauno apygardos teismo nuosprendis

2017-10-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-638-319/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-06-22Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2017-10-18Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-10-18
Bylos Nr.
1A-638-319/2017
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00111-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
G. K.
Advokatai
Danius Svirinavičius, Lina Svirinavičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-638-319/2017Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00111-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.2 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Aliulienei,dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei,nuteistojo gynėjai advokatei Linai Svirinavičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 201 straipsnio 3 dalį ir nubaustas 90 MGL, t. y. 3389,40 (trijų tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 40 centų) eurų, bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinus 1/3, G. K. paskirta galutinė 60 MGL, t. y. 2259,60 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 60 centų) eurų, bauda.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. nuteistas už tai, kad, neturėdamas tikslo realizuoti, neteisėtai gabeno ir savo gyvenamoje vietoje neteisėtai laikė daugiau kaip 10 litrų stiprių alkoholinių gėrimų, o būtent : 2016 m. spalio 31 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, prekybos centro „Norfa“ aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), iš E. P. įgijo 5 vienetus 3 litrų talpos pakuotes su užrašu „Wodka Gorbatschow“, pripildytas 15 litrų stipraus alkoholinio gėrimo, kuriame etilo alkoholio koncentracija yra 38,0 %, ir šias pakuotes su etilo alkoholiu automobiliu Audi 100, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) priklausančiu J. P., neteisėtai gabeno iki savo namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose laikė iki 2016 m. lapkričio 7 d., 17.30 val., kol neteisėtai laikomas talpas su etilo alkoholiu pateikė kratą daryti atvykusiems Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimų valdybos pareigūnams.Kauno apylinkės teismas, priimdamas G. K. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad jo kaltė dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų neabejotinai įrodyta byloje surinktų duomenų visuma. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nėra visų būtinų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų atleisti kaltinamąjį G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendį pakeisti ir G. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnio 3 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 40 straipsniu, - perduodant nuteistąjį G. K. pagal laidavimą laiduotojui L. K..

Šalies argumentai

3.1.Skunde nurodo, kad G. K. savo noru prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą, nuoširdžiai gailisi, be to, dar ir aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsakomybę lengvinanti aplinkybė - jis pilnai prisipažino kaltu ir gailisi padaręs baudžiamąjį nusižengimą. G. K., būdamas jau priešpensijinio amžiaus anksčiau nebuvo padaręs nusikalstamų veikų. Jis yra dirbantis asmuo, gyvena iš darbinių pajamų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliantas mano, kad teismas paskyrė nuteistajam G. K. per griežtą, neatitinkančią BK bendrosios dalies normų bausmę, nes paskirta bauda net viršija baudžiamajame įstatyme nustatytos šios bausmės vidurkį.

3.2. Apeliantas įsitikinęs, kad šioje byloje yra faktiniai ir teisiniai pagrindai atleisti G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo L. K. atsakomybei. Nuoroda nuosprendyje į tai, kad L. K. turi galiojančių administracinių nuobaudų, apelianto manymu, nėra tiksli, nes 2015 metais paskirtosios administracinės nuobaudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimą galiojimo terminas pasibaigęs. Pažymi, kad G. K. pripažintas kaltu padaręs net ne nusikaltimą, o vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 str.). Nusikalstamą veiką G. K. padarė pirmą kartą, padarytas baudžiamasis nusižengimas jokių realių tiesioginių neigiamų pasekmių kitiems asmenims nesukėlė. Byloje nenustatyta ir nėra jokių sunkinančių kaltinamojo G. K. atsakomybę aplinkybių. Priešingai, yra šio kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių - G. K. pilnai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi padaręs baudžiamąjį nusižengimą. G. K. yra dirbantis ir gyvenantis iš darbinių pajamų asmuo. Nuteistasis turi pastovią gyvenamąją vietą, užauginęs vaikus.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti ir palikti teismo nuosprendį nepakeistą.Nuteistojo G. K. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Dėl kaltės įrodymo ir veikos kvalifikavimo ginčo nekyla, tačiau skundu nuteistojo gynėjas prašo jo ginamąjį G. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 40 straipsniu, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojui L. K., taip pat sušvelninti paskirtą bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio normomis, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, proceso dalyvių nuomones bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad apylinkės teismas G. K. kaltu pripažino vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertindamas, BPK normų reikalavimų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas, išdėstė aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, tačiau jas netinkamai įvertino ir paskyrė apeliantui aiškiai per griežtą bausmę. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs prašymą dėl laidavimo padavusio asmens J. K. asmenybę, teisingai ir pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo atleisti G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

8.1. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. G. K. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, anksčiau jis neteistas, visiškai prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, nusikalstamais veiksmais turtinė žala nebuvo padaryta. Šios aplinkybės patvirtina, kad yra visos formalios įstatyme numatytos sąlygos, leidžiančios taikyti G. K. BK 40 straipsnio nuostatas. Be to, jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, t.y., kad jis yra dirbantis, turi pastovią gyvenamąją vietą, administracine tvarka nebaustas, psichiatrinio gydymo įskaitoje - psichiatrinėje ligoninėje bei priklausomybės ligų gydymo įskaitos priklausomybės ligų centre nesigydė, įskaitose neįrašytas, duoda pagrindo manyti, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų.

8.2. Pažymėtina, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). BK 40 str. 3 d. nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi iš šio straipsnio 3 d. turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi.

8.3. Kaip teisingai pažymėtina skundžiamame nuosprendyje, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, o sprendimą dėl galimybės taikyti asmeniui BK 40 straipsnio nuostatas teismas priima pagal savo vidinį įsitikinimą, tik įvertinęs bylos įrodymus. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, L. K. yra dirbantis, tačiau iš darbovietės uždarosios akcinės bendrovės ,,Juristų centras“ nepateikė charakteristikos, jis yra neteistas. Sutiktina su skundo teiginiu, jog skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodyta, jog L. K. turi galiojančių administracinių nuobaudų, nes byloje esanti pažyma apie asmens administracinius pažeidimus patvirtina, kad už paskutinį pažeidimą paskirtą baudą jis susimokėjo 2015 m. vasario 2 d. (b. l. 132, 133), t.y. jis galiojančių nuobaudų jau neturi ilgiau kaip metus laiko ir laikomas nebaustu. Tačiau tuo pačiu kolegija konstatuoja, kad šis netikslumas nedavė pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, nes buvo įvertinta visuma duomenų, kurie patvirtino šį sprendimą esant pagrįstu ir teisingu. Byloje nėra asmenines laiduotojo savybes charakterizuojančių duomenų, nes nebuvo pateiktos L. K. charakteristikos nei iš darbovietės, nei iš jo gyvenamosios vietos. L. K. yra nuteistojo G. K. sūnus, tačiau jie gyvena atskirai, kaip nurodė pats laiduotojas, jie matosi kelis kartus į savaitę, pasikalba buitinėmis temomis, tačiau jis nežino, kuo užsiima jo tėvas. Taigi, apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad nebuvo pateikta pakankamai duomenų, leidžiančių L. K. asmenybę laikyti ta, kuri darys teigiamą įtaką kaltinamajam ir kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo, pagrįstai laidavimo G. K. atžvilgiu netaikė.

Dėl bausmės

9. Už BK 201 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą teismas G. K. skyrė vieną iš sankcijoje numatytų bausmių rūšių – baudą. Šiuo atveju, apylinkės teismas, spręsdamas dėl bausmės rūšies parinkimo, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, į jo asmenybę, kad neteistas, nebaustas, dirbantis ir padarė išvadą, kad G. K. turi būti skirta bauda. Taigi, darytina išvada, kad BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, motyvavo, kodėl paskyrė jam būtent tokią bausmės rūšį. BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma bauda iki 150 MGL (įstatymo red. galiojusi iki 2017-10-06). BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kaip matyti iš nuosprendžio, teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau paskyrė jam žymiai didesnę už numatytą šios bausmės vidurkį baudą, kuri neatitinka bausmės paskirties ir yra aiškiai per griežta, todėl švelninama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo G. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžio dalį dėl G. K. paskirtos bausmės pakeisti ir G. K., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 3 dalį, skirti 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir nustatyti, kad G. K. turi sumokėti 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasJurgis KiškisRimas Švirinas