Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-02-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-222/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-25
Bylos Nr.
1A-222/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aloyzas Kruopys, Jonas Algimantas Venckus (pran.), Rūta Mickevičienė
Nuteistasis
A. B.
Advokatai
Anna Grinevič
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-222/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

teisėjų: Rūtos Mickevičienės, Aloyzo Kruopio,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorei Daivai Skorupskaitei-Lisauskienei,gynėjai advokatei Annai Grinevič,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 11 (vienuolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams. A. B. pripažintas pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Laisvės atėmimo bausmę A. B. paskirta atlikti pirmus tris metus kalėjime, likusius - pataisos namuose.

Civilinis ieškinys patenkintas ir iš A. B. Panevėžio miesto savivaldybės administracijai priteista 1 040 (vieną tūkstantį keturiasdešimt) Lt padarytai turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 2 d. vakare, ikiteisminio tyrimo ir teismo tiksliau nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, negyvenamame name, esančiame (duomenys neskelbtini) , dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tyčia sudavė G. R. į nugarą vieną smūgį kumščiu, po to dūrė į nugarą vieną kartą peiliu, tuo padarydamas G. R. durtinę - pjautinę kiauryminę nugaros kairės pusės žaizdą su kairiojo plaučio viršutinės skilties sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę, dėl to G. R. mirė, t. y. tyčia nužudė G. R..

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 132 straipsnį. Taip pat nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti jį recidyvistu. Apeliantas nurodo, kad G. R. nužudė netyčia. Nurodė, kad su G. R. bendravo apie du metus, gyveno kaip vyras ir žmona, konfliktų neturėjo. 2010 m. gegužės 2 d. pavakare jis, G. R. ir V. D. alaus bare „Pušynas" gėrė alų. Apie 19 val., besibaigiant baro darbo valandoms, visi trys išsiruošė grįžti namo. Pirmas išėjo V. D., kuriam apeliantas davė parsinešti bare nupirktą alų, kiek vėliau išėjo ir jis. G. R. pasiliko bare, tačiau žadėjo taip pat neužilgo grįžti. Grįžęs į namą, kartu su V. D. gėrė parsineštą alų, o G. R. grįžo tik po valandos ir labai girta. Atsisėdusi šalia, paprašė dar alaus. Kitą rytą abiem reikėjo eiti į darbą, todėl alaus jai nedavė ir, sudavęs smūgį į nugarą, liepė eiti miegoti. G. R. nepaklausė ir išgėrė V. D. jai įpiltą stiklinę alaus. Už tai supyko ir, suspaudęs rankoje peilio ašmenis, kumščiu dar kartą trenkė į nugarą. Peilio ašmenys iš kumščio galėjo išlįsti ne daugiau kaip 2-3 cm., todėl nemanė, kad smūgis gali būti mirtinas. Nužudyti nenorėjo, norėjo tik priversti ją liautis girtavus ir nubausti. Po kiek laiko V. D. parodė, jog ant G. R. megztinio atsirado plaštakos dydžio kraujo dėmė. Žaizdos jie neapžiūrėjo ir gėrė toliau, po to visi trys sugulė miegoti. Pabudęs naktį, šalia savęs nerado G. R.. Užsidegęs žvakę, pamatė, kad ji guli ant šiukšlių krūvos, netoli krosnies. Pagalvojo, kad nugriuvo, eidama į lauką „savo reikalų“. Pajudino Gražinos ranką, bet ji nereagavo. Tada paėmė už smakro ir pajuto, kad smakras vėsus. Suprato, kad G. R. negyva, todėl nuėjo į policiją pranešti, kad name negyvas žmogus. Eidamas į policiją, buvusiose žydų kapinėse, ties Naujamiesčio ir Sietyno gatvių sankryža, išmetė peilį. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, tvirtina nenorėjęs nužudyti nukentėjusiosios.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. A. B. kaltė padarius BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas, remdamasis BPK 20 straipsniu, įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nuteistasis apeliaciniame skunde iš esmės neginčija faktinių bylos aplinkybių. Nuteistasis nesutinka su jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu ir teismo sprendimu pripažinti jį pavojingu recidyvistu, todėl nuosprendis peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Nuteistasis apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo naujų aplinkybių, atkartoja pirmosios instancijos teismo posėdyje iškeltą versiją, kad jis nenorėjo nužudyti nukentėjusiosios, kad dūris turėjo būti negilus – apie 2 cm, nes peilį laikė už geležtės, todėl nemanė, kad jis mirtinas. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šią nuteistojo versiją ir argumentuotai ją paneigė. Nuteistojo apeliaciniame skunde iškeltą versiją paneigia liudytojo V. D. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kur jis parodė, jog įvykio dieną, grižus visiems iš baro į gyvenamąją vietą, A. B. užpyko ant G. R., nes ji grįžo labai girta. Konflikto metu A. B. kumščiu nestipriai sudavė kelis smūgius G. R. į krūtinės sritį. Po to matė, kaip A. B. iš savo rūbų kišenės išsitraukė tą pačią dieną nusipirktą lenktinį peilį, kurio geležtė buvo atlenkta ir, nieko nesakęs, dešine ranka smogė juo G. R. į nugarą ir iš karto ištraukė. Smūgis atrodė nestiprus, G. R. niekuo nesiskundė. Po kiek laiko ant G. R. nugaros pamatė nedidelę kraujo dėmę, tačiau nepagalvojo, kad tai gali būti mirtina (t. 1, b. l. 196-197). Savo parodymus liudytojas V. D. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje - name, esančiame Naujamiesčio 18, Panevėžyje, manekeno pagalba pademonstravo, kaip A. B. dūrė G. R. lenktiniu peiliu į nugarą. Parodė vietą šalia krosnies, kur rado gulinčią negyvą G. R. (t. 1. b. l. 134-136). Pats nuteistasis A. B. iš esmės davė analogiškus parodymus, prisipažino, kad sudavė nukentėjusiajai vieną smūgį į nugarą kumščiu ir vieną smūgį ir šiuos parodymus patvirtino atlikus parodymų patikrinimą vietoje, kurio metu jis nuvedė pareigūnus prie apleisto namo, esančio Naujamiesčio g. 18, Panevėžyje ir parodė išdaužtą langą, pro kurį jis, G. R. ir V. D. patekdavo į namą. Įėjęs į vidų, manekeno pagalba atkūrė įvykio situaciją ir pademonstravo kaip sudavė vieną smūgį G. R. į nugarą kumščiu, po to, paėmęs peilį dešine ranka, dūrė G. R. į nugarą. Pademonstravo kokioje padėtyje rado prie krosnies mirusią G. R. ir nuvedė pareigūnus į vietą, kurioje numetė peilį (t. 1, b. l. 134-136). Taigi, liudytojo V. D. parodymais, bei nuteistojo A. B. parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti.

Teismo medicinos specialistas, atlikęs lavono tyrimą, nustatė, kad G. R. mirė nuo durtinės – pjautinės kiauryminės nugaros kairės pusės žaizdos su kairiojo plaučio viršutinės skilties sužalojimu, kuris komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę. Taip pat nustatyta, kad žaizda padaryta vienu smūgiu aštriu duriančiai - pjaunančiu įrankiu, t.y. tyrimui pateiktu peiliu bei užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodytu laiku, t.y. 2010 m. gegužės 3 d. (t. 1, b. l. 26-30). Šios specialisto išvados aprašomojoje dalyje, skyriuje „Peilio tyrimas“ nustatyta, kad peilio geležtė yra vienašmenė, 10/9,2 cm. ilgio (geležtės ir rankenos jungtis įstriža). Teismo medicinos specialisto išvados Nr. MK 80/10(01) aprašomojoje dalyje, skyriuje “Vidinis lavono tyrimas” nustatyta, kad nugaros kairės pusės odoje žaizdos kanalas eina iš užpakalio į priekį, iš apačios į viršų. Žaizdos kanalo ilgis yra 6-7 cm. (t. 1, b. l. 27). Eksperimentinio tyrimo metu suduoti smūgiai su geležtės polinkiu į dešinį šoninį paviršių ir ašmenimis. Smūgių panirimo gylis apie 6-7 cm (vadovautasi specialisto išvados M 198/10(05) duomenimis apie sužalojimo kanalo ilgį ir kryptį) (t. 1., b. l. 54-55).

Taigi, paminėtos aplinkybės patvirtina A. B. kaltę nužudžius G. R. ir apeliacinio teismo manymu ši nuteistojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje. Aukščiau aptarti įrodymai paneigia ir nuteistojo teiginius, jog jis G. R. nužudyti nenorėjo - norėjo tik sutramdyti, kad negertų ir nubausti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. B. veiką padarytą neapibrėžta tyčia, kadangi iš bylos aplinkybių matyti, kad nuteistasis suvokė savo atliekamų veiksmų pobūdį, kad dūris peiliu į gyvybiškai svarbią kūno vietą – nugaros kairę pusę – gali sukelti ne tik sunkų sveikatos sutrikdymą, bet ir mirtį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo atliktiems veiksmams ir aplinkos suvokimui turėjo įtakos apsvaigimas nuo alkoholio, todėl užpykęs ant nukentėjusiosios, jis ją sužalojo nedetalizuodamas pasekmių.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Iš baudžiamojoje byloje esančių įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenų matyti, kad būdamas pilnametis, A. B. yra padaręs tyčinių nusikaltimų, neišnykus pirmesniam teistumui, ir skundžiamu nuosprendžiu nuteistas jau dešimtą kartą už labai sunkų nusikaltimą – tyčinį nužudymą. Pagal BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo, būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą. Taigi, iki nagrinėjamo labai sunkaus nusikaltimo padarymo A. B. jau buvo recidyvistas, todėl apeliacinio teismo manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. B. pavojingu recidyvistu pagal BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Panevėžio apygardos teismas, skirdamas A. B. bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), nusikaltimas yra baigtas, tyčinis, sukėlęs nepataisomus padarinius – kito žmogaus gyvybės atėmimą. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas įvertino A. B. asmenybę, o būtent tai, kad jis teisiamas dešimtą kartą, tačiau ankstesniais nuosprendžiais teistas už mažiau pavojingas nusikalstamas veikas, galiojančių administracinės teisės pažeidimų neturi (t. 2, b. l. 102-104), legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, tačiau pragyvenimui užsidirbdavo rinkdamas stiklo dūžį bei nelegaliai šluodamas kiemą, registruotas darbo biržoje (t. 2, b. l. 99), Panevėžio socialinių paslaugų centro direktoriaus charakterizuojamas kaip tvarkingas, mandagus, draugiškas ir ramus, laiku susimokantis už paslaugas, tačiau piktnaudžiavo alkoholiu, o apsvaigęs, nekontroliuodavo savo elgesio. Dėl vidaus tvarkos taisyklių pažeidinėjimo (alkoholio vartojimo) pusės metų laikotarpyje buvo įspėtas keturis kartus ir, galiausia, pašalintas iš socialinių paslaugų centro (t. 2, b. l. 94).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. B. bausmę, pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat tai, kad jis prisipažino esmines nusikaltimo objektyviosios pusės aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pripažino A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmei skirti svarbias aplinkybes ir paskyrė A. B. už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausmę, griežtesnę už įstatyme numatytą bausmės vidurkį. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų, A. B. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ar per švelni, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Jonas Algimantas VenckusTeisėjai Rūta MickevičienėAloyzas Kruopys