- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-25
- Bylos Nr.
- AN2-93-1020/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
- Pažeidėjas
- M. R.
- Advokatai
- Tomas Jurgelionis
- Kategorijos
- 16.9.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
administracinėn atsakomybėn patrauktai M. R. ir jos atstovui advokatui Tomui Jurgelioniui,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos M. R. ir jos atstovo advokato Tomo Jurgelionio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimo, kuriuo be kita ko M. R. pripažinta kalta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje ir ANK 426 straipsnio 2 dalyje ir už tai jai paskirta galutinė subendrina 1 250 EUR dydžio bauda ir 3 (trejiems) metams atimta teisė vairuoti transporto priemones,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinė 2018 m. sausio 21 d. M. R. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį, už tai, kad ji, 2018 m. sausio 21 d., apie 12.11 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įtariama neblaivi, nepaliko tarpo iš šono, atsitrenkė į pakeliamą užtvarą, toliau važiuodama atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Šiais veiksmais M. R. buvo kaltinama pažeidusi Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16, 114, 126, 219, 221 ir 222 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartimi ši byla buvo grąžinta tyrimui papildyti. 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu Vilniaus miesto apylinkės teismas, po to, kai buvo atlikti papildomi tyrimo veiksmai, pripažino M. R. kalta pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir ANK 426 straipsnio 2 dalį (bei nutraukė jos atžvilgiu teiseną pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, nesant minėto administracinio nusižengimo sudėties požymių).
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu M. R. ir jos atstovas prašo panaikinti skundžiamą teismo nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną M. R. atžvilgiu nutraukti. Tuo atveju, jei teismas teisenos nenutrauktų, prašoma panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti administracinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
3.1.Pasak apeliantų, pirmos instancijos teismas pažeidė teisės aktų reikalavimus ir nevykdė pareigos informuoti apie bylos nagrinėjimą proceso dalyvius – teismas neinformavo M. R. atstovo apie vyksiantį posėdį apylinkės teisme, nors byloje buvo prijungtas jo orderis. Atitinkamai teismo išsiųstas vokas su šaukimu M. R. 2018 m. gruodžio 21 d., t. y. teismo posėdžio dieną, grįžo į paštą, o paštas apie tai teismą informavo tik 2018 m. gruodžio 27 d. Visa tai patvirtina, kad apylinkės teismo išvada, kad apie teismo posėdžio vietą ir laiką M. R. buvo tinkamai informuota, yra neteisinga. Taigi teismas pažeidė ANK 573 straipsnio reikalavimus – neinformavo apie teismo posėdį asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn ir jos įgaliotojo atstovo bei taip pažeidė šių proceso dalyvių teises (pažymėtina teisė į teisingą teismą), dėl ko priimtas nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas.
3.2.Be to, apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas, kvalifikuodamas veiką pagal ANK 426 straipsnį, nepagrįstai laikė, kad yra įrodytas ir žalos faktas – rėmėsi draudimo bendrovės pažyma apie išmokėta 2 264,16 EUR žalos atlyginimą. Apeliantai pažymi, kad jokių kitų žalą pagrindžiančių pirminių duomenų į bylą nebuvo pateikta, o būtent institucija surašiusi protokolą turi pareigą įrodyti žalos dydį. Byloje nėra duomenų nei kada automobilis SKODA SUPERB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas, nei kokia jo kaina; nei kokia buvo detalių vertė, kurias teko pakeisti. Byloje apskritai nėra pirminių žalą pagrindžiančių dokumentų, kurių pagrindu būtų galima tinkamai kvalifikuoti veiką pagal ANK 426 straipsnį. Be kita ko, apeliantų įsitikinimu, byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad M. R. vairuodama transporto priemonę kliudė būtent šį automobilį – net nebuvo apklaustas nukentėjęs asmuo. Apeliantų teigimu, byloje nėra jokių dokumentų, kurie pagrįstų, kad automobilio savininkas dėl galimo teisės pažeidimo patyrė kokios nors piniginės žalos – nematyti, kad jis turėjo mokėti už automobilio remontą ar, kad jis apskritai patyrė kokią nors piniginę žalą. Tad apeliantams kyla klausimas – jei nukentėjęs asmuo nepatyrė jokių išlaidų tai ar apskritai galimas veikos kvalifikavimas pagal ANK 426 straipsnį, kuriame būtina įrodyti nukentėjusio asmens patirtą žalos dydį. Net jei automobilio apgadinimai ir yra, tačiau asmeniui, norint atstatyti daiktą į pradinę iki apgadinimų buvusią padėtį, dėl to nekyla pareiga mokėti pinigus ir jis dėl to nepatiria jokių finansinių išlaidų, taigi negalima kalbėti ir apie tokiam asmeniui padarytą žalą.
3.3.Taip pat, apeliantų teigimu, M. R. nepagrįstai inkriminuotas ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas. Byloje taip ir nebuvo pateiktas kvitas, kuriame būtų užfiksuotas M. R. neblaivumas – išskyrus dokumentą, kuriame yra užfiksuoti kažkokie duomenys, iš kurių neaišku ar kalbama apie M. R.. Iš bylos kyla neaiškumų, ar M. R. apskritai buvo nustatinėjamas neblaivumas. Todėl šios abejonės turi būti vertinamos M. R. naudai ir administracinė teisena šioje dalyje taip pat nutrauktina. Apylinkės teismas skirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nepagrįstai nurodo, kad šią poveikio priemonę skiria už padarytus šiurkščius pažeidimus. Visgi teismas nepaaiškina, ką jis laiko šiurkščiu pažeidimu – tikėtina, kad galimai tokiu laikytinas ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas. Tačiau įvertinus tai, kad M. R. dėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo kalta pripažinta nepagrįstai, nėra pagrindo teigti, kad ji padarė šiurkštų pažeidimą, už kurį turi būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
Administracinėn atsakomybėn patrauktos M. R. ir jos atstovo advokato Tomo Jurgelionio apeliacinis skundas atmestinas.
4. Susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinio skundo argumentais, atlikęs įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas, kuriuo M. R. nubausta pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir ANK 426 straipsnio 2 dalį, yra pagrįstas ir teisėtas.
5. Pirmiausia apygardos teismas pažymi, jog visi apeliaciniame skunde nurodyti M. R. ir jos atstovo teisių suvaržymai dėl negalėjimo dalyvauti apylinkės teisme buvo eliminuoti, nes apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, kurio metu buvo ne tik ištirta apeliacinės instancijos teismo išreikalauta medžiaga, apklaustas liudytojas, tačiau savo poziciją galėjo pareikšti ir pati administracinėn atsakomybėn patrauktoji M. R. bei jos atstovas. Be to, M. R. pateikė ir detalų apeliacinį skundą, dėl kurio argumentų šioje nutartyje taip pat pasisakyta. Tokiu būdu M. R. buvo užtikrinta teisė į teisingą teismą ir pats administracinio nusižengimo nagrinėjimas visumoje negali būti laikomas neteisėtu ir neteisingu.
6. Be jau minėtų apeliantų argumentų, kurie buvo svarbūs priimant sprendimą dėl žodinio proceso apeliacinės instancijos teisme, apeliantai skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ginčija šiais aspektais: 1) neįrodyta, kad savo veiksmais M. R. padarė tokią žalą, kuri užtraukia atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį; 2) byloje nėra nustatyta, jog M. R. po įvykio buvo neblaivi, kas būtina konstatuoti ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą (apeliacinės instancijos teismo posėdyje M. R. nurodė, kad apskritai vartojo vaistus, o ne alkoholį); 3) M. R. padaryti pažeidimai, priešingai nei nurodo teismas, nėra šiurkštūs ir nesudaro pagrindo atimti iš jos teisės vairuoti transporto priemones.
7. ANK 426 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Nors apeliantai teigia, kad minėtas padarytos žalos dydis yra neįrodytas, apygardos teismas, remdamasis administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir ex officio išsireikalavęs bei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ištyręs ERGO Insurance SE Lietuvos filialo pateiktą aktualią medžiagą apie autoįvykio metu apgadintą automobilį SKODA SUPERB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu inkriminuota M. R. veiksmais padaryta turtinė žala yra objektyvi.
8. Draudimo įmonė teismui pateikė šiuos dokumentus: detalią automobilio remonto sąmatą (b. l. 68–73), pažymą apie draudimo išmoką, PVM sąskaitą-faktūrą už atliktą remontą (b. l. 75). Be kita ko, kartu su šiais dokumentais buvo pridėtos ir automobilio SKODA SUPERB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), foto nuotraukos, iš kurių matyti, kad automobilio dešinysis priekinis sparnas yra pažeistas (b. l. 76–83). Visi šie duomenys, kartu su apeliantų minima pažyma, teismui aiškiai rodo, jog šis automobilis įvykio metu buvo apgadintas ir tai lėmė, kad jo remonto kaštai buvo lygūs 2 264,16 EUR, o ši suma viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 EUR) bei sudaro objektyvų pagrindą M. R. veiką kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį. Tokį teismo vidinį įsitikinimą stiprina ir aplinkybė, jog apeliacinės instancijos teisme įgaliotasis atstovas žadėjo kitame teismo posėdyje pateikti dokumentus, kurie neva pagrįstų, jog dėl padarytos žalos dydžio yra kilęs alternatyvus ginčas, tačiau vėlesnio posėdžio metu tokie duomenys teismui taip ir nebuvo pateikti.
9. Minėtų aplinkybių kontekste, kiti apeliantų argumentai šiuo klausimu – jog automobilio savininkas dėl galimo teisės pažeidimo patyrė kokios nors piniginės žalos; nematyti, kad jis turėjo mokėti už automobilio remontą ar, kad jis apskritai patyrė kokią nors piniginę žalą; jei nukentėjęs asmuo nepatyrė jokių išlaidų, tai klausimas ar apskritai galimas veikos kvalifikavimas pagal ANK 426 straipsnį ir pan. – yra nelogiški ir prieštaraujantys draudimo teisinių santykių esmei. Akivaizdu, jog būtent draudimo įmonė, pagal atitinkamą tarp automobilio savininko A. V. ir draudimo įmonės sudarytą draudimo sutartį, kompensavo dėl eismo įvykio patirtas automobilio remonto išlaidas servisą teikusiai bendrovei. Tokiu atveju teiginys, jog neva A. V. pats tiesiogiai dėl įvykio nepatyrė žalos ne tik nėra pagrįstas, tačiau jokiu būdu nereiškia, kad tokia žala dėl M. R. neteisėtų veiksmų apskritai nekilo – draudimo įmonei, išmokėjusiai draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (subrogacija). Kitaip tariant, padaryta žala šiuo atveju yra objektyviai egzistuojanti, ir tik atitinkamai pasikeitė asmuo, turintis reikalavimo teisę žalos sukėlėjo atžvilgiu. Taigi šiuo atveju objektyviai nustatytas būtinasis administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje požymis – 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių viršijanti žala.
Šalies argumentai
10. Apeliantų teigimu, M. R. neblaivumas byloje nėra įrodytas – jis pagrįstas tik vienu dokumentu, kuris nėra pakankamas tokiam faktui konstatuoti; atitinkamai apeliacinės instancijos teisme M. R. nurodė po įvykio vartojusi vaistus, o ne alkoholį ir prašė nutraukti teiseną pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Visgi, įvertinus byloje surinktus duomenis bei apklausus policijos pareigūną A. K. apygardos teismui abejonių dėl to, kad po eismo įvykio M. R. buvo neblaivi, nekyla.
11. Pirmiausia, nors apeliantai siekia sumenkinti pateiktos pažymos apie neblaivumą (b. l. 32) įrodomąją reikšmę, liudytojas A. K. detaliai paaiškino jos turinį ir nurodė, kad ši pažyma, kaip ir jo paaiškinimai bei tarnybinis pranešimas. atspindi faktą apie tą dieną atliktus alkoholio patikrinimus, ir kad šią dieną tik M. R. buvo neblaivi. Įvertinus A. K. parodymus ir jo surašytą tarnybinį pranešimą, nėra jokio pagrindo abejonėms, kad pažymoje nurodytas alkotesteris, kuriuo nustatytas 1,46 promilės neblaivumo laipsnis, buvo panaudotas tikrinant būtent M. R. neblaivumą. Tokią išvadą patvirtina ir pačios M. R. rašytiniai paaiškinimai įvykio vietoje, kuriame ji netrukus po įvykio pripažino vartojusi ne vaistus, ką pasakojo teisme, o alkoholį (b. l. 5, 11).
12. Visos šios aplinkybės rodo, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų konstatuoti, jog M. R. po eismo įvykio vartojo alkoholį ir jai buvo nustatytas 1,46 promilių neblaivumo laipsnis. Tokį teismo vidinį įsitikinimą patvirtina ir nuolat kitusi M. R. pozicija šiuo klausimu – įvykio metu ji pripažino vartojusi alkoholį, apeliaciniame skunde teigė, kad ši aplinkybė nėra įrodyta, o apeliacinės instancijos teisme pateikė naują versiją, jog ji apskritai vartojo vaistus. Jau aptartų duomenų kontekste toks nubaustosios nenuoseklumas laikytinas siekiu išvengti gresiančios atsakomybės, o jos parodymai bei pozicija yra paneigta A. K. parodymais ir juos atitinkančias bylos medžiagos duomenimis. Taigi M. R. pagrįstai nubausta pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį.
13. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad M. R., sukėlusi net kelis eismo įvykius ir atsitrenkusi į du objektus, pasitraukė iš įvykio vietos, vėliau buvo visiškai nenuosekli, keitė savo poziciją, stengėsi sumenkinti savo atsakomybę. Tai, įvertinus ir administracinio nusižengimo medžiagoje esančius duomenis apie ne vienkartinius M. R. pažeidimus KET srityje (nežymiai sutrikdyta dviratininko sveikata ir apgadintas jo dviratis; degant draudžiamam šviesoforo signalui pravažiuota reguliuojama sankryža, ne vienas greičio viršijimo atvejis), rodo pastarosios, kaip kelių eismo dalyvio, neatsakingą elgesį, nepaisymą įvairių pažeidimų ir taikomų poveikių priemonių. Visa tai, teismui leidžia daryti išvadą, kad M. R. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams, pažymint, kad jos atžvilgiu apylinkės teismo netaikė turto konfiskavimo instituto, yra ne tik proporcinga, tačiau ir būtina priemonė siekiant įgyvendinti ANK 22 straipsnyje numatytus tikslus.
14. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas – M. R. atžvilgiu pagrįstai pritaikytos ANK 423 straipsnio 3 dalies ir ANK 426 straipsnio 2 dalies nuostatos ir už tai jai paskirtos proporcingos administracinio poveikio priemonės, todėl šio sprendimo naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti M. R. ir jos atstovo advokato Tomo Jurgelionio apeliacinio skundo bei palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimą.