- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-25
- Bylos Nr.
- e2-194-377/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-02567-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Gudžiūnienė
- Ieškovas
- L. Š.
- Atsakovas
- V. M.
- Advokatai
- Vygandas Skladaitis
- Kategorijos
- 2.5.1.3.6Piniginės prievolės
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo L. Š. ieškinį atsakovui V. M. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašė iš atsakovo V. M. priteisti likusią skolos dalį 868,86 Eur, 5 procentus metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas – 20 Eur žyminio mokesčio bei 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Ieškovas teisme nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 10 d. atsakovui paskolino 1868,05 Eur (6450 Lt pagal tuo metu galiojantį ekvivalentą). Atsakovas raštiškai pats asmeniškai surašė skolos raštelį ir jame pasirašė įsipareigodamas skolą grąžinti iki 2013-04-01. Iki 2013-04-01 atsakovas jam grąžino 1000 Eur (3450 Lt), skolos raštelyje atžymėjo apie dalį skolos grąžinimo ir apie skolos likutį. Atsakovas žodžiu pažadėjo likusią skolos dalį grąžinti artimiausiu metu. Skola buvo paimta ir paskolos raštelis buvo rašomas jo namuose, visą tai matė jo sutuoktinė L. Š., buvo ir jo nepilnamečiai vaikai. Pinigai atsakovui buvo reikalingi skoloms padengti, lyg žadėjo pirkti automobilį, jo situacija tuo metu buvo sunki, išsiskyręs, turėjo skolų, todėl ir skolino. Pinigai buvo perduoti realiai. Dalis skolos grąžinta 2013 m. kovo 29 d. prie Jovarų pagrindinės mokyklos, kur tuo metu ir dirbo atsakovas. Kai jis pradėjo reikalauti grąžinti likusios skolos dalies prasidėjo nesutarimai, atsakovas iškėlė versiją, kad skolos dalis 868,86 Eur yra ne jo paimta, o jo buvusios sutuoktinės, todėl skolą turi grąžinti jo buvusi sutuoktinė. Paskambinus telefonu atsakovui, vis žadėjo skolą grąžinti, o po kiek laiko pradėjo vengti ieškovo, į telefono skambučius neatsiliepdavo, iš vis nebendravo su ieškovu. Mano, kad 868,86 Eur skolos dalies atsakovas nepripažįsta, nes nenori jos grąžinti, todėl kelia tokią versiją, kad skolino ne jis, kad realiai 2008 m. pinigų negavo. Dėl teisinių žinių stokos raštelyje nėra atsakovo įrašyta, kad pinigus gavo, todėl atsakovas šiuo metu ginčiją realų skolos gavimo faktą. Dėl likusios skolos dalies 868,86 Eur ieškovas 2015-12-14 su pareiškimu kreipėsi į teismą, kur 2015-12-15 priimtas teismo įsakymas. Tačiau atsakovas 2015-01-05 dėl minėtos skolos pateikė prieštaravimus, teismo įsakymas buvo panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovas savo atsiliepimu su ieškovo ieškiniu nesutinka ir nurodo, kad ieškovo reikalaujama grąžinti 868,86 Eur skola pagal skolos raštelį. Nurodo, kad skolos raštelis neatitinka tikrosios paskolos valios ir negali būti faktiniu pagrindu reikalauti grąžinti 868,86 Eur skolą. Toks raštelis neatitinka būtinųjų paskolos sąlygų, įtvirtintų CK, nes jame nėra patvirtintas paskolos dalykas ir paskolos perdavimo faktas. Esminės paskolos sąlygos yra paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Įstatymu įtvirtinta, kad pasirašytas skolos raštelis turi patvirtinti paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento, nes paskolos sutartis yra realinis sandoris, ji laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento, ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą ir nesant šių sąlygų, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Byloje esančiu skolos rašteliu pinigų perdavimo faktas nėra užfiksuotas, todėl toks dokumentas neatitinka CK 6.871 str. 3 d. reikalavimų. Teisme nurodė, kad skolos raštelio surašymą įtakojo ir lėmė ne atsakovo valia sudaryti paskolos sutartį, o ieškovo daromas psichologinis, netgi fizinis ir moralinis spaudimas. Ieškovas yra jo buvusios sutuoktinės A. M. sesers L. Š. sutuoktinis. Po santuokos nutraukimo jo buvusi sutuoktinė prisidarė daug skolų, kurių nesugebėjo grąžinti, todėl buvo priversta išvykti į užsienį. Jo vis prašė grąžinti susidariusias skolas. Jis buvo priverstas parduoti namą, esantį K kaime, kad galėtų grąžinti paskolą bankui, kur jis buvo laiduotojas buvusios sutuoktinės paskoloje. Ieškovas tuo metu, kai jis gyveno K kaime, vertėsi automobilių prekyba ir vieną automobilį laikė jo gyvenamojo namo kieme. Jam dėl paskolos padengimo reikėjo parduoti gyv. namą, todėl paprašė ieškovo atsiimti laikomą automobilį. Atvykus ieškovui pasiimti automobilio, pastarasis paprašė jo grąžinti jam jo buvusios sutuoktinės skolą. Tik tada sužinojo, kad jo buvusi sutuoktinė A. M. būdama N skolinosi iš sesers L. Š. 3000 Lt. Ieškovas grasino susidoroti, sumušti, jeigu jis negražins minėtos skolos, kilo net muštynės. To įtakoje jis sutiko pasirašyti skolos raštelį, kad tik ieškovas tuo metu paliktų jį ramybėje. Skolos raštelis buvo pasirašytas ieškovo bute prievarta, panaudojant fizinę jėgą privertė jį pasirašyti skolos raštelį, kad pinigai perduoti nebuvo, ieškovas pats žino, kad tų pinigų – 868,86 Eur (3000 Lt) jis nesiskolino, tai jo buvusios sutuoktinės skola ieškovo seseriai, dėl 1000 Eur ginčo nebuvo, pinigai jau atiduoti. Jis pirmą kartą susidūrė su tokia situacija, nežinojo kaip elgtis, dėl grasinimų į policiją nesikreipė. Ieškovas pats parašė raštelį prie mokyklos, kad jam grąžinta 1000 eur (3450 Lt). Skolos raštelyje nurodyta suma 868,86 Eur jam nebuvo perduota ir pareigos grąžinti ieškovui jis neturi. Čia seserų skolos. Jo buvusi sutuoktinė siuntė jam dideles pinigų sumas iš N, kad padengti Lietuvoje likusias jos paskolas, turėjo paskolų šešiuose bankuose, jis buvo laiduotojas pagal vieną jos paskolą, kai buvusi sutuoktinė pasiėmė vaikus, nebesiuntė jam pinigų, jis gavo pardavė namą K kaime ir grąžino jos paskolą. Tuo metu ieškovas sužinojęs, kad jis pardavė namą ir pradėjo reikalauti gražinti dalį ne jo pasiskolintų pinigų. Be to, pagal skolos raštelį ieškovas minėtos skolos sumos nereikalavo ir atžyma apie 3450 Lt skolos grąžinimą galimai padaryta tik prieš ieškovui kreipiantis į teismą dėl tariamos skolos grąžinimo.
Liudytoja L. Š., ieškovo sutuoktinė, parodė, kad atsakovas buvo jos sesers A. M. sutuoktinis. Atsakovas apie 2008 m. rudenį atvyko pas jų į namus, su vyru gėrė kavą, ji su nepilnamečiais vaikais buvo namuose ir matė kaip vyras perdavė atsakovui pinigus, tiksliai ji pinigų neskaičiavo, bet žino kad buvo apie 6450 Lt. Ji žinojo, kad tuo metu atsakovo padėtis buvo bloga, turėjo skolų, lyg norėjo pirkti automobilį. Iš jos sesuo A. M., esanti N, pinigų nesiskolino ir jai neskolinga, skola buvo tarp jos vyro ir atsakovo. Atsakovas vis guodėsi, kad negauna iš buvusios sutuoktinės pinigų, vienas su vaikais sunkai verčiasi, todėl jos sutuoktinis apie 2008 m. ir skolino atsakovui 6450 Lt sumą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Ieškovas kaip įrodymą, kad atsakovas pasiskolino iš jo 1868,05 Eur (6450 Lt pagal tuo metu galiojantį ekvivalentą) pateikė 2008 m. rugsėjo 10 d. ranka parašytą ir V. M. pasirašytą skolos raštą, kad ,,aš V. M. žadu grąžinti skolą 6450 Lt iki 2013 m. balandžio 1 d. L. Š.‘‘. L. Š. pasirašytas tame pačiame skolos raštelyje prierašas, kad ,,2013-04-01 dienai grąžinta 3450 Lt, skolos likutis 3000 Lt‘‘ (b.l. 27). V. M. skolos likutis 3000 Lt L. Š. šiuo metu eurais sudaro 868,86 Eur. Kad dalis skolos grąžinta liudija ir atsakovo bei ieškovo pasirašytas 2013-03-29 raštelis, iš kurio matyti, kad 1000 Eur (3450,00 Lt) atiduota. Po rašteliu šalių parašai ( b.l. 45). Atsakovas V. M. neneigia pasirašęs tokį skolos tekstą, tačiau nurodo, kad realiai pagal šį paskolos raštą jis 868,86 Eur (3000 Lt) pinigų negavo, o šį raštą ieškovas, darydamas jam psichologinį, fizinį ir moralinį spaudimą privertė pasirašyti, kad ieškovas atgautų jo buvusios sutuoktinės ieškovo sutuoktiniai paskolintą 868,86 Eur sumą. Atsakovas ne tik nesutinka su skola, bet ir nurodo, kad jų pasirašytas skolos raštelis neturi paskolos raštelio teisinės galios, nes nėra paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Nurodo, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento, nes paskolos sutartis yra realinis sandoris, ji laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą, ir nesant šių sąlygų, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Byloje esančiu skolos rašteliu pinigų perdavimo faktas nėra užfiksuotas, todėl toks dokumentas neatitinka CK 6.871 str. 3 d. reikalavimų.
Pagal CPK 6.870 str. 1, 2 d. paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Įstatymas nėra įtvirtinęs sąlygų, kurioms esant faktas gali būti nustatytas, o kurios sąlygos daro tokio fakto nustatymą neleistinu. Taigi fakto nustatymas galimas, jeigu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pareiškėjas pasieks tikslą – teismo įsitikinimą, pagrįstą byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su, šiuo atveju, bylos dalyku, egzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika byloje 3K-3-513/2004 pabrėžia, jog bendra taisyklė yra ta, kad įrodymų pakankamumo klausimas civiliniame procese sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Šis principas leidžia teismui pripažinti faktą įrodytu, jeigu pateikti įrodymai suformuoja didesnę fakto buvimo, negu jo nebuvimo tikimybę. Šį principą būtina taikyti atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos materialinį teisinį pobūdį, nes tai lemia griežtesnio ar liberalesnio įrodymų pakankamumo nustatymo kriterijų. Praktikoje skiriami du vyraujantys sutarčių aiškinimo metodai – subjektyvusis ir objektyvusis. Subjektyvusis metodas reikalauja, kad, aiškinant sutartis, būtų nustatyti tikrieji, t. y. subjektyvūs, šalių ketinimai. Objektyvusis metodas nurodo, kad, aiškinant sutartis, pabrėžiama gramatinė sutarties teksto išraiška, o ne šalių vidinių ketinimų nustatymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. M. v. L. B., bylos Nr. 3K-7-430/2014, kuria suvienodinta nagrinėjamu klausimu formuojama kasacinio teismo praktika, kasacinio teismo išaiškinta, jog aplinkybė, kad rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įrašo nėra), nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatinėjimo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartoti terminai, gramatinės išraiškos formos, taip pat sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, mokėjimas palūkanų, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų duomenų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja.
Įstatymu įtvirtinta, kad paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo skolinamų daiktų (šiuo atveju – pinigų) perdavimo momento. Pinigų perdavimo momentas gali būti fiksuotas tiek pačioje paskolos sutartyje, tiek atskiru aktu. Šių taisyklių nesilaikymas rodo, kad paskolos sutartis nesudaryta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kilus ginčui, ar rašytinėje paskolos sutartyje aiškiai išreikštas pinigų perdavimo faktas, teismas sutarties sąlygas aiškina vadovaudamasis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193-6.195 str. Sutarties žodis „pasiskolino“, „skolinu“, ar „skolinuosi“ nereiškia, kad pinigų perdavimo faktas įvyko (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose Nr. 3K-3-192/2012, Nr. 3K-3-102/2013). Todėl ieškovo ir atsakovo pasirašytame skolos raštelyje žodis „skola“, nepatvirtinus joje pinigų paėmimo iš skolintojo fakto, negali būti vertinamas kaip pinigų perdavimo faktas. Atsakovas V. M. neigia gavęs pinigus 2008 m. rugsėjo 10 d. Tokiu atveju skolintojui tenka pareiga įrodyti kitomis įrodinėjimo priemonėmis, kad pinigai buvo perduoti. Ieškovas nurodo, kad tuo metu atsakovo padėtis buvo sunki, atsakovo santuoka nutraukta 2007 m. gruodžio 18 d. ( b.l. 16), jo buvusi sutuoktinė išvyksta gyventi į N, Lietuvoje atsakovas lieka vienas su vaikais, dengia buvusios sutuoktinės paskolas bankams, pats atsakovas tampa laiduotoju vienos sutuoktinės paskolos, ko pasekoje turi parduoti santuokos metu įgytą bei santuokos nutraukimo metu jam atitekusį namą. (duomenys neskelbtini) Tai liudija, kad atsakovo materialinė padėtis tuo metu buvo sunki. Šias aplinkybes patvirtina ir L. Š. teismo posėdžio metu. Liudytoja parodymais (b. 46) tvirtina, kad pinigai realiai atsakovui buvo perduoti jų namuose 2008 m. rudenį, kad skolos dalį atsakovas geranoriškai grąžino, kad jos sutuoktinis realiai pinigus perdavė atsakovui. Šiuo metu kilo ginčas dėl 868,86 Eur skolos, ir atsakovas, nenorėdamas grąžinti dalies skolos kelia versiją, kad skola ne jo, o seserų, kad nebuvo pinigų perdavimo. Kad atsakovo finansinė padėtis apie 2008 - 2012 metus buvo sunki ir paini, liudija faktas, kad į atsakovo sąskaitas 2009-2012 m. jo buvusi sutuoktinė iš N pervesdavo dideles pinigų sumas, tai patvirtina išrašai iš banko, paskutinis pervedimas padarytas 2012-09-13 (b.l. 25-26). Todėl tikėtina ieškovo versija, kad atsakovo finansinė padėtis buvo sunki, o 2013 metais atsakovui pardavus namą K, ieškovui grąžina tik dalis 2008 m. rugsėjo 10 d. skolos. Kad ieškovo pateiktas skolos raštas pasirašytas atsakovo, pripažino pats atsakovas, jame nurodytas skolos dydis ir grąžinimo terminas. Paskolos rašto originalas buvo pas ieškovą. Iš tokių nustatytų faktinių bylos aplinkybių, pateikto skolos rašto teismas daro išvadą, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis ir pinigai perduoti realiai. Atsakovas prašė pripažinti, kad paskolos sutartis nesudaryta, kadangi realiai pinigų pagal skolos raštą negavo. Atsakovas daugiau jokių įrodymų, kad pinigų pagal paskolos raštą negavo, nepateikė, kuriais būtų galima nuginčyti paskolos sutarties sudarymo faktą.
Teismo manymu, pats skolos rašto turinys, kuriame nurodoma, kad ,,aš V. M. žadu grąžinti skolą 6450 Lt iki 2013 m. balandžio 1 d. L. Š.‘‘. L. Š. pasirašytas tame pačiame skolos raštelyje prierašas, kad ,,2013-04-01 dienai grąžinta 3450 Lt, skolos likutis 3000 Lt‘‘... kad dalis skolos grąžinta liudija ir atsakovo bei ieškovo pasirašytas 2013-03-29 raštas , kad ,,aš V. M. atidaviau 3450,0 Lt L. Š. 2013-03-29‘‘, patvirtina, kad pagal 2008 m. rugsėjo 10 d. skolos raštą atsakovas pinigus gavo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas pagal skolos raštą likusią skolos dalį 868,86 Eur ieškovui būtų grąžinęs. Atsakovas taip pat nurodė, kad skolos raštą pasirašė, nes ieškovas jam grasino, naudojo psichologinį, moralinį ir fizinį smurtą. Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad 2008 m. rugsėjo 10 d. skolos raštą jis parašė grasinant ieškovui ir jo atžvilgiu naudojant psichologinį ir fizinį smurtą. Teismo įsitikinimu, atsakovas nepateikė objektyvių priežasčių, kodėl jis nesikreipė į teisėsaugos institucijas, jeigu jo atžvilgiu atsakovas naudojo fizinį smurtą, darė psichologinį spaudimą. Pats atsakovas patvirtino, kad į teisėsaugos institucijas jis nesikreipė.
Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu išklausius šalių bei liudytojos parodymus daroma išvada, kad tarp šalių susidarė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 - 6.4 str.). Ieškovas suteikė paskolą atsakovui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolintą sumą. Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 str.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 1 ir 2 d.). Duomenų, kad atsakovas būtų visiškai įvykdęs prievolę, nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reguliavimui, pripažįstama, kad atsakovas yra įgijęs prievolę sumokėti ieškovui jo reikalaujamą sumą, tačiau šios prievolės nevykdė ir laikomas pažeidusiu prievolę. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais, todėl ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.59, 6.63, 6.245, 6.256 str.).
Lietuvos Respublikos CK 6.874 str. 1 d., 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Tuo pagrindu iš atsakovo, praleidusio terminą įvykdyti piniginę prievolę, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2016 m. sausio 8 d. iki prievolės visiško įvykdymo.
Kadangi ieškinys iš esmės tenkintinas, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 20 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur advokato pagalbai apmokėti ( b.l. 31). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77redakcija) numatyto civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalių dydžių, todėl laikytinos protingomis ir pagrįstomis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 270 str., teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui L. Š., a .k. (duomenys neskelbtini) gyv. . (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 868,86 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 86 ct) negrąžintą skolos dalį, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. sausio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas 20 Eur ( dvidešimt eurų) žyminio mokesčio ir 200 Eur ( du šimtus eurų) advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.