Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. M. (Z. M.) pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. B., Š. M., I. M., U. M., T. B., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aukščiau paminėti faktinio valdymo veiksmai atlikti iš karto po A. O. P. mirties, įstatymo nustatytu trijų mėnesių terminu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, 5.13 straipsnis). Pareiškėja Z. M. iš esmės remontavo gyvenamąjį namą: pakeitė stogą, pastatė terasą, atliko namo apšiltinimo darbus, atnaujino fasadą, pakeitė langus, atliko kai kuriuos griovimo darbus, tokiu būdu iš esmės atnaujindama, pertvarkydama turtą, pagerindama jo būklę, kuri iki remonto buvo prasta. Pareiškėja iškasė tvenkinį, jį įžuvino, įvedė kanalizaciją, iškėlė iš žemės sklypo elektros stulpą ir padidino leidžiamą naudoti elektros energiją (kol kas elektra nėra įjungta, turtas neturi savininko), sklypą apsodino augalais, pradėjo namo vidaus remonto darbus. Pareiškėja vienintelė naudojasi, rūpinasi žemės sklypu, ant kurio yra pastatai, pasirūpina, kad žemė būtų prižiūrima ir naudojama pagal paskirtį net tuo metu, kai pareiškėja nesilanko (duomenys neskelbtini) ir gyvena užsienio valstybėje. Pareiškėja norėtų sumokėti žemės mokestį valstybei, tačiau susisiekus su Valstybine mokesčių inspekcija sužinojo, kad tai neįmanoma, iki pareiškėja neišviešins savo paveldėjimo teisių. Be paveldėjimo teisės liudijimo ir be dokumentų, patvirtinančių, kad Z. M. priėmė A. O. P. palikimą, pareiškėja neturi galimybių disponuoti paveldėtu turtu. Pavelėjimo teisės liudijimui išduoti notarui reikalingas palikimo priėmimo faktą patvirtinantis teismo sprendimas. Tai yra būtina sąlyga juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti. Mano, kad yra visos aplinkybės, būtinos juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels pareiškėjai teisines pasekmes – ji galės realizuoti paveldėjimo teises, kreiptis į notarų biurą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Apie rašytinį procesą bei teismo posėdį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgys tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas ypatingąja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Vadovaujantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; o 13 punktu išaiškino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Nagrinėjamu atveju byloje iš Gyventojų registro išrašo matyti, kad A. O. P. pilnamečiai vaikai: D. Š., L. B., D. M., sutuoktinis B. P. miręs. Iš medicininio mirties liudijimo matyti, kad A. O. P. mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų duomenis A. O. P. nuosavybės teise priklauso: žemės sklypas, gyvenamasis namas su priklausiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Iš 2022 m. spalio 10 d. pareiškimo apie palikimo nepriėmimą, matyti, jog D. M. pareiškė, kad (duomenys neskelbtini) mirus jos motinai A. O. P. palikimo nepriėmė ir pretenzijų į turtą neturi, (duomenys neskelbtini) rajono notarų biuro notarė L. S. šį vienašalį sandorį kurį pasirašė D. M., patvirtino, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2022 m. spalio 10 d. pareiškimo apie palikimo nepriėmimą, matyti, jog D. Š. pareiškė, kad (duomenys neskelbtini) mirus jos motinai A. O. P. palikimo nepriėmė ir pretenzijų į turtą neturi, (duomenys neskelbtini) rajono notarų biuro notarė L. S. šį vienašalį sandorį kurį pasirašė D. Š., patvirtino, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2022 m. spalio 20 d. (duomenys neskelbtini) rajono notarų biuro notarės L. S. liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog notarė liudija, kad mirus A. O. P. į (duomenys neskelbtini) rajono notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir Testamentų registre nėra įregistruoto šio asmens palikimo priėmimo fakto.

Pirmos eilės įpėdinės paveldint turtą pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), likusiam po A. O. P. mirties, palikėjos dukros D. M. ir D. Š. pareiškimais atsisakė priimti mirusiosios turtą ir pretenzijų į jį neturi, kita mirusios dukra L. B., kuri byloje įtraukta suinteresuotu asmeniu, pateiktu atsiliepimu sutiko su pareiškėjos pareiškimo reikalavimu, jam neprieštaravo. Kiti byloje esantys suinteresuoti asmenys, taip pat neprieštaravo pareiškimo tenkinimui. (duomenys neskelbtini) rajono notarų biuro notarė liudijimu patvirtino, kad į (duomenys neskelbtini) rajono notarų biurą dėl palikimo priėmimo, likusio po A. O. P. mirties niekas nesikreipė ir Testamentų registre nėra įregistruoto šio asmens palikimo priėmimo fakto.

Pareiškėja Z. M. pareiškime nurodė, kad jos motina yra D. M., kuri yra mirusiosios A. O. P. dukra, taip yra palikėjos anūkė (vaikaitė) ir antros eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nei pareiškėjos motina, nei kitos palikėjos dukros, o taip pat ir kiti palikėjos anūkai (vaikaičiai) palikimo, likusio po A. O. P. mirties, nepriėmė, į jį nepretendavo ir neatliko jokių faktinių ar teisinių palikimo priėmimo veiksmų. Visi pripažino ir laikė, jog tai yra pareiškėjos teisė, kurią pareiškėja realizavo, iš karto po savo močiutės palikėjos A. O. P. mirties įstatymo nustatytu terminu, t.y. trijų mėnesių laikotarpiu, vienintelė pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą kaip savo, pradėdama elgtis su turtu kaip su nuosavu, savo nuožiūra, nederindama su niekuo turto valdymo, naudojimo veiksmų. Iki šiol niekas dėl to nėra pareiškęs jokių prieštaravimų, pareiškėjos teisė iki šiol nėra ir nebuvo ginčijama. Pareiškėja Z. M. remontavo palikėjos A. O. P. gyvenamąjį namą: pakeitė stogą, pastatė terasą, atliko namo apšiltinimo darbus, atnaujino fasadą, pakeitė langus, atliko kai kuriuos griovimo darbus, tokiu būdu iš esmės atnaujindama, pertvarkydama turtą, pagerindama jo būklę, kuri iki remonto buvo prasta. Pareiškėja iškasė tvenkinį, jį įžuvino, įvedė kanalizaciją, iškėlė iš žemės sklypo elektros stulpą ir padidino leidžiamą naudoti elektros energiją, sklypą apsodino augalais, pradėjo namo vidaus remonto darbus. Pareiškėja atliko visus savininkui būdingus veiksmus, susijusius su gyvenamojo būsto, pagalbinių pastatų, gerbūvio, aplinkos, žemės sklypo priežiūra, naudojimu. Nors pareiškėja gyvena ne Lietuvoje, tačiau bendru sutarimu su artimaisiais nusprendė, jog būtent Z. M. ir jos šeima pasirūpins turtu likusiu po A. O. P. mirties, bus jo savininkė.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms spręstina, kad toks po A. O. P. mirties likusio turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpintis, kaip savu, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CK 587 straipsnio 2 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Z. M. po senelės mirties rūpinosi jos namų ūkiu, prižiūrėjo, tvarkė senelės gyvenamąjį namą, taip iš karto priėmė mirusios A. O. P. palikimą, todėl nagrinėtinu atveju darytina išvada, jog palikimą Z. M. priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą, tačiau laiku nesikreipė į vietos notarą.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus šioje byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra pagrįstas, įrodytas, todėl pareiškimas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad Z. M. priėmė A. O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.