- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-03
- Bylos Nr.
- 2S-1657-253/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10296-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Skolininkas
- L. P.
- Kreditorius
- AB SEB banko
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-1657-253/2012
Teisėja Eugenija Šatkuvienė (Proceso Nr. 2-06-3-10296-2011-3)
2012 m. spalio 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkės L. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-08 nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB SEB banko pakartotinį pareiškimą Nr. 03/12/01947 dėl priverstinio skolos išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012-03-15 kreditorius AB SEB bankas pakartotinai kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nurodė, kad skolininkė L. P. ir įkaito davėjai Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-14 nutartimi buvo įspėti, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, bankui įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Skolininkė iki šiol savo prievolės neįvykdė, todėl kreditorius prašo išieškoti iš L. P. 103 329,31 EUR skolą ir 5 procentų metines palūkanas nuo negrąžintos sumos nuo bylos išnagrinėjimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-06-08 nutartimi nutarė išieškoti kreditoriaus AB SEB banko naudai iš skolininkės L. P. pagal 2007-11-27 kreditavimo sutartį Nr. 0460718015227-34 (su vėlesniais pakeitimais) 99 057,98 EUR negrąžintą kreditą, 3 906,64 EUR nesumokėtas palūkanas, 364,69 EUR delspinigius, viso 103 329,31 EUR įsiskolinimą bankui, 5 proc. įstatymines metines palūkanos nuo negrąžintos kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 137 Lt kreditoriaus sumokėtą žyminį mokestį. Taip pat nutarė už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį L. P. ir G. P.. Įkeisto daikto įkainojimas 520 000 Lt (hipotekos lakšto 4 p.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkė ir įkeisto daikto savininkė L. P. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-08 nutartį ir atmesti kreditoriaus AB SEB banko pakartotinį pareiškimą bei įpareigoti Klaipėdos miesto apylinkės teismą panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-14 nutartį ir priteisti iš AB SEB bankas L. P. visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo nutartimis areštuotas ir nuspręstas parduoti butas nepriklauso L. P. ir G. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o tik L. P. asmeninės nuosavybės teise, todėl banko pareiškimas teismui dėl įkeisto turto arešto ir pakartotinis pareiškimas neatitiko įstatyme tokiems pareiškimams keliamų reikalavimų, todėl turėjo būti atmesti. Teismas išnagrinėjo bylą ir priėmė skundžiamą nutartį neatsižvelgęs į netinkamą G. P. informavimą. Mano, kad teismas nevykdė pareigos ex officio kvalifikuoti paskolos sutartį kaip vartojimo ir vertinti jos nutraukimo tvarką nustatančias sąlygas sąžiningumo aspektu. Mano, kad kreditavimo sutarties sąlygos dėl finansinių įsipareigojimų nevykdymo ir delspinigių dydžio yra nesąžiningos. Skolininkė L. P. nevengė ir nenustojo vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, kadangi paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2010-11-16 iš kito asmens sąskaitos pervedant 500 EUR (1 725 Lt) į kreditoriaus sąskaitą L. P. vardu. Be to, Lietuvoje buvo sunki ekonominė situacija, dėl ko galėjo kilti finansinių sunkumų, o atsiskaitymai kreditoriui galėjo vėluoti. Kreditorius pažeidė vienašališką sutarties nutraukimą reglamentuojančias teisės normas ir neinformavo atskiru pranešimu L. P. apie konkretų sprendimą nutraukti sutartį. Mano, kad vėlavimas tam tikrą laiką sumokėti privalomas kredito įmokas yra formalus ir negali būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu. Taip pat pažymi, kad kreditorius praleido įstatymo nustatytą terminą pateikti pakartotiniam pareiškimui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB SEB bankas su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-08 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantė buvo ir liko skolininkė ir įkeisto turto savininkė, o jos teisės ir pareigos kreditoriui dėl aplinkybių susijusių su G. P. nepasikeitė. Apeliantė nėra G. P. įgaliotinė, be to, galima spręsti, kad G. P. nėra nei skolininkas, nei įkeisto daikto bendraturtis, todėl neturėtų būti dalyvaujančiu byloje asmeniu. Skolininkė kas mėnesį neatliko mokėjimų, mokant grafike nurodyto dydžio sumas, ir pažeidė prievolę.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Hipotekos institutą sudarančios materialinės teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Tokiai specifinei hipotekos kreditoriaus padėčiai užtikrinti, hipotekos instituto esmei išlaikyti būtent ir tarnauja specialiosios proceso teisės normos, įtvirtintos LR CPK XXXVI skyriuje ir taikomos sprendžiant klausimus, kylančius iš hipotekos teisinių santykių. Kreditoriaus reikalavimų patenkinimas ne ginčo tvarka turi būti vykdomas griežtai ir tiksliai laikantis įstatyme nustatytų vykdymo procedūrų, todėl apeliacinės instancijos teismo pareiga yra patikrinti procedūrų vykdymo teisėtumą, kad kreditorius savo privilegijuota padėtimi naudotųsi tinkamai, nepiktnaudžiaudamas savo teisėmis, nesudarydamas papildomų sunkumų skolininkui ar turtą įkeitusiems asmenims.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentais, kad kreditoriaus pakartotinis pareiškimas pateiktas teismui praleidus įstatyme nustatytą terminą. Bylos duomenimis nustatyta, jog skolininkei ir įkeisto daikto savininkei L. P. per atstovą įspėjimas per vieną mėnesį sumokėti skolą buvo įteiktas 2011-11-08, tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2011-09-14 nutartis, kuria buvo areštuotas įkeistas daiktas, buvo apskųsta ir įsiteisėjo 2012-02-29 Klaipėdos apygardos teismui išnagrinėjus skolininkės atskirąjį skundą, LR CPK 558 str. 2 d. (redakcija iki 2012-07-01) nustatytas terminas skaičiuotinas nuo šios datos, nes neįsiteisėjus nutarčiai, kuria buvo areštuotas įkeistas daiktas, neprasidėjo skolininkei nustatyto vieno mėnesio įspėjimo termino eiga ir kreditorius neturėjo pagrindo paduoti pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Konstatuotina, kad kreditorius į teismą kreipėsi 2012-03-15, t. y. nepraleidęs įstatymo nustatyto termino, skola nei per nustatytą terminą, nei iki šios dienos nėra sumokėta, todėl šios apeliantės nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti teismo nutartį (LR CPK 178 str., 185 str.).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2007-11-27 tarp kreditoriaus AB SEB bankas ir kredito gavėjos L. P. sudaryta kredito sutartis Nr. 0460718015227-34 dėl 101 620 eurų kredito suteikimo L. P. būsto pirkimui ir įsirengimui (b. l. 6–14). Prievolės įvykdymui užtikrinti hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įkeistas perkamas nekilnojamasis turtas – L. P. ir G. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-17). Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad teismo areštuotas ir skundžiama nutartimi nutartas parduoti iš varžytinių butas nepriklauso apeliantei ir G. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kaip tai nurodyta skundžiamoje nutartyje. Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-10 įsiteisėjusio sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-7267-328/2009, kuriuo patvirtinta L. P. ir G. P. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių matyti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteko L. P.. Apeliantė nurodė, kad hipotekos lakštas nebuvo pakeistas. LR CK 4.170 str. 6 d. numato, kad hipotekos sandoryje nesant nustatyta kitaip, įkeistas daiktas gali būti perleidžiamas kito asmens nuosavybėn, o perleidžiant įkeistą daiktą kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui daiktą, jeigu LR CPK nenustatyta kitaip. Hipotekos teisė galioja iki tol, kol yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais (LR CK 4.197 str. 2 d.). Taigi, nepaisant dalies įkeisto nekilnojamojo daikto nuosavybės teisės perleidimo, skolininkės L. P. teisės ir pareigos kreditoriui ir kreditoriaus teisė reikalauti nukreipti išieškojimą į sutartinės prievolės užtikrinimui įkeistą daiktą išliko nepakitusios.
Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-10 įsiteisėjusio sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-7267-328/2009 taip pat nustatyta, kad nutraukiant L. P. ir G. P. santuoką patvirtinta, kad buvę sutuoktiniai po santuokos nutraukimo santuokoje įgytą sutartinę prievolę pagal iš AB SEB banko, Klaipėdos filialo paimto kredito pagal kredito sutartį Nr. 0460718015227-34 (kredito gavėja – L. P.) dėl likusios neišmokėtos dalies, t. y. 83 406,97 EUR kredito dalies, skirtos pirkti butui, ir 16 403,03 EUR kredito dalies, skirtos butui remontuoti, vykdys kaip bendraskoliai (b. l. 92–93). Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-14 nutartis dėl kreditoriui įkeisto nekilnojamojo turto – buto arešto, negalint jos tinkamai įteikti skolininko G. P. gyvenamosios vietos adresu, G. P. įteikta viešo paskelbimo būdu (b. l. 31, 38, 40, 48, 49). Tuo tarpu kreditoriaus pakartotinio pareiškimo kopija ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-08 nutartis, kuria nutarta kreditoriaus AB SEB banko naudai iš skolininkės L. P. išieškoti įsiskolinimą pagal 2007-11-27 kreditavimo sutartį Nr. 0460718015227-34 (su vėlesniais pakeitimais) ir parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą – butą, skolininkui pagal minėtą prievolę tinkamai įteikta nebuvo (b. l. 95). LR CPK 558 str. 1 d. (redakcija iki 2012-07-01) numatė, kad hipotekos kreditoriui kreipusis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, nurodant jame hipotekos kodą hipotekos registre, negrąžintos skolos dydį, skolininką, įkeisto daikto savininką ir jų adresus (buveines), hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Toks įspėjimas skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikiamas LR CPK I dalies XI skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka. Jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti ir praneša apie tai raštu hipotekos kreditoriams, kurių prievolių įvykdymui užtikrinti yra įkeistas šis daiktas, įkeisto daikto savininkui ir skolininkui, taip pat daiktą įregistravusiam turto registrui (registrams) (LR CPK 558 str. 2 d. (redakcija iki 2012-07-01)). Esant tokioms aplinkybėms, kai skolininkui pagal 2007-11-27 kreditavimo sutartį Nr. 0460718015227-34 (su vėlesniais pakeitimais) G. P. įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įteiktas pranešimas apie teismo nutartį išieškoti skolą parduodant įkeistą daiktą iš varžytynių, bei atsižvelgiant į hipotekos instituto esmę, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad buvo pažeistos hipotekos teisinius santykius reglamentuojančios proceso teisės normos, ir dėl to galėjo būti pažeisti skolininko interesai bei apribota skolininko teisė į teisminę gynybą (LR CPK 5 str., 7 str.). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-14 nutartis buvo peržiūrėta apeliacine tvarka ir palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2012-02-29 nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, atskirojo skundo reikalavimas įpareigoti Klaipėdos miesto apylinkės teismą panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-14 nutartį atmestinas. Nustačius anksčiau paminėtas aplinkybes ir konstatavus proceso teisės normų pažeidimą, sudarantį pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirojo skundo argumentų plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-08 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.