Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, bausmę atlikti areštinėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2011 m. gegužės 25 d. apie 14.00 val., iš prekybinio kiosko, esančio adresu (duomenys neskelbtini), iš po stalo, matant D. S., atvirai pagrobė svetimą turtą – ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui priklausančią 120 Lt vertės automobilinį kompaktinių plokštelių grotuvą „Blaupunkt“.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė patenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė ir teisingai kvalifikavo M. Š. veiką, be to, nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Todėl teisėjų kolegija, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, patikrino bylą nuteistojo nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl paskirtos bausmės

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. Š. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, nepažeidė BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. Š. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, siekdamas savanaudiškų tikslų. Jo nusikalstama veika nenutrūko pasikėsinimo ar rengimosi stadijoje, todėl pagrįstai kvalifikuota kaip baigtas. Nuteistasis yra jauno amžiaus, nevedęs, nedirba, neregistruotas darbo biržoje, nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau neteistas, nors skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu M. Š. du kartus buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė būdamas paleistas iš suėmimo (56-58 b. l.). Taip pat M. Š. yra baustas administracine tvarka. Be to, apylinkės teismas nustatė ir pripažino M. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaip iš skundžiamo nuosprendžio matyti, apylinkės teismas atsižvelgė į aplinkybes, kurias nuteistasis nurodo savo apeliaciniame skunde, todėl teisėjų kolegija pakartotinai į tas pačias aplinkybes neatsižvelgia.

Nors BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta galimybė skirti kaltam asmeniui baudą, areštą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą, tačiau atsižvelgus į apelianto teistumus – teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei – ir tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, todėl yra pagrindas manyti, kad švelnesnėmis nei suėmimas bausmėmis nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Dėl to kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai M. Š. parinko griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Taigi, nuteistajam paskirta bausmė savo rūšimi yra teisinga ir jos keisti nėra pagrindo.

BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodyta, kad kaltam asmeniui gali būti paskirtas laisvės atėmimas iki 6 metų, bausmės vidurkis būtų lygus 3 metams 1 mėnesiui 15 dienų (BK 61 straipsnio 3 dalis). Teismas nustatęs vieną M. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei atsižvelgęs į kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė laisvės atėmimo bausmę nežymiai didesnę nei laisvės atėmimo bausmės minimumas (3 mėnesiai). Taigi, savo dydžiu paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl jos švelninti nėra pagrindo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat prašo taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė laisvės atėmimu nuteistam asmeniui ne daugiau kaip trejiems metams atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nors M. Š. yra nuteistas už apysunkį nusikaltimą 8 mėnesiams, tačiau iš nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, jo teistumų matyti, kad nuteistasis išvadų nedaro (naują nusikaltimą kitoje byloje padarė per bausmės vykdymo atidėjimą), yra linkęs daryti nusikalstamas veikas ir administracinius teisės pažeidimus. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad M. Š. paskirtos bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl netikslinga nuteistajam atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Aplinkybė, jog nuteistasis nuomos sutarties pagrindu yra įgijęs socialinį būstą negali būti pagrindas keisti nuteistajam paskirtą bausmę, nes nuteistasis nedirba, pats pripažino, kad nusikaltimus pradėjo daryti dėl to, kad pinigus pralošdavo. Taigi, šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis M. Š. neturi lėšų ne tik pragyvenimui, bet ir gauto socialinio būsto išlaikymui.

Atsižvelgus į tai, kad nuteistajam paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu yra teisingos, nėra aiškiai per griežtos, keisti jų apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas nuosprendis dėl M. Š. paskirtos bausmės yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Tačiau teisėjų kolegija nustatė, kad apylinkės teismas nepagrįstai nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, jog M. Š. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę turi atlikti areštinėje, nes pagal BK 50 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Tik paskirtas areštas, kaip bausmė, atliekamas areštinėse. Todėl apylinkės teismo nustatyta bausmės atlikimo vieta keičiama, nurodant, kad paskirtąją laisvės atėmimo bausmę M. Š. turi atlikti pataisos namuose (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais,

nutaria:

Ištaisyti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį nurodant, kad paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę M. Š. turi atlikti pataisos namuose. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

M. Š. apeliacinį skundą atmesti.