Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2013-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-179-446/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-10-29Šiaulių apylinkės teismas
  2. T-102-471/2014Nutartis · 2014-12-23Šiaulių apylinkės teismas
  3. T-93-446/2015Nutartis · 2015-06-22Šiaulių apylinkės teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-10-29
Bylos Nr.
1-179-446/2013
Teisminio proceso Nr.
1-67-1-00076-2013-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Kaltinamasis
L. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-179-446/2013Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00076-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.7.; 1.1.9.1.; 1.1.10.1.; 1.2.14.1.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5. (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 29 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Ingai Alijošiūtei,dalyvaujant prokurorei Dianai Vileikienei,civilinio ieškovo atstovui D. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi 1964 m. lapkričio 8 d. Kelmės rajone, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - Kelmės rajono savivaldybė, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji L. D. laikotarpiu nuo 2013 metų sausio 1 d. iki 2013 metų vasario 28 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytas, per 5-7 kartus, be leidimo iškirto VĮ Tytuvėnų miškų urėdijai priklausantį mišką, esantį (duomenys neskelbtini), kvartale Nr. 522, sklype Nr. 14, ir pagrobė 25,38 ktm medienos, t. y. 7 beržus 6,89 ktm. bendros 689 litų vertės, 4 blindes 1,195 ktm. bendros 195 litų vertės, 35 baltalksnius 5,37 ktm. bendros 537 litų vertės, 7 drebules 5,39 ktm. bendros 539 litų vertės, 2 juodalksnius 0,28 ktm. bendros 28 litų vertės, 15 klevų 4,13 ktm. bendros 413 litų vertės, 4 skirpstus 0,6 ktm. bendros 60 litų vertės, vieną uosį 0,77 ktm. bendros 77 litų vertės, iš viso pagrobė medienos 2538 litų vertės bei iškirto ir pasikėsino pagrobti 15 eglių 9,9 ktm. bendros 396 litų vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jos valios, nes neteisėtą kirtimą pastebėjo matininkai ir pranešė Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės skyriaus specialistams.

Kaltinamoji L. D. kalta prisipažino dalinai ir paaiškino, kad jai buvo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) jos senelis turėjo miško. Netoli to miško gyvenantis žmogus parodė jai senelio miško ribas. Dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises į senelio miško žemės sklypą, ji neturėjo, dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo ji nesikreipė. Jai buvo reikalingi pinigai, todėl ji sugalvojusi iškirsti senelio mišką. Ji buvo įsitikinusi, kad ji turi teisių į senelio mišką, todėl nemananti, kad vogė valstybinį turtą. Medienos gabenimo dokumentus ji pasiėmusi pati iš Tytuvėnų miškų urėdijos, kur ji paaiškinusi, kad norinti išvalyti senelio mišką. Su R. P. ji susitarusi dėl miško išpjovimo. R. P. nupjaudavo medžius, juos supjaustydavo kaladėlėmis, R. P. padėjo jo tėvas ir D. B.. R. P. paprašė V. M., kad šis savo traktoriumi išvežtų paruoštą medieną pirkėjams. Kam reikalingos malkos, ji sužinodavo iš įvairių žmonių, miške dirbusių darbininkų. Ji neprisimenanti, kiek tiksliai buvo iškirsta ir parduota medienos. Traktoriaus priekabą malkų ji parduodavo už 400-500 litų, iš kurių ji atsiskaitydavo su R. P. už medienos išpjovimą, paruošimą, pakrovimą ir išvežimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios L. D. kaltė įrodyta pilnumoje.

Liudytoja D. P., Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus vyriausioji specialistė, parodė, kad Kelmės rajono Pagryžuvio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte laisvos valstybinės žemės plote Nr. 56 buvo suprojektuotas 4,17 ha miškų ūkio paskirties sklypas pardavimui aukcione. Įgyvendinant šį projektą, UAB „Šiaulių hidroprojektas“ atlieka suprojektuotų miškų ūkio paskirties sklypų kadastrinius matavimus. UAB „Šiaulių hidroprojektas“ matininkė ir projekto autorė R. K. 2013 m. vasario 28 d. apie 14 val. telefonu informavo, jog nuvykusi matuoti suprojektuoto sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rado ten dirbančius asmenis, kurie kirto medžius suprojektuotame sklype, neturėdami tam leidimo. Nacionalinė žemės tarnyba ieškinio nereiškė, nes valstybinių miškų ūkio paskirties žemės sklypų priežiūra yra pavesta miškų urėdijoms.

Liudytoja R. K., UAB „Šiaulių hidoprojektas“ vyresnioji technikė, parodė, kad 2013 m. vasario 28 d. apie 14 val. kartu su kitais matininkais nuvykusi matuoti laisvos valstybinės žemės plote suprojektuoto miškų ūkio paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės sklype rado tris asmenis, kertančius mišką, kurie paaiškinę, kad šio miško savininkė yra L. D., kuri turinti visus reikalingus dokumentus. Vienas iš vyriškių pateikė medienos gabenimo lapą. Vyrai, dirbę miške, nurodė, kad važiuoja atsivežti miško savininkės, sėdo į automobilį ir išvažiavo, tačiau nei miške dirbę vyrai, nei jų paminėta savininkė miške nepasirodė. Apie miško kirtimą ji pranešė Kelmės žemėtvarkos skyriui.

Liudytojas R. P. parodė, kad 2013 m. pradžioje L. D. paprašiusi jo iškirsti mišką. Ji sakė, kad miškas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jai, ji turinti visus reikiamus dokumentus. Miško plotą, kuriame reikia kirsti, ir kuriuos medžius, parodė L. D.. Miške jis dirbo 2-3 dienas. Visas dienas miške būdavo ir pati L. D.. Jos paprašytas, jis susitaręs ir su V. M., kad šis savo traktoriumi išgabentų iš miško pardavimui paruoštą medieną. Jis paruošė 3-4 traktorines priekabas malkinės medienos. Medieną jam padėjo ruošti jo tėvas, vieną dieną – ir D. B., kitomis dienomis dirbo L. D. pasamdyti jam nepažįstami žmonės. Pirkėjus surasdavo pati L. D., ji pildydavo ir medienos gabenimo dokumentus. Už darbą miške su juo atsiskaitydavo L. D., jis perduodavęs pinigus ir V. M.. Už vienos priekabos malkinės medienos supjovimą ir pakrovimą jis gaudavo 100 Lt, kuriuos ji pasidalindavo su tėvu, 80-100 Lt jis atiduodavo traktorininkui V. M.. Kai 2013 m. vasario mėn. 28 d. į mišką atvyko matininkai, miške dirbo jis, jo tėvas T. P. ir draugas D. B..

Liudytojas T. P. parodė, kad tą dieną, kai į mišką atvyko matininkai, jis miške dirbo paprašytas sūnaus. Jis tame miške dirbo pirmą karą. L. D. yra jo kaimynė, jis girdėjo, kaip L. D. tarėsi su jo sūnumi dėl jai priklausančio miško išpjovimo.

Liudytojas V. M. parodė, kad R. P. paprašė jo išvežti medieną, kuri buvo supjauta kaladėlėmis, iš L. D. miško. Nuosavu traktoriumi iš L. D. miško jis išvežė ir nuvežė L. D. nurodytais adresais penkias traktorines priekabas malkinės medienos. Miške būdavo ir L. D., kuri nešiojosi dokumentų segtuvą, jam abejonių, kad miškas ne L. D., nekilo, nesuprato, kad vykdoma vagystė. Pinigus už malkų išvežimą jam paduodavo R. P..

Įvykio vietos apžiūros metu (5-9 b. l.) apžiūrėtas iškirstas miškas, esantis (duomenys neskelbtini), suskaičiuoti nupjauti medžiai.

Iš biržės taksavimo lapo (13 b. l.), kelmų apmatavimo aktų (14, 15 b. l.), medžių matavimo lapų (16, 17 b. l.) matyti, kad Tytuvėnų miškų urėdijos 522 kvartalo 14 sklype 1 ha plote iškirti 7 beržai, 4 blindės, 35 baltalksniai, 7 drebulės, 2 juodalksniai, 15 klevų, 4 skirpstai, 1 uosis, 15 eglių; iš viso beržo medienos 6,89 ktm., blindės - 1,195 ktm., baltalksnio - 5,37 ktm., drebulės - 5,39 ktm., juodalksnio 0,28 ktm., 15 klevo - 4,13 ktm., skirpsto - 0,6 ktm., uosio - 0,77 ktm., eglės - 9,9 ktm.

Iš VĮ Tytuvėnų miškų urėdijos informacijos (30 b. l.) matyti, kad (duomenys neskelbtini) 522 kvartalo 14 sklype bendras nuskirstų žalių medžių medienos tūris 35,28 kubinių metrų, sugadinta ir pasikėsinta pagrobti 9,9 kubiniai metrai medienos.

Civiliniame ieškinyje (34 b. l.) nurodyta, kad VĮ Tytuvėnų miškų urėdijai priklausančiame miško kvartale Nr. 522, sklype Nr. 14 vagystės metu pagrobta 75 vnt. medžių, kurių bendras likvidinis tūris 25,38 ktm., dėl pagrobtos medienos padaryta 2538 litų turtinė žala, pasikėsinta pagrobti 15 eglių, t. y. 9,9 ktm., bendros 396 litų vertės, eglės nukirstos, supjaustytos netinkamais ilgiai, sugadintos ir netinkamos realizuoti, todėl Tytuvėnų miškų urėdijai padaryta 2934 Lt turtinė žala.

Civilinio ieškovo atstovas J. K. prašė patenkinti ieškinį ir turtinę žalą priteisti iš kaltinamosios.

Kaltinamoji neteisėtais veiksmais – miško kirtimu be leidimo - padariusi žalą privalo ją atlyginti, todėl civilinis ieškinys, pagrįstas baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais (kelmų apmatavimo, medienos sumatavimo aktais, biržės taksavimo lapais), tenkintinas visiškai.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad L. D. tyčia, neteisėtai, be savininko žinios ir neturėdama leidimo kirtimui, iškirto žalius medžius, užvaldė dalį svetimo turto, priklausančio VĮ Tytuvėnų miškų urėdijai, tačiau savo nusikalstamų veiksmų galutinai nerealizavo – dalį iškirstos medienos neišvežė, nes nusikaltimo vietoje asmenys, vykdantys L. D. nurodymu neteisėtą kirtimą, buvo užklupti UAB „Šiaulių hidroprojektas“ darbuotojų. Kadangi L. D. nusikalstami veiksmai nutrūko dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, jos numatyta realizuoti mediena dėl pašalinių asmenų įsikišimo nebuvo išvežta, tokiu būdu nusikalstamas ketinimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, todėl jos veika – svetimo turto vagystė - kvalifikuojama kaip nebaigtas nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios L. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji L. D. nusikalto ir teisiama pirmą kartą. Tačiau ji sugadino vertingą turtą – mišką, iškirsdama jį ir parduodama medieną turėjo naudos, tačiau padarytos turtinės žalos atlyginti nesiekė – nuo nusikalstamos veikos padarymo iki bylos nagrinėjimo praėjo daugiau kaip pusę metų, tačiau nei dalies padarytos žalos ji neatlygino. Svetimo turto vagystę L. D. vykdė atvirai, į neteisėtą veiką įtraukė ir kitus asmenis, užvaldė didelės tūrinės apimties turtą, siekdama naudos. Nors ji iš esmės prisipažino įvykdžiusi nusikaltimą, tačiau išsamiai ir nuoširdžiai paaiškinti apie miško kirtimą ir realizavimą vengė, kaltę pripažino iš dalies, tvirtindama, kad tai jos senelio miškas ir ji kažkokią teisę į jį turinti. Tokia kaltinamosios versija yra akivaizdžiai išgalvota, siekiant palengvinti savo padėtį, sudaryti suklydusio asmens įspūdį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus griežčiausią bausmės rūšį, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje, – laisvės atėmimą, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą. Kadangi L. D. nusikalto ir teisiama pirmą kartą, todėl jai skirtina negriežta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant vidutinės trukmės laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendė:

L. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, 4 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą L. D. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąją per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, paskiriant jai baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš L. D. Valstybės įmonei Tytuvėnų miškų urėdijai 2934 Lt (du tūkstančius devynis šimtus trisdešimt keturis litus) žalos atlyginimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Raščiuvienė