- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-02-01
- Bylos Nr.
- AN2-53-579/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01824-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutarimo M. M. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutarimu M. M. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį – 430 Eurų dydžio bauda, pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį – 375 Eur bauda ir, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, skirta galutinė 430 Eurų bauda už tai, kad jis 2017 m. liepos 26 d., apie 12 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, buvo neatidus, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešingą eismui skirtą pusę ir atsitrenkė į stovintį automobilį VW Golf, kuris nuo smūgio trenkėsi į priekyje stovinčius automobilius „Volvo S60“, „Ford Focus“ ir „Opel Corsa“. Eismo įvykio metu apgadinti keturi automobiliai. Tokiais savo veiksmais M. M. pažeidė KET 9, 14, 127 punktų reikalavimus.Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, teisena M. M. atžvilgiu nutraukta, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 6 d. nutarime padarė išvadą, kad nebuvo surinkta pakankamai patikimų ir objektyvių įrodymų, jog 2017 m. liepos 26 d. apie 12.30 val. M. M. Kaune, Baltų pr. 137 vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, todėl jo veiką iš ANK 423 straipsnio 3 dalies perkvalifikavo į ANK 423 straipsnio 1 dalį. Taip pat nurodė, jog iš protokolo turinio matyti, kad M. M. jis buvo surašytas už tai, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės ir padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą. Administracinė atsakomybė už tai numatyta ANK 423 straipsnio 1 dalyje. Joks kitas KET pažeidimas M. M. neinkriminuotas, todėl administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį nutrauktina, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.Apeliaciniame skunde (toliau – skunde) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą, kuriuo pažeidėjui būtų skirta nuobauda už nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai nutarė perkvalifikuoti M. M. padarytą nusižengimą iš ANK 423 straipsnio 3 dalies į ANK 423 straipsnio 1 dalį. Pažymima, jog pareigūnai M. M. vairuojamą automobilį sustabdė ne atsitiktinai, tačiau dėl to, kad jis, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, sukėlė eismo įvykį, kurio pasekmės tik laimingo atsitiktinumo dėka nebuvo itin skaudžios. Teigiama, jog Metodikos, kuria remiasi teismas, 2 punkte nustatyta, jog medicininę apžiūrą sudaro bendras asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų medžiagų ištyrimas ir išvados formulavimas. Metodikos 6 punkte nustatyta, kad gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę, užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktą“. Nagrinėjamu atveju M. M. kraujas paimtas 2017 m. liepos 26 d. 13.50 val., o šlapimo bandinys – 2017 m. liepos 26 d. 14.35 val. Gydymo įstaigoje įvertinta pažeidėjo bendra būklė, surašytas Medicininės apžiūros aktas Nr. 900. Medicinos įstaigoje tikrinant pažeidėją dėl apsvaigimo, surašant medicininės apžiūros aktą, nors ir nebuvo nuosekliai laikomasi Metodikos nuostatų, tačiau vien tai nėra pagrindas atmesti gydytojos R. Hofmanienės išvadas bei specialisto išvadą laikyti nepatikima. Pažeidėjas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad vartojo narkotines medžiagas – kokainą. Atlikus pažeidėjo šlapimo tyrimą, buvo patvirtintas faktas, kad M. M. vartojo kokainą ir kitas narkotines medžiagas. Todėl šiuo atveju nebuvo būtinybės, kaip numatyta Metodikos 10.5 punkte, tirti šlapimo mėginius dar mažiausiai dviem skirtingais Metodikos 10.3 punkte nurodytais metodais, kad dar sykį patvirtinti psichiką veikiančios medžiagos vartojimo faktą.Skunde taip pat pažymima, jog siekiant pašalinti kylančius prieštaravimus, teismas į posėdį nekvietė gydytojos, kuri užpildė medicininį aktą savo išvadoms patvirtinti. Nežiūrint to, skundo autoriaus vertinimu, bendras asmens būklės vertinimas buvo atliktas nepažeidžiant Metodikos 5 punkto reikalavimų – medicinos įstaigoje buvo pradėtas praėjus ne daugiau kaip valandai, gydytojos kompetencija, kvalifikacija abejonių nekelia, todėl netikėti gydytojo išvada ir specialisto išvada nėra pagrindo. Formalūs Metodikos nuostatų pažeidimai nepaneigia to, kad buvo laikomasi Metodikoje nustatytos tyrimo mėginių pavyzdžių paėmimo ir medicininių tyrimų atlikimo tvarkos, todėl yra pagrindas išvadai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų – kokaino.Apibendrinant skunde teigiama, jog nutarimo dalis, kurioje M. M. inkriminuotas ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas perkvalifikuotas į ANK 423 straipsnio 1 dalį, yra neteisėta ir nepagrįsta. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinis skundas tenkinamas. Apeliaciniame skunde ginčijamas veikos, dėl kurios administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas M. M., numatytos ANK 423 straipsnio 3 dalyje, perkvalifikavimo į ANK 423 straipsnio 1 dalį pagrįstumas. Teigiama, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apsvaigimo, nesiėmė priemonių išaiškinti prieštaravimus, pašalinti neaiškumus, todėl šioje dalyje, perkvalifikuodamas M. M. padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 423 straipsnio 3 dalies į ANK 423 straipsnio 1 dalį, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą. Vadovaujantis ANK 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nesilaikė šios normos reikalavimų, nes sprendimą priėmė visapusiškai ir pilnai neišnagrinėjęs bylai reikšmingų aplinkybių, nevykdė pareigos aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus. Siekiant pašalinti pirmosios instancijos teisme padarytus pažeidimus, išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes bei pašalinti byloje esančius neaiškumus, apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustos specialistės Rimantė Hofmanienė bei Valerija Novodzelskienė. Specialistė Rimantė Hofmanienė patvirtino, jog ji atliko M. M. medicininę apžiūrą Kauno medicinos universiteto klinikų Skubios pagalbos skyriuje ir surašė Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. 900, tačiau galutinės išvados neįrašė. Kodėl ji neįrašyta, negalėjo paaiškinti. Nurodė, jog galutinė išvada dėl asmens apsvaigimo įrašoma tik gavus tyrimų atsakymus iš laboratorijos, tačiau, kas įrašo galutinę išvadą, nežino. Jos darbas baigiasi užpildžius minėtą aktą iki galutinės išvados ir perdavus mėginius laboratoriniams tyrimams. Paaiškino, jog horizontalus nistagmas rodo, jog asmuo gali būti apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, jei neturi kitų neurologinių susirgimų. Konkretaus paciento M. M. nepamena, tačiau pagal akte užfiksuotus požymius, o taip pat pagarsinus specialisto išvadą, nurodė, jog pagal šiuos duomenis galima teigti, jog asmuo buvo apsvaigęs. Specialistė Valerija Novodzelskienė, dirbanti Respublikinėje priklausomybės ligų centre Kauno filiale, paaiškino, kad Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 900 užfiksuoti asmens būklės duomenys yra apsvaigimo požymiai. Tai, kad asmuo buvo apsvaigęs, patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad kraujyje buvo rasta kokaino, lorazepamo, alkoholio. Jeigu kokaino būtų rasta vien šlapime, būtų kalba apie vartojimą, o kraujyje rastas kokainas rodo, kad ta medžiaga buvo patekusi į smegenis, todėl besąlygiškai galima teigti, kad asmuo buvo lengvai apsvaigęs. Specialistė taip pat paaiškino, jog lorazepamo ir alkoholio mišinys, rastas asmens organizme, veikia žmogų slopinančiai, ir tai matyti iš Medicininės apžiūros girtumui, neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti akte nurodytų asmens būklės požymių. Apylinkės teismas išvadą, kad nėra pakankamai duomenų, jog įvykio dieną M. M. transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų motyvavo tuo, jog nagrinėjamu atveju nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintą medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikoje (toliau – Metodikoje) nustatytos tyrimo mėginių pavyzdžių paėmimo ir medicininių tyrimų atlikimo tvarkos, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 900 nenurodyta jokia išvada dėl tiriamojo apsvaigimo/neapsvaigimo ir byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų dėl šios aplinkybės. Šią išvadą aukštesnysis teismas vertina kaip nepagrįstą, nes ji prieštarauja byloje esantiems objektyviems duomenims ir priimta nesiėmus visų įmanomų priemonių išsiaiškinti byloje esančius neaiškimus.Teismas išvadą, jog nagrinėjamu atveju nebuvo laikomasi metodikoje nustatytos tyrimo mėginių pavyzdžių paėmimo ir medicininių tyrimų atlikimo tvarkos motyvuoja tuo, jog M. M. apsvaigimo testas atliktas tik imuninės analizės būdu ir nesilaikyta Metodikos 10.4 punkte nustato reikalavimo, jog teigiami rezultatai, gauti atliekant imuninę analizę, taip pat turi būti patvirtinti 10.3 punkte numatytais metodais, bei nesilaikyta metodikos 10.5 punkte numatyto reikalavimo, kad psichiką veikiančių medžiagų vartojimui patvirtinti būtina tiriamąją medžiagą iš to paties mėginio ištirti mažiausiai dviem skirtingais 10.3 punkte numatytais metodais. Tačiau šie motyvai neatitinka byloje esančių objektyvių duomenų. Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 2135//2017(01) matyti, jog buvo tirtas M. M. kraujas ir šlapimas. M. M. kraujyje rasta kokaino, benzoilekgonino, ekgonino metilo esterio, pėdsakų lorazepamo ir mažiausia etilo alkoholio koncentracija 0,18 promilės; šlapime rasta kokaino, benzoilekgonino, ekgonino metilo esterio, pėdsakų lorazepamo ir mažiausia etilo alkoholio koncentracija 0,15 promilės. Iš specialisto išvados 9 punkto, kuriame nurodyti tyrimo metodai, matyti, jog imuninės analizės metu gauti duomenys patvirtinti mažiausiai 2 kitais metodais, todėl abejoti išvados patikimumu ir tikrumu nėra pagrindo.Išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo laikomasi Metodikoje nustatytos tyrimo mėginių pavyzdžių paėmimo ir medicininių tyrimų atlikimo tvarkos teismas motyvavo ir tuo, jog nepilnai surašytas medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog vien formalus tvarkos, pildant minėta aktą, pažeidimas savaime nepaneigia galimo apsvaigimo fakto. Apsvaigimas yra būtinasis administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, požymis ir jis nustatomas bei įrodinėjamas tokiais pačiais įrodymais, kaip ir kitos bylai reikšmingos aplinkybės.ANK 569 straipsnio 1 dalis nustato, jog įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.Taigi, nustatant aplinkybę, buvo asmuo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, ar ne, vertinama byloje surinktų duomenų, galinčių patvirtinti apsvaigimo faktą, visuma ir nei vienas įrodymas neturi viršesnės galios prieš kitą įrodymą. Todėl tai, kad netinkamai užpildytas medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas savaime nepaneigia, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų įvykio metu, nes byloje yra kitų duomenų, rodančių, kad asmuo galėjo būti apsvaigęs, be to, kaip jau minėta anksčiau, teismas nebuvo aktyvus tiriant įrodymus ir siekiant pašalinti neaiškumus – nekvietė specialisto, pildžiusio Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 900 ir nesiaiškino šio akto pildymo aplinkybių, nekvietė kito specialisto, galinčio paaiškinti apie M. M. organizme rastas medžiagas ir jų poveikį asmens psichikai. Aukštesnysis teismas pažymi, kad pagal jau minėtos Metodikos 2 punktą medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų, medžiagų ištyrimas, išvados formulavimas. Metodikos 6 punkte nurodyta, kad gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt.), užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr.515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ patvirtintą formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“, išskyrus skiltis „Tyrimo rezultatas“, „Išvada“ ir „Tiriamojo įrašas ranka apie susipažinimą su išvada, sutikimas/nesutikimas su išvada“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios metodikos 11 punkte atskirai reglamentuojamas išvados formulavimas. Iš nuostatų išplaukia, kad išvados formulavimui reikalingos tam tikros sąlygos. Metodikos 11.1 punkte nustatyta, kad medicininės apžiūros akto skiltis „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“ gydytojas užpildo tik gavęs atsakymą iš toksikologijos laboratorijos, vadinasi, nagrinėjamos bylos kontekste, tik atlikus kraujo bei šlapimo tyrimą ir gavus jo rezultatus. Atsižvelgiant į tai, jog, atlikus laboratorinius kraujo ir šlapimo mėginius, M. M. organizme buvo rasta narkotinių medžiagų, o taip pat ir psichiką veikiančių vaistų, minėtas aktas iš tiesų svarbus įrodymas tokio pobūdžio bylose, nes asmens būklę betarpiškai fiksuoja netrukus po įvykio specialias tam reikalingas žinias turintis asmuo. Todėl siekiant išsiaiškinti nagrinėjamoje byloje esančio akto pildymo trūkumus (išsiaiškinti šių duomenų gavimo aplinkybes bei patikimumą), apylinkės teismas turėjo kviesti į posėdį ir apklausti specialistą, pildžiusį šį aktą, tačiau to nepadarė. Šis trūkumas ištaisytas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu. Aktą užpildžiusi specialistė Rimantė Hofmanienė patvirtino jame įrašytų duomenų tikrumą. Konkretaus paciento M. M. ji neprisiminė, tačiau pagal akte nurodytus požymius ir, įvertinusi toksikologijos laboratorijos išvadą dėl M. M. kraujyje rastų medžiagų, specialistė patvirtino, jog asmuo buvo apsvaigęs. Specialistė taip pat paaiškino, jog į jos pareigas neįeina pareiga užpildyti skiltį „Išvada“, todėl šios skilties neužpildė. Kas turėjo tai padaryti, ji nežino. Siekiant išsiaiškinti M. M. organizme rastų medžiagų poveikį psichikai, apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė Valerija Novodzelskienė, kuri, susipažinusi su Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu, specialisto išvada, taip pat patvirtino, jog M. M. įvykio metu buvo lengvai apsvaigęs, nes kokaino buvo rasta ne tik šlapime, bet ir kraujyje, kas rodo, jog ši medžiaga buvo patekusi į smegenis ir lėmė apsvaigimą. Įvertinus pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visumą – paties M. M. paaiškinimus, policijos pareigūno D. J. tarnybinį pranešimą, pareigūnų V. D. ir D. J. parodymus, specialisto išvadą (b. l. 50) ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą (b. l. 55-56), o taip pat apeliacinės instancijos teisme ištirtus duomenis – specialisčių Rimnatės Hofmanienės ir Valerijos Novodzelskienės paaiškinimus, konstatuojama, jog byloje surinktų ir ištirtų duomenų pakanka pagrįstai tvirtinti, jog eismo įvykio metu M. M. vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Nors M. M. neigė šią aplinkybę, tačiau medicininės apžiūros akte bei specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, kartu vertinant su specialisčių paaiškinimais, paneigia šiuos aiškinimus. Teismas neturi pagrindo abejoti Medicininės apžiūros girtumui, neblaivumui ar apsvaigimui akte Nr. 900 užfiksuotais duomenimis, jų patikimumu, kurie rodo apsvaigimo požymius –kvėpavimas padažnėjęs, jo eisena ir stovėsena svyruoja, judesiai netikslūs, nustatytas pirštų ir vokų virpėjimas, horizontalus nistagmas (kas taip pat būdinga apsvaigusiam asmeniui), kalba nerišli, sąmoningas, tačiau mieguistas. Aktą surašiusios specialistės kompetencija teismui abejonių nekelia. Ši specialistė apeliacinės instancijos teisme patvirtino minėtame akte užfiksuotų duomenų tikrumą ir nurodė, jog, vertinant šiame kate nurodytus požymius apie asmens būklę bei specialisto išvadoje nurodytus duomenis apie kraujyje bei šlapime rastas medžiagas, galima teigti, jog asmuo buvo apsvaigęs. Specialisto išvada Nr. T-N 2135/2017(01) nustatyta, jog M. M. kraujyje rasta kokaino. Šioje išvadoje pateiktų duomenų tikrumu, kaip jau aptarta anksčiau, teismas taip pat neturi pagrindo abejoti. Specialistė Valerija Novodzelskienė, atsižvelgdama į medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui akte nurodytus duomenis, tiek ir į specialisto išvadoje nurodytus duomenis, patvirtino, jog asmuo buvo lengvai apsvaigęs. Pareigūnai V. D. ir D. J. parodė, jog M. M. jiems nepasirodė apsvaigęs, tačiau šie asmenys neturi specialių žinių vertinti asmens apsvaigimą nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jie neatliko tokio vertinimo, be to, tokiam apsvaigimui nebūdingas specifinis kvapas, skirtingai nei esant apsvaigus nuo alkoholio, todėl šių asmenų parodymus vertinti kaip pažeidėją teisinančius, nėra pagrindo.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse įtvirtintas absoliutus draudimas vairuoti transporto priemones, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Be to, ANK 423 straipsnio 3 dalyje neįtvirtinta nuostata dėl narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų koncentracijos, kuri turėtų būti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens organizme. Todėl pagrindinis požymis, užtraukiantis administracinę atsakomybę pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, yra asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar pasvaigimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu, 2 punkto 1 pastraipa numato, jog apsvaigimas – asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį. Todėl faktas, kad vairuotojo organizme aptikta narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitokių svaigiųjų medžiagų, vertinant jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, turėtų būti laikomas lemiamu veiksniu konstatuojant vairuotojo apsvaigimo būseną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje 2AT-18-942/2015). Visų šių duomenų pagrindu konstatuojama, jog M. M. eismo įvykio metu automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą bei aukščiau aptartą byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuojama, jog M. M. eismo įvykio metu automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, todėl apylinkės teismas nepagrįstai M. M. veiką perkvalifikavo iš ANK 423 straipsnio 3 dalies į ANK 423 straipsnio 1 dalį. Nutarimas šioje dalyje nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikinamas ir priimamas naujas nutarimas, kuriuo M. M. pripažįstamas padaręs ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Skiriant administracinę nuobaudą pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį bei pavojingumą – tai, kad padarytas vienas pavojingiausių nusižengimų, keliančių realią grėsmę eismo saugumui, pasekmes – buvo apgadinti net keturi stovėję automobiliai, į tai, kad byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Sprendžiant dėl nuobaudos dydžio taip pat atsižvelgiama į tai, jog M. M. ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, kas rodo, jog yra linkęs elgtis neatsakingai ir pažeidinėti Kelių eismo taisyklas bei daryti administracinius nusižengimus, tarpe ir keliančius realų pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Įvertinus šių aplinkybių visumą, aukštesniojo teismo vertinimu, administracinės nuobaudos tikslams pasiekti M. M. skirtina didesnė nei sankcijos vidurkis bauda – 1350 eurų. Kadangi šios nuobaudos dydis turi reikšmės skiriant galutinę nuobaudą už visus padarytus nusižengimus, keistina taip pat ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutarimo dalis dėl galutinės nuobaudos M. M. skyrimo. ANK 423 straipsnio 5 dalis taip pat numato, jog už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog M. M. vairavo kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, tačiau byloje nenustatyta nei viena iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, sudarančių pagrindą konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę. M. M. nenurodė, kad L. P. būtų matęs ir žinojęs, kad jis (M. M.) pasiėmė automobilio raktelius ir išvažiavo. L. P. nurodė nepastebėjęs, kada ir kur išėjo M. M., o apie įvykį teigė sužinojęs vėliau. Automobilio savininkas liudytojas G. P. patvirtino, jog automobiliu naudojosi sūnus L. P., tačiau jis nebuvo leidęs sūnui duoti automobilį vairuoti kitiems asmenims, M. M. nepažįsta. Esant šioms aplinkybėms, byloje nėra pagrindo teigti, jog L. P. ar G. P. būtų davęs automobilį M. M., ar būtų žinoję, kad šiuo automobiliu gali būti padarytas administracinis nusižengimas, todėl transporto priemonė, kurią pažeidėjas vairavo, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir padarė eismo įvykį – BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nekonfiskuojama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
tenkinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinį skundą.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutarimo dalį, kuria M. M. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 430 Eur (keturių šimtų trisdešimties eurų) bauda, panaikinti ir priimti naują nutarimą – M. M. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje ir skirti 1350 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutarimo dalį, kuria M. M. skirta galutinė nuobauda 430 Eur (keturi šimtai trisdešimt eurų). Pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį, galutinę nuobaudą paskirti sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, t. y. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ribose ir paskirti M. M. galutinę nuobaudą – 1350 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.
Kitoje dalyje nutarimo nekeisti.
Nutarimas neskundžiamas ir įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.