- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-14
- Bylos Nr.
- I-7033-281/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Atsakovas
- Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- L. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant atsakovo Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei Jolitai Baturai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. P. skundą atsakovui Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2016-04-25 kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) darbo užmokesčio nepriemoką – 399 Eur už 2015 m. sausio mėn. – 2015 m. gruodžio mėn. laikotarpiu dirbtą viršvalandinį darbą (b. l. 1–6).
Pareiškėjo teigimu, atsakovas netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, reglamentuojančius darbo laiką, dėl ko netinkamai atliko darbo laiko apskaitą, t. y. neapskaitė viršvalandinio darbo ir atitinkamai neapmokėjo už viršvalandinį darbą. Tuo buvo pažeistos pareiškėjo teisės į teisingą apmokėjimą už atliktą darbą. Nurodė, jog ginčas keliamas dėl Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1583, (toliau – Statutas) 29 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurioje nurodyta, kad „pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu“. Pareiškėjo nuomone, 7 dienų laikotarpis, atsižvelgiant į tai, kad nustatytos funkcijos vykdomos nepertraukiamai ir yra nustatytos darbo pamainos, nebūtinai turi sutapti su savaitės dienomis pirmadieniu–sekmadieniu. Tuo tarpu atsakovas darbo laiko apskaitą vykdo, 7 dienų laikotarpį visada tapatindamas su savaitės dienomis pirmadienis–sekmadienis, taip neatsižvelgdamas į savaitės nepertraukiamo poilsio laiką. Atsižvelgiant į tai, jog Statuto VI skirsnis „Darbo laikas ir atostogos“ nereglamentuoja poilsio laiko, išskyrus atostogas, todėl turėtų būti taikomas Valstybės tarnybos įstatyme nustatytas poilsio laiko reglamentavimas. Šio įstatymo nuostatos poilsio laiko taip pat nereglamentuoja, todėl turėtų būti vadovaujamasi Darbo kodekse įtvirtintu teisiniu reglamentavimu. Darbo savaitė arba 7 dienų laikotarpis, esant nepertraukiamam funkcijų vykdymui, turėtų būti tapatinamas su savaitės nepertraukiamu poilsiu, o ne su savaitės dienomis pirmadieniu–sekmadieniu. Priešingu atveju, pažeidžiamos įstatymų nuostatos dėl savaitės poilsio normos bei maksimalios įmanomos savaitės normalios darbo laiko normos. Pareiškėjo darbo savaitė realiai nesutampa su savaitės dienomis pirmadieniu-sekmadieniu, o 7 dienų laikotarpį išskiria savaitės nepertraukiamo poilsio laikas.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pareiškėjui pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovas Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 36–42).
Paaiškino, kad, atsižvelgiant į tai, jog įstatymų leidėjas nėra nurodęs konkretaus savaitės apibrėžimo, Departamentas lokaliniu teisės aktu 2009 m. nustatė savaitės darbo laiko apskaitos pradžią – pirmadienį, pritaikęs įstatymo analogiją pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse patvirtinimo“ patvirtintų Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominėse veiklos srityse 10 punkto nuostatą, numatančią, kad savaitė – laiko tarpas nuo pirmadienio 00.00 val. iki sekmadienio 24.00 val., remdamasis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 4 straipsniu bei savaitės apibrėžimu, pateikiamu Lietuvių kalbos žodyne. Teisės doktrinoje savaitė turėtų būti suprantama, kaip kalendorinė savaitė. Todėl pareiškėjo argumentus dėl 7 dienų laikotarpio, kad darbo savaitės atskaitos taškas turi būti savaitės nepertraukiamas poilsis laikė nepagrįstais, nes toks aiškinimas nėra įtvirtintas teisės aktuose ir nesudaro pareigos Departamentui juo vadovautis.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo atliekamos darbo laiko apskaitos, t. y. dėl viršvalandinio darbo apskaitymo ir atitinkamai neapmokėjimo už viršvalandinį darbą, teisėtumo bei pagrįstumo.
Pareigūnų darbo laiką nustato Statuto 29 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad pareigūnų darbo laiko norma negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį), tačiau to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, viršijanti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma. Šių pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą bei šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato Vyriausybė. Vyriausybė, vadovaudamasi Statuto 29 straipsnio 3 dalimi, 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150 „Dėl nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašo, šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumų patvirtinimo“ patvirtino Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašą ir Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus.
Taigi įvertinus materialinės teisės normas, reglamentuojančias pareigūnų darbo laiką, matyti, jog pareigūnų darbo laiko normos gali būti dvejopos – 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) arba 48 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį). Esant 48 val. per savaitę darbo laiko normai, turi būti įstatymu nustatytos sąlygos, t. y. vidaus reikalų įstaigose nustatytos funkcijos turi būti nepertraukiamai vykdomos, dirbama pamainomis, pareigūno pareigybė turi būti įrašyta į Vyriausybės patvirtintą sąrašą, turi būti įstaigos vadovo sprendimas. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo atžvilgiu egzistuoja visos Statuto 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sąlygos 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normai taikyti, t. y. įstaigoje nustatytos funkcijos vykdomos nepertraukiamai, dirbama pamainomis, pareigybė įrašyta į Vyriausybės patvirtintą sąrašą, yra įstaigos vadovo sprendimas.
Ginčas byloje keliamas dėl Statuto 29 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad „pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu“. Minėta, jog, pareiškėjo manymu, septynių dienų laikotarpio arba darbo savaitės atskaitos taškas turi būti savaitės nepertraukiamas poilsis (prasidedantis pasibaigus darbui paskutinę darbo savaitės dieną ir baigiasi pradėjus darbą kitą darbo savaitę), o ne atsakovo nustatytas pirmadienis.
Nustatyta, kad atsakovas Statuto 29 straipsnio 3 dalyje minimos savaitės atskaitos tašku – pirmadienį, pasitvirtino 2009 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-119 „Dėl Vadovybės apsaugos departamento prie vidaus reikalų ministerijos administracijos pareigūnų sąrašo bei kitų teisės aktų patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas), o būtent Įsakymo 2.1 punktu. Pažymėtina, jog Įsakymas yra galiojantis teisės aktas, jo teisėtumas nėra nenuginčytas. Esant galiojančiam savaitės atskaitos tašką reglamentuojančiam teisės aktui (atsakovo taikomo skaičiavimo teisinis pagrindas), atsakovas iš esmės neturi teisinio pagrindo juo nesivadovauti ir taikyti kitokį darbo laiko apskaitos modelį. Pažymėtina, jog pareiškėjas neginčijo, kad apie Įsakymą žinojo ir buvo supažindintas su jame nustatyta tvarka. Taigi atsižvelgiant į galiojantį teisinį darbo laiko apskaitą, konkrečiai – savaitės (7 dienų) atskaitos tašką, reglamentuojantį teisės aktą, įvertinus byloje pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, matyti, kad savaitės atskaitos tašką laikant pirmadieniu, viso ginčo laikotarpiu pareiškėjo atžvilgiu viršvalandžių nenustatyta. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo jokio teisinio pagrindo, įtvirtinančio, jog darbo savaitės atskaitos taškas turėtų būti laikomas savaitės nepertraukiamas poilsis, kuris prasideda pasibaigus darbui paskutinę darbo savaitės dieną ir baigiasi pradėjus darbą kitą darbo savaitę.
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo taikomo viršvalandinio darbo netinkamą apskaitymą. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas darbo laiko apskaitą vykdė vadovaujantis galiojančiu teisės aktu, t. y. 2009 m. balandžio 30 d. Įsakymu Nr. 119, kurio teisėtumas nėra nuginčytas. Atsakovui darbo laiko apskaitą vykdant vadovaujantis Įsakymu, bylos duomenimis, viršvalandžių nenustatyta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenkinti skundą, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo L. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.