Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-04-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-968-919/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-04-13
Bylos Nr.
1-968-919/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15286-17-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Kaltinamasis
K. D.
Nukentėjusysis
A. K.
Advokatai
Arnoldas Blaževičius
Baudžiamoji byla Nr. 1-968-919/2017Teisminio proceso Nr.1- 01-1-15286-17-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.12.2.8;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 13 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis,sekretoriaujant Ramunei Gudaitei,dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai,kaltinamajam K. D., kaltinamojo gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui,nukentėjusiajai A. K.,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs, adresu (duomenys neskelbtini) bedarbis, neregistruotas darbo biržoje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. D. 2017-03-30 apie 23.40 val. namuose, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia vieną kartą delnu sudavė sugyventinei A. K. į dešinį skruostą, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai A. K. fizinį skausmą, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

K. D. teismo posėdžio metu savo kaltę pilnai pripažino ir parodė, kad labai gailisi, jog taip gavosi. Konflikto metu sudavė vieną kartą moteriškei per veidą. Prieš kelis metu taip pat buvo panašus atvejis. Atsiprašė nukentėjusiosios, padarė išvadas dėl tokio savo elgesio. Turi kartu nepilnametį vaiką, prisideda prie jo auklėjimo.

Nukentėjusioji A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad nors tai jau ne pirmas kartas, tačiau ji atleido kaltinamajam, kadangi jie auginą bendrą vaiką, susitaikė. Tai gavosi grynai konflikto metu, nes šiaip kaltinamasis ramus žmogus.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. D. padaryta nusikalstama veika be jo visiško prisipažinimo taip pat įrodyta BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:

- pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini), K. D. smurtauja prieš sugyventinę, fotolentele (b. l. 6-9);

-2017-03-30 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame užfiksuota, kad smurtą patyręs asmuo yra A. K., kuriai delnu vieną kartą buvo suduota į dešinį skruostą (b. l. 13-16).

- Alkotesterio parodymais, kuriuose užfiksuota, kad A. K. 2017-03-31d. 00.23 val. nustatytas 1,65 promilių girtumas (b.1.17);

- įtariamojo K. D. apklausos protokolu, kuriame jis iš dalies prisipažindamas parodė, kad 2017-03-30 ketvirtadienį jis buvo blaivus, o jo sugyventinė A. K., su kuria gyvena kartu jau apie 10 metų, buvo išgėrusi. Vakare, apie 23 val. sugyventinė jam pradėjo priekaištauti, kad jis vakar, t. y. 2017-03-29 buvo girtas ir tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu sugyventinė jį provokavo plūsdama necenzūriniais žodžiais, sakydama: „tu pijokas, bedarbis“ ir dėl to jis supyko ir jiedu susistumdė. Susistumdymo metu galėjo būti, kad jis trenkė A. delnu per veidą ir sukėlė šiai fizinį skausmą. Viso šio jų su A. ginčo pabaigą, t.y. kai jis sudavė A. vieną kartą delnu per veidą, matė jų mažametis sūnus K. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuris ir iškvietė policijos pareigūnus. Sužinojęs, kad iškviesta policija, jis pasiėmė striukę ir išėjo iš namų, kad nebūtų dar daugiau problemų. Šiuo metu jis su A. K. susitaikė. Kad sukėlė savo sugyventinei A. K. fizinį skausmą prisipažįsta, tačiau ši jį išprovokavo (b. l. 33);

- nukentėjusiosios A. K. apklausos protokolu, kuriame ji parodė, kad 2017-03-30 apie 23.40 val. namuose, (duomenys neskelbtini), sugyventinis tyčia vieną kartą delnu trenkė jai į dešinį skruostą (b.l. 6-7).

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo K. D. visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios parodymais, kitais įrodymais kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta. Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad K. D. 2017-03-30 apie 23.40 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą delnu suduodamas nukentėjusiajai jai į dešinį skruostą, sukėlė savo šeimos narei – sugyventinei A. K. fizinį skausmą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Kaltinamojo K. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmės.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

Teismas, skirdamas kaltinamajam K. D. bausmę dėl nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį - jis padarė nesunkią nusikalstamą veiką veikdamas tiesiogine tyčia. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – neteistas (b.l. 28), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, duomenų apie administracines nuobaudas nėra, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b.l. 39), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b.l. 48), nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, bei atsižvelgiant į BK 55 str. nuostatas, darytina išvada, kad K. D. bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę skiriant įpareigojimus, kurios trukmė nustatytina atsižvelgiant į virš aptartų faktinių aplinkybių visumą.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 dalimi kaltinamasis įpareigotinas pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Be to, vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, BK 72² straipsniu, kaltinamasis įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šis įpareigojimas turi įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Dėl advokato darbo apmokėjimo.

Byloje 2017-04-05 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-4094, kurioje nurodyta, kad advokatas Arnoldas Blaževičius teikė antrinę teisinę pagalbą šioje byloje K. D., dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 34,74 eurų, kurias prašoma priteisti iš kaltinamojo K. D..

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto K. D.. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 291 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-303 straipsniais, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

K. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant Kęstuti pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš K. D. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Aurelijus Rauckis