Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. 2013 m. balandžio 14 d., apie 23.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, konflikto su I. M. metu suduodamas delnu du smūgius nukentėjusiajai į kaktos sritį, nuo suduotų smūgių nukentėjusiajai atsitrenkiant galvą į sieną, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai galvos sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kaktos kairėje pusėje ir kairės akies vokuose, trauminės kilmės kraujo išsiliejimu dešinio galvos smegenų pusrutulio viršutinėje ir smilkininėje skiltyse, smegenų sumušimo židiniais dešinėje kaktinėje skiltyje, kas komplikavosi kairės pusės galūnių paralyžiumi, taip tyčia sunkiai sutrikdė sveikatą šeimos narei – sugyventinei I. M..

Kaltinamasis D. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad balandžio mėnesį, tikslios datos nepamena, darbdavio buvo siųstas į kursus Kaune savaitei, o per tą laiką susiskambindavo su I. M.. Prieš tai per I. M. pradėjo vartoti alkoholį ir negalėjo sustoti. Penktadienį grįžęs namo rado I. M. išgėrusią. Jis sau irgi nusipirko alaus manydamas, jog per išeigines galės atsigerti. Dar išgėrus I. M. išėjo į aludę, kur jis vėliau ją rado ir norėjo parvesti namo. Parėjus iki laiptinės, I. M. pabėgo, tačiau jos jau nebegaudė ir grįžo namo. Vėliau ji grįžo, pamiegojo ir sekmadienį vėl išėjo ir grįžo tik vakare su nugertu degtinės buteliu. Ji nebuvo nesužalota, nors alkūnės buvo mėlynos, tačiau galvoje sužalojimų nebuvo. Namuose įvyko konfliktas. Po parėjimo iki ryto I. nebuvo išėjusi, o į butą kitų asmenų atėję nebuvo. Pats padėjo jai išgerti tą butelį degtinės, kurį ji buvo atsinešusi. I. triukšmavo, dėl ko liepė jai eiti miegoti. I. neklausė ir toliau įžeidinėjo. I. ir jis sėdėjo ant sofos ir žiūrėjo televizorių. Ją pastūmė, kad ši eitų miegoti. I. stumtelėjo rankomis, pridėjęs delną į jos tarpuakį, tačiau delnu jai nesudavė. I. vis atsikeldavo, o vėliau atsigulė. Apie 3 val. I. pasakė, kad nori į tualetą, perlipo per jį išlipdama iš lovos, tačiau šviesos neįsijungė. Jautė, kaip ji išlipo iš lovos. Nors pats buvo neblaivus, tačiau viską atsimena. Išgirdo bildesį ir I. ėmė šaukti. Atsikėlęs pamatė, kad I. guli ant žemės ant nugaros, nukritusi į lovos pusę, o kibiras apverstas. I. nebuvo į ką nors atsitrenkusi, tik gulėjo. I. taip pat nebuvo atsirėmusi galva į jokį daiktą. Nunešė I. į lovą. Atėjo kaimynė A. apsižiūrėti, kas dedasi. Pats viską sutvarką, išvalė ir nuėjo miegoti. Atsikėlė 5 val. ruoštis į darbą ir įjungęs šviesą pamatė, kad kairė I. veido pusė labai ištinusi, o ties I. kairiu antakiu pamatė didelį guzą, panašų į pūslę. Klausė, kas atsitiko. I. bandė keltis, tačiau sakė, kad nepavyksta. Paprašė A., kad prižiūrėtų I., kol pats bus darbe, tačiau A. negalėjo ir liepė kviesti greitąją medicinos pagalbą. Atvažiavusi greitoji nustatė, kad I. negali paeiti. Kaimynas padėjo ją išnešti. Nuvažiavo į priėmimą, kur patikrino I. ir jai nustatė 1,58 promilės girtumą. Su I. gyveno kartu apie 1,5 metų, vedė bendrą ūkį. Butas, kuriame gyveno, priklausė I. M.. Šiuo metu nebegyvena kartu. Pats gyvena savo bute. Pripažįsta, kad įvykio metu du kartus stūmė I., tačiau nuo šio veiksmo ji neatsitrenkė į sieną. Ikiteisminio tyrimo metu surašyti paaiškinimai yra teisingi, išskyrus tas aplinkybes, jog I. atsitrenkė į sieną. Nesudavė I. į kaktos sritį, o tik pora kartų stumtelėjo. Negali pasakyti, kaip galėjo I. atsirasti tokie sužalojimai. Kai pirmą kartą stumtelėjo I., ši nebuvo praradusi sąmonės. Po antro karto, I. nugriuvo, o tuomet palindo po antklode ir užmigo. Mano, kad krisdama naktį I. susižalojo. Kviesdamas greitąją, nesakė apie I. galvoje esantį guzą, o tik minėjo, kad ji negali paeiti. Kai I. gulėjo Likėnų ligoninėje, buvo nuvažiavęs ir nuvežęs maždaug 50 Lt. Nuo balandžio iki gruodžio mėnesio tai buvo vienintelis kartas, kai davė jai pinigų. I. lankė ligoninėje Panevėžyje tiek, kiek galėjo. Po birželio 6 dienos su I. nebuvo susitikęs. Būdamas ligoninėje su I. kalbėjo, jog dėl įvykio abu yra kalti ir kad viskas įvyko dėl girtumo. Nesutinka su nukentėjusiosios parodymais. Ieškinį pripažįsta iš dalies.

Nukentėjusioji I. M. parodė, kad D. Š. buvo jos sugyventinis, su kuriuo gyveno maždaug pusantrų metų, vedė bendrą ūkį, o taip pat viskas buvo bendra, tačiau bendrų vaikų neturėjo. Negyvena kartu nuo birželio 11 ar 13 dienos, kai buvo paleista iš Likėnų sanatorijos. Dabar gyvena su tėvais Jonavoje. Tuo laikotarpiu, kada įvyko įvykis, ji gėrė dvi savaites. Sekmadienį, balandžio 13 d., apie 7 val. vakaro grįžo namo. Grįžo viena, parsinešė butelį, bet jo nebegėrė. Iš Kauno D. Š. grįžo penktadienį. Per tas dienas, kol jis buvo Kaune, pati taip pat namuose nebuvo. Buvo tai pas vieną draugę, tai pas kitą. Grįžus į namus susiginčijo su D. Š., kilo konfliktas ir šis puolė. Abu sėdėjo ant sofos. D. sėdėjo jai iš kairės pusės, o ji kojomis žemės nelietė. Sugyventinis staigiai trenkė kumščiu į kaktą, dėl ko pati atsitrenkė pakaušiu į sieną. Smūgis į galvą buvo labai stiprus, nuo jo sumirguliavo akyse. Po antro D. smūgio pakaušiu trenkėsi į sieną, prarado sąmonę ir daugiau nieko nepamena. Neatsimena, ar D. trenkė delnu, ar kumščiu. Pabudusi naktį užsinorėjo į tualetą, o atsistojusi eiti prie kibiro parklupo ir nebegalėjo paeiti. Atsimena, kad iš lovos lipo perlipusi D., tačiau nebepaėjo ir sukrito. Nebeatsimena, ar kiek buvo paėjusi ir kaip išsiliejo kibiras, tačiau mano, kad krisdama galėjo trenkti galvą į stalą. Atsimena, kad D. pakėlė ir paguldė į lovą. Ranka buvo paralyžuota. Vėliau užmigo, o atsibudusi pamatė, kad nebegali pasikelti. D. sakė, kad neišeitų ir nepaliktų vienos. Koja buvo persukta, ranka nejudėjo, o be to jautė, kad nebegali paeiti. Kaimynė A. sakė, kad reikia kviesti greitąją, tačiau pastaroji nebuvo atėjusi, o tik tarpduryje kalbėjo Kai atvažiavo greitoji D. Š. buvo namuose. Juto, kad akyje buvo guzas, bet savęs nematė. Mano, kad D. Š. davė į galvą ar iš delno, ar iš kumščio, dėl ko ir atsirado guzas. Tačiau guzas galėjo atsirasti ir užsigavus griūnant, nes kai naktį sukrito, netoli lovos stovėjo staliukas, kibiras ir fotelis. Per miglą atsimena, kad į stalą atsitrenkė griūdama. Pasirodė, kad įvykio metu truputį paėjo ir nugriuvo. Nuo sofos iki stalo yra nedidelis atstumas. Iki to įvykio pusantrų metų alkoholio išvis nevartojo. D. Š. išgerdavo savaitgaliais ir tai ją veikė. Tas dvi savaites vartojo ji alkoholį. B. Š. jos nemušdavo. Dėl ankstesnių sumušimų niekur nesikreipė, tik yra sakiusi mamai, tačiau po D. Š. atsiprašymų jam buvo atleidusi. Palaiko pareikštus civilinius ieškinius. Turtinę žalą sudaro išlaidos vaistams, sauskelnėms, kelionės išlaidos. Šiuo metu mama turi lydėti, prižiūrėti, kadangi pati viena negali paeiti, o be to po traumos atsirado epilepsija. Viena būti negali ir yra reikalinga nuolatinė priežiūra. Neturtinė žala susijusi su tuo, kad dėl patirtos traumos visą gyvenimą gali nebedirbti, gydytojai pasveikimo neprognozuoja, epilepsija gali neišgyti, o be to iki šiol nevaldo kairės kojos, ranka kreiva, nors šią ir pakelia. Tačiau nėra aišku, ar atsistatys koja. Iki traumos pusantrų metų dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘, bendrai turi 20 metų stažą. Nuo rugsėjo 3 dienos suteikė invalidumo grupę metams. Nustatytas 80 procentų nedarbingumas. Turi 16 metų dukrą, kuri gyvena su tėvais, mokosi Jonavos gimnazijoje. Pati šiuo metu taip pat gyvena su tėvais. Pripažįsta, kad D. Š. davė 60 Lt geranoriškai, tačiau ieškinio sumos ta suma neprašo sumažinti, kadangi išlaidų turėjo daugiau, negu pareikštas ieškinys dėl padarytos turtinės žalos.

Liudytoja D. K. parodė, kad dirba greitojoje bendruomenės slaugytoja ir sunkiai atsimena visus iškvietimus, tačiau iškvietimas buvo dėl moters traumos. Viską pasakė tyrėjai ikiteisminio tyrimo metu. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2013 m. balandžio 15 d. 5.52 val. buvo gautas iškvietimas nuvykti į (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kur vyko kartu su vairuotoju R. D.. Nuvykus lovoje rado gulinčią moterį, kambaryje buvo vyras, kurio anketinių duomenų nežino, nes neklausė. Nepamena, ką sakė vyras. Nuvykus į įvykio vietą, moteris gulėjo lovoje, ji buvo sąmoninga, su ja susišnekėjo. Neatkreipė dėmesio į daiktus kambaryje, o taip pat nematė kraujo. Gulinčios moters kairės akies voke buvo hematoma t.y. patinimas ir kraujosruva. Moteris skundėsi galvos svaigimu ir pykinimu. Moters būklė buvo nestabili, į greitosios medicinos pagalbos automobilį buvo nešama neštuvais. Moteris dėl sveikatos būklės pasirašyti užpildytos kortelės nesugebėjo. Minėto iškvietimo metu buvo išsiaiškinta, kad moteris nuo 2013 m. balandžio mėnesio pradžios vartoja alkoholį ir iš vakaro buvo traumuota galva. Dėl galvos traumos moteris buvo skubiai pristatyta į Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo skyrių traumatologo konsultacijai ir bendrai sveikatos būklei nustatyti. Nesiaiškino, kaip nukentėjusiajai atsirado galvos trauma. Moters būklė buvo nestabili, dėl galvos traumos ją nešė neštuvais.

Liudytoja Z. M. parodė, kad su dukra I. M. dažnai susiskambindavo. Žino, kad D. Š. porą kartų yra dukrai sutrenkęs. Dukra nesiskųsdavo, slėpdavo tai. Apie tą dieną nieko nežino. Paskambinusi iš dukters namo kaimynė pasakė, kad I. išvežę į ligoninę, sakė, kad jai guzas ant kaktos. Nuvažiavo į ligoninę tą pačią dieną, apie 11 val. ir pamatė, kad I. ant kaktos guzas, dukra taip pat nevaldė kojos, rankos. I. sakė, kad D. du kartus davė į sieną. Nežino, kodėl D. taip darė. Dukros sugyventinį vadino D., anksčiau nežinojo jo pavardės. Dukra su D. kartu gyveno apie pusantrų metų. I. taip pat turi 16 metų mergaitę, kuri gyvena su jais (liudytoja ir jos vyru). Dukra irgi dabar gyvena su jais, nes viena negali būti, nepaeina, negalėtų apsitarnauti, kadangi tik gali nusiprausti veidą. Po ligoninės I. gyvenimas tapo sunkus, atsirado epilepsijos priepuoliai, kurie būna nevienodi, kartą iškrito priepuolis mieste. Iki sužalojimo dukrai epilepsijos priepuolių nebuvo ir giminėje nėra tokia liga sergančių. Kai nuvažiavo į ligoninę, dukra mažai kalbėjo, buvo dar sąmoninga, tačiau po pietų jau nebekalbėjo, nevalgė. Po įvykio su D. kalbėjo ligoninėje, kur jis pasakė, kad negerai atsitiko bei prisipažino kaltu. D. materialiai rūpintis dukra nepadėjo. Nors Likėnuose reabilitacija buvo apmokėta, tačiau reikėjo pirkti sauskelnes, o taip pat patyrė ir kitų su dukters sveikatos sutrikdymu susijusių išlaidų. Po įvykio dukrai sutriko atmintis ir mąstymas, buvo depresija ir padidėjęs jautrumas. Patirtos išlaidos viršija civilinio ieškinio dydį, o be to dukrai ir toliau reikės įvairių procedūrų ir vaistų.

Liudytoja A. M. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta nuo tos dienos, kai I. pradėjo dirbti ir jis atėjo pas I. gyventi. Nukentėjusiąją pažįsta anksčiau, su ja anksčiu yra buvę pykčių. Kaltinamasis ir nukentėjusioji pradėjo nesugyventi tik vėliau. Pradžioje jie gyveno gerai, tvarkingai, ji labai džiaugėsi, kad jis geras, uždirba pinigų, jie nusipirko šaldytuvą, televizorių ir panašiai. Vėliau pradėjo pyktis. Ji pati gyvena už sienos, o kaltinamojo ir nukentėjusiosios bute triukšmas daugiausia būdavo savaitgaliais. Kartais būdavo nebegalima kentėti, tai kitą dieną ji pasakydavo, kad nesipyktų. Jų pykčiai buvo tik žodžiais. I. nėra sakiusi, kad buvo mušama. Pagrindinis įvykis, kurį pamena, tai nuo Velykų I. pradėjo gerti. Gėrė kiekvieną dieną. Jis išeidavo į darbą, o ji savais keliais. Grįžusi I. koliodavo, užkabinėdavo. Sekmadienį I. grįžo gal 17 val. vakaro, atėjo į virtuvę, atsinešė pusiau nugertą butelį ir traškučių, ieškojo ir nerado savo buto raktų, koliojosi, kad lauš butą. Vėliau rado raktus ir nuėjo namo. Girdėjo, kad vakare D. su I. pykosi. Pirmadienio rytą prieš 6 valandą, kai ji dar miegojo, kaimynas D. pasibeldė į jos buto duris ir norėjo palikti buto raktą. Sakė, kad I. negerai. D. atsakė, jog turi savų reikalų ir iš jo rakto neėmė. Nebuvo nuėjusi pas juos į butą, bet I. nematė, tačiau D. sakė, kad jei I. blogai, reikia kviesti greitąją. Manė, kad I. pasidarė negera dėl to, kad ši dvi savaites gėrė. D. iškvietus greitąją pati, nuėjo namo ir atsigulė. Nežino, kaip buvo toliau, tik girdėjo, kad buvo atvažiavusi greitoji. Grįžusio D. klausė, kas nutiko, o šis pasakė, kad I. naktį nugriuvo ant kibiro ir susimušė. Daugiau ta tema su niekuo nekalbėjo. Pati niekada nematė I. sužalotos, kadangi sugyventiniai tik kivirčydavosi.

Iš 2013-09-24 parodymų patikrinimas vietoje protokolo matyti, kad D. Š. patvirtino savo parodymus, panaudodamas spec. manekeną paaiškino įvykio aplinkybes, parodė vietas: kur sėdėjo I., kai jis jai sėdint sudavė delnu į kaktos sritį, kaip I. nugriuvo nuo jo suduoto smūgio ant lovos, kurioje kambario vietoje jis ją rado gulinčią, kaip jis ją paguldė ant lovos (90-100 b.l.).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 863/13 (05) matyti, kad I. M. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis kaktos kairėje pusėje ir kairės akies vokuose, trauminės kilmės kraujo išsiliejimu dešinio galvos smegenų pusrutulio viršugalvinėje ir smilkininėje skiltyse, kompiuterinės tomografijos tyrimo metu nustatytais smegenų sumušimo židiniais dešinėje kaktinėje skiltyje. Sužalojimai lydimi kairės pusės galūnių paralyžiaus. Sužalojimai susiformavimo nuo ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galimai po suduoto smūgio į veido sritį galva atsitrenkiant į sieną ar panašiai. Medicininėje dokumentacijoje nėra duomenų, kurie nurodytų į skirtingą sužalojimų padarymo laiką. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku – 2013-04-15. Tam neprieštarauja medicininėje dokumentacijos duomenys. Medicininėje dokumentacijoje yra alkotesterio parodymai I. M. paguldymo į ligoninę metu – 1,58 prom. Galimybė I. M. susižaloti pačiai yra mažai tikėtina – tam prieštarauja išorinių sužalojimų pobūdis. Dėl nustatytų sužalojimų I. M. sveikata sutrikdyta sunkiai (43-44 b. l.).

Iš VĮ Panevėžio miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties pateikto rašto matyti, kad 2013-04-15 5.52 val. buvo užfiksuotas kvietimas (duomenys neskelbtini), Panevėžyje (73 b.l.).

Iš garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad D. Š., kviesdamas greitąją pagalbą nurodė, kad I. M. negali paeiti, yra kaip suparalyžiuota, persigėrusi, net negali atsikelti (77-78 b. l.).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje (6-10 b.l.).

Iš darbingumo lygio pažymos matyti, kad I. M. yra nedarbinga, netekusi 80 procentų darbingumo (25 b. l.).

Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. Nors minėtas straipsnis yra BK XXXIV skyriuje, kur apibrėžiamos nusikalstamos veikos teisingumui, tačiau teismų praktikoje šiame straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai. BK 248 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Šeimos sampratos išaiškinimą pateikė ir Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodydamas, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t.y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.

Šioje byloje tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais nustatyta, kad D. Š. ir I. M. apie pusantrų metų gyveno kartu nukentėjusiosios bute, vedė bendrą ūkį. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nukentėjusiąją I. M. ir kaltinamąjį D. Š. siejo sugyventinių santykiai, kurių turinys iš esmės atitinka šeimos teisinius santykius, nepaisant to, kad jie nebuvo sudarę santuokos ar įregistravę partnerystės. Todėl D. Š. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Nors kaltinamasis D. Š. teisme ir tvirtino, jog gailisi, dėl to, kas atsitiko, ir atsiprašo nukentėjusiosios, tačiau nepripažino, kad du kartus sudavė delnu I. M. į galvos sritį, dėl ko jai atsitrenkus į sieną ir patirtam gavos sumušimui komplikavusis, nukentėjusiai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Tačiau bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą dėl kaltinamojo D. Š. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nukentėjusiosios I. M. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai. Byloje esančioje specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai I. M. susiformavimo galiami 2013-04-15 nuo ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galimai po suduoto smūgio į veido sritį galva atsitrenkiant į sieną ar panašiai, o galimybė I. M. susižaloti pačiai yra mažai tikėtina – tam prieštarauja išorinių sužalojimų pobūdis (43-44 b. l.). Taigi byloje yra neginčijamai nustatyta, kad I. M. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai.

Nukentėjusioji I. M. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme tvirtino, kad įvykio vakarą neblaivus sugyventinis D. Š. du kartus jai delnu trenkė į galvą, dėl ko ji galva abu kartus trenkėsi į sieną. Smūgiai buvo stiprūs, o po antrojo smūgio ji prarado sąmonę. Naktį, kažkuriuo metu ėjo į tualetą perlipusi per miegantį sugyventinį, tačiau išlipusi iš lovos griuvo ir galimai atsitrenkė galva į stalą, to ji tiksliai nepamena, po ko sugyventinis ją įkėlė į lovą. Be to, nukentėjusioji nurodė ir tai, jog atsibudusi ryte pamatė, jog negali pajudinti rankos ir kojos, dėl ko D. Š. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Analogiškas sužalojimo aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir savo mamai Z. M., kuri tą patvirtino ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (63-64, 65 b.l.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, kuriuo patvirtina ne tik Z. M. parodymai, tačiau ir byloje esanti specialisto išvada. Kaltinamojo D. Š. paaiškinimus, jog jis nesudavė smūgių, dėl kurių nukentėjusiosios galva du kartus atsitrenkė į sieną, bylą nagrinėjantis teismas vertina kaip pasirinktą gynybos būdą, kadangi tokie kaltinamojo paaiškinimai yra paneigti pirmiau aptartais įrodymais, juo labiau kad pats D. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įvykio metu du kartus delnu trenkė nukentėjusiajai į galvą, dėl jo ji galva trenkėsi į sieną (83 b. l.). Be to, pažymėtina dar ir tai, jog aplinkybė, kurią nurodė tiek pati nukentėjusioji, tiek kaltinamasis, t.y., kad įvykio naktį atsikėlusi I. M. suklupo ir trenkė galvą į stalą, nagrinėjamu atveju nepaneigia pirmiau išdėstytų aplinkybių, jog sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai kilo būtent dėl kaltinamojo D. Š. suduotų dviejų smūgių delnu I. M. į galvą, dėl ko nukentėjusioji du kartus trenkė galvą į sieną, o patirtas galvos sužalojimas komplikavosi kairės pusės galūnių paralyžiumi. Pabrėžtina, kad pati nukentėjusioji nuosekliai tvirtino, kad kaltinamojo D. Š. suduoti smūgiai buvo stiprūs, nuo smūgio jai net sumirguliavo akyse, o po antrojo suduoto smūgio, po kurio ji taip pat atsitrenkė į sieną, ir prarado sąmonę (13-15 b. l.). Aplinkybė, jog pati nukentėjusioji negali tiksliai nurodyti, ar D. Š. smūgius jai sudavė delnu, ar kumščiu nagrinėjamu atveju nedaro jos parodymų nepatikimais bei neleidžia daryti išvados, kad smūgiai jai nebuvo suduoti. Be to, pats kaltinamasis D. Š. taip pat tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusiajai trenkė ar ją stūmė būtent delnu, dėl ko bylą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog byloje yra įrodyta aplinkybė, kad D. Š. būtent delnu sudavė nukentėjusiai į galvą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, jog byloje esantys įrodymai neginčijami patvirtina, jog D. Š. tyčia du kartus delnu sudavė nukentėjusiajai į galvą, nuo suduotų smūgių nukentėjusioji galva du kartus trenkėsi į sieną, o patirti galvos sužalojimai kompiliavosi kairės pusės galūnių paralyžiumi. D. Š. kaltė yra įrodyta ir jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Kaltinamojo D. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta. Tačiau jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tokią išvadą leidžia daryti byloje nustatytos aplinkybės. Pats kaltinamais D. Š. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog įvykio vakarą buvo neblaivus (83 b. l.). Nukentėjusioji I. M. taip pat nurodė, kad įvykio vakarą sugyventinis buvo išgėręs, o būdamas neblaivus jis ir anksčiau buvo smurtavęs (13-15 b. l.) (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumą, jo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į nusikalstamų veikų padarymo motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų padarymo stadiją ir pasekmes, į kaltinamojo asmenybę ir kitas aplinkybes.

BK 41 straipsnis greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmė turi būti teisinga ir jos teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, padaro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatskiriamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.

D. Š. padarė vieną baigtą tyčinį labai sunkų nusikaltimą, turi galiojančią administracinę nuobaudą (112-113 b. l.), yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, darbo vietoje charakterizuojamas patenkinamai, kaip turėjęs problemų dėl darbo drausmės (139 b. l.), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas patenkinamai (137 b. l.), yra neteistas (114 b. l.), psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neregistruotas (135 b. l.). Atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusiajai sveikata buvo sutrikdyta sunkiai, ji neteko 80 procentų darbingumo ir jos gyvenimo kokybė labai pablogėjo. Įvertinus paminėtas svarbias bausmės dydžiui aplinkybes bei, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį, atliktų veiksmų apimtį, sukeltas pasekmes ir kaltinamojo asmenybę, siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, D. Š. skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas arčiau sankcijoje numatyto minimalaus dydžio.

Baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teisę asmeniui, dėl nusikalstamos veikos patyrusiam turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį, kurio pagrįstumo ir dydžio klausimus sprendžia teismas, priimdamas sprendimą byloje.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 12396,90 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo už apmokėtas I. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (54-55 b. l.). Byloje nustatyta, jog sunkų sveikatos sutrikdymą I. M. padarė būtent kaltinamasis D. Š., nukentėjusioji I. M. dėl patirtų sužalojimų buvo gydyta sveikatos priežiūros įstaigoje ir už jai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas visiškai, pirmiau nurodytą sumą priteisiant iš D. Š., kurio kaltais veiksmais ši žala ir buvo padaryta.

Be to, šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios I. M. įgaliota Z. M. pareiškė 247,79 Lt turtinės ir 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškinį (20-21 b. l.). Dėl nusikalstamų D. Š. veiksmų I. M. patyrė ne tik turtinę, tačiau ir neturtinę žalą. Byloje esantys duomenys apie I. M. gydymo procesą, sveikatos būklę bei jai atliktas procedūras, patvirtina, jog nukentėjusioji patyrė turtinę žalą, o jos pareikštas 247,79 Lt dydžio ieškinys dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo yra teisėtas bei visiškai pagrįstas, dėl ko tenkintinas visiškai ir priteistinas iš D. Š..

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamasis D. Š. padarė labai sunkų nusikaltimą, dirba, turi pajamų bei savo vardu registruoto turto, ir nors savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, tačiau iš esmės teisiamojo posėdžio atsiprašė nukentėjusiosios bei nurodė, kad gailisi dėl to, kas atsitiko, į ką turi būti atsižvelgta nustatant neturtinės žalos dydį. Pažymėtina ir tai, jog dėl įvykio, t.y. patirto sveikatos sutrikdymo nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmą, šoką, baimę dėl sveikatos, tačiau ir dvasinius išgyvenimus. Kaip teigia pati nukentėjusioji, ji ne tik negali dirbti, prarado 80 procentų darbingumo, sunkiai valdo buvusias paralyžuotas kairės pusės galūnes, po patirtos traumos atsirado epilepsijos priepuoliai, negali pati savimi pasirūpinti, tačiau negali rūpintis ir savo 16 metų dukra, iki šiol jaučia dvasines pasekmes. Nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas siekia ne tik teisingai kompensuoti pastarosios patirtą neturtinę žalą, tačiau atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis, nors ir neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau gailisi dėl įvykusio įvykio, dirba, turi jo vardu registruoto turto (109-110, 115 b. l.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas kaltinamojo D. Š. kaltais veiksmais nukentėjusiajai I. M. padarytą neturtinę žalą vertina 25000 Lt.

D. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento – Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimas paliktinos nepakeistos iki kol pagal šį nuosprendį bus pradėta vykdyti bausmė.

Teismas, remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 301 – 303 str., 307 str. 1 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nubausti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės laiką skaičiuoti nuo D. Š. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

D. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – Lietuvos Respublikos piliečio paso paėmimą, palikti nepakeistas iki kol pagal šį nuosprendį bus pradėta vykdyti bausmė, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

1) Valstybinei ligonių kasai – 12396,90 Lt (dvylika tūkstančių tris šimtus devyniasdešimt šešis litus 90 ct) už apmokėtas I. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas;

- 247,79 Lt (du šimtus keturiasdešimt septynis litus 79 ct) turtinei žalai atlyginti;

- 25000 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.