Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl mokesčių administratoriaus nurodymų nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VMI 2021 m. lapkričio 3 d. Bendrovei per Mano VMI portalą išsiuntė pranešimą dėl 4 657,66 Eur mokesčių skolos sumokėjimo, kuriame nurodė, kad nesumokėjus pranešime nurodytos skolos per 1 darbo dieną nuo pranešimo datos, VMI pradės priverstinio išieškojimo procedūras Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nustatyta tvarka.

Bendrovė nesumokėjo pranešime nurodytos skolos, todėl VMI, vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, 105 straipsniu ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2021 m. lapkričio 8 d. per piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą (PLAIS) pateikė nurodymą Nr. (23.31-08) 467-60359 nurašyti 4 613,06 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) (toliau 2021 m. lapkričio 8 d. Nurodymas).

VMI 2022 m. sausio 5 d. priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08) 467-2228 (toliau – 2022 m. sausio 5 d. Nurodymas), kuriuo, pagal prie jo pridėtos Prievolių ataskaitos duomenis, be kita ko, išieškoma 1 310,10 Eur nekilnojamojo turto mokesčio už 2017 metus ir 311,19 Eur ir šio mokesčio delspinigių.

Pareiškėja 2022 m. sausio 31 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, šioje byloje pateikdama patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti 2022 m. sausio 5 d. Nurodymą.

VMI, vadovaudamasi MAĮ 106 straipsniu, 2022 m. balandžio 21 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-88879 pripažinti netekusiu galios 2022 m. sausio 5 d. Nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų).

VMI 2022 m. gegužės 20 d. pateikė atsakymą į pareiškėjos 2022 m. balandžio 21 d. kreipimąsi, informuodama, kad Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracija KIT711 už 2017 m. mokestinį laikotarpį yra priimta. Įvertinus papildomai gautus dokumentus ir atsižvelgiant į faktą, kad administracinės paskirties patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), statyba neužbaigta ir patalpa faktiškai nenaudojama, todėl už šias patalpas mokėti nekilnojamojo turto mokesčio nereikia.

Atsižvelgdama į tai, kad VMI pati panaikino 2021 m. lapkričio 8 d. Nurodymą ir 2022 m. sausio 5 d. Nurodymą, t. y. išnyko ginčo dalykas, pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) grąžinti skundą ir už jį sumokėtą žyminį mokestį; 2) jeigu teismas priimtų kitą procesinį sprendimą, priimti šiuos rašytinius įrodymus; 3) šiuos procesinius klausimus išspręsti pareiškėjos atstovui nedalyvaujant posėdyje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, laikydamas 2022 m. rugpjūčio 18 d. rašytiniuose paaiškinimuose reiškiamus prašymus atsisakymu nuo skundo, 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi priėmė pareiškėjos atsisakymą nuo skundo, administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą atsakovui VMI dėl nurodymo panaikinimo nutraukė, netenkino pareiškėjos prašymo grąžinti žyminį mokestį.

Pareiškėja dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarties padavė atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT).

LVAT 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą tenkino – panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir perdavė klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 18 d. pateiktų paaiškinimų ir juose suformuluotų prašymų turinį, nesutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėja atsisakė skundo ir kad toks atsisakymas atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad šiame procesiniame dokumente pareiškėjos valia atsisakyti skundo nėra aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta, nenurodyta, kad jai yra suprantamos skundo atsisakymo teisinės pasekmės. Apeliacinis teismas rėmėsi savo paties praktikoje pateiktu ABTĮ 50 straipsnio 2 dalies aiškinimu, kad šioje teisės normoje yra įtvirtintas proceso šaliai, t. y. pareiškėjui, taikytinas dispozityvumo principas, pagal kurį pareiškėjas turi apsisprendimo teisę kreiptis į teismą, siekdamas apginti teismine tvarka savo (tariamai) pažeistą teisę ar įstatymo saugomus interesus, ir teisę atsisakyti šios gynybos po tokio kreipimosi (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-345-756/2017). Taip pat pažymėjo, jog atsisakymo nuo skundo institutas yra taikomas išimtinai pareiškėjo iniciatyva ir priklauso tik nuo jo paties apsisprendimo (yra susijęs su jo valine išraiška). Teismas, spręsdamas gautą pareiškėjo atsisakymą nuo skundo (prašymo, pareiškimo), turi įsitikinti, kad šį procesinį veiksmą pareiškėjas atliko laisva valia, kuri turi būti išreikšta ABTĮ nustatyta forma ir tvarka.

Atsižvelgdamas į LVAT 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją raštu pateikti teismui savo poziciją dėl 2022 m. rugpjūčio 18 d. paaiškinimuose Vilniaus apygardos administraciniam teismui suformuluotų prašymų.

Pareiškėja 2022 m. gruodžio 12 d. patikslino 2022 m. rugpjūčio 18 d. paaiškinimuose suformuluotus reikalavimus, ir prašė teismo: 1) išspręsti skundą ir už skundą sumokėtą žyminio mokesčio grąžinimą; 2) netenkinus pirmojo prašymo, priimti 2022 m. rugpjūčio 18 d. rašytinius paaiškinimus ir įrodymus; 3) likusioje dalyje prašymą atsiima (neteikia).

Teismas, įvertinęs 2022 m. gruodžio 12 d. pareiškėjos paaiškinimų ir juose reiškiamų reikalavimų turinį, 2023 m. sausio 17 d. dar kartą kreipėsi į pareiškėją, paaiškindamas, kad pagal ABTĮ 50 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas turi teisę atsiimti skundą (prašymą, pareiškimą) iki jo priėmimo. Nagrinėjamu atveju UAB „Statybų ekspertas“ skundas teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi yra priimtas, todėl skundo atsiėmimas nėra galimas. Atitinkamai nėra galimas ir žyminio mokesčio grąžinimas pagal ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Teismas taip pat paaiškino, kad pagal ABTĮ 50 straipsnio 2 dalį pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo, pareiškimo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, iki teismas išeina į pasitarimų kambarį. Tuomet teismas, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 4 dalimi, nutraukia bylą. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 104 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pakartotinai prašė pareiškėjos pateikti raštu savo patikslintą poziciją dėl teismui paduoto skundo.

Pareiškėja patikslintos pozicijos dėl teismui paduoto skundo nepateikė.

Įvertinus teismui 2022 m. rugpjūčio 18 d. ir 2022 m. gruodžio 12 d. pareiškėjos turinį, dar kartą pažymėtina, kad pagal ABTĮ 50 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas turi teisę atsiimti skundą (prašymą, pareiškimą) iki jo priėmimo. Nagrinėjamu atveju UAB „Statybų ekspertas“ skundas teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi yra priimtas, todėl skundo atsiėmimas nėra galimas. Taip pat šių paaiškinimų turinys neleidžia daryti išvados, kad juose keliami reikalavimai laikytini atsisakymu skundo – juose pareiškėjos valia dėl skundo atsisakymo nėra aiškiai išreikšta, nėra ir duomenų, kad jai yra suprantamos skundo atsisakymo teisinės pasekmės.

Dėl šių priežasčių teismas pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 18 d. ir 2022 m. gruodžio 12 d. paaiškinimuose reiškiamų prašymų dėl skundo ir žyminio mokesčio grąžinimo išspręsti neturi galimybių ir todėl pasisako dėl ginčo dalyko iš esmės.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nuostatos.

MAĮ 33 straipsnio 8 punktas nustato, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas.

Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad mokesčio mokėtojo pateikta deklaracija arba mokesčių administratoriaus priimtas sprendimas dėl mokesčių mokėtojui priklausančio sumokėti mokesčio, yra tie teisinę reikšmę turintys dokumentai, kuriais remiantis mokestinių teisinių santykių dalyviams yra sukuriamos teisės ir pareigos mokestinių teisinių santykių srityje. Paprastai mokesčių mokėtojui sukuriama pareiga sumokėti atitinkamą mokestį, arba teisė susigrąžinti mokesčio permoką (sumokėtas per dideles mokesčio sumas), atitinkamai mokesčių administratoriui sukuriama teisė iš mokesčių mokėtojo išsiieškoti nesumokėtas mokesčio sumas, arba pareiga sugrąžinti mokesčio mokėtojui jo turimą mokesčio permoką (2019 m. kovo 27 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-438/2019).

LVAT yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., LVAT 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-399/2010; 2011 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-2214/2011). Pagal LVAT formuojamą praktiką, išnykus ginčo dalykui, skundo reikalavimas yra atmestinas, o su šiuo reikalavimu susijusių argumentų bei motyvų vertinimas teisiškai yra nereikšmingas (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008; 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad 2021 m. lapkričio 8 d. Nurodymas ginčijamoje dalyje buvo panaikintas dar 2021 m. lapkričio 19 d., VMI priėmus sprendimą jį pakeisti Pareiškėja skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2021 m. gruodžio 8 d., t. y. žinodama, kad prašoma panaikinti 2021 m. lapkričio 8 d. Nurodymo dalis jau yra panaikinta VMI prie FM iniciatyva. Taip pat byloje neginčijamai nustatyta, kad VMI 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-88879 pripažintas netekusiu galios ir ginčijamas 2022 m. sausio 5 d. Nurodymas. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, pastarasis sprendimas priimtas po to, kai buvo pakeista mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūra (VMI prie FM 2022 m. vasario 15 d. priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-37931).

Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju išnyko ginčo dalykas ir pareiškėjos skundo reikalavimų išnagrinėjimas bei teismo sprendimas negali pakeisti tarp šalių susiklosčiusio materialinio teisinio santykio. Kaip matyti iš pačios pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 18 d. ir 2022 m. gruodžio 12 d. rašytinių paaiškinimų, pareiškėja nebepalaiko skunde ir patikslintame skunde reiškiamų reikalavimų dėl Nurodymų panaikinimo.

Todėl teismas, esant minėtoms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, išnykus skundo dalykui, skundą atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai yra priimtas teismo sprendimas. Kadangi pareiškėjos skundas šiuo teismo sprendimu yra atmestas, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Papildomai pastebėtina, kad iš pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 18 d. ir 2022 m. gruodžio 12 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų argumentų matyti, jog ji siekia susigrąžinti byloje sumokėtą žyminį mokestį.

Kaip jau buvo minėta, pareiškėja į teismą su skundu dėl 2021 m. lapkričio 8 d. Nurodymo kreipėsi jau po to, kai VMI savo iniciatyva jį panaikino. Pareiškėja teise atsiimti skundą pagal ABTĮ 50 straipsnio 1 dalį nepasinaudojo, todėl žyminio mokesčio grąžinimas pagal 38 straipsnio 1 dalies 2 punktą nėra galimas.

Pareiškėja taip pat nepasinaudojo ABTĮ 50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise atsisakyti skundo dalyje dėl 2022 m. sausio 5 d. Nurodymo, atsakovei geranoriškai patenkinus jos reiškiamą reikalavimą skundą padavus teismui. Todėl pareiškėjai taip pat nėra pagrindo pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį (pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui) priteisti dėl sumokėto žyminio mokesčio patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Statybų ekspertas“ skundą atmesti.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Statybų ekspertas“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.