Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-09-12 · Civilinė byla Nr. e2A-80-258/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-12
Bylos Nr.
e2A-80-258/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30818-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jūratė Varanauskaitė, Rita Kisielienė, Andrius Verikas
Ieškovas
Vilniaus miesto savivaldybės
Atsakovas
A. L., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
L. K., VĮ Registrų centras
Kategorijos
  • 4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.18.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.e2A-80-258/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30818-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1; 3.3.1.18.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams A. L., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys L. K., VĮ Registrų centras, dėl statybos leidimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos statybos leidimą Nr. R01-655 dalyje, kuria L. K. leista vykdyti rekonstrukcijos darbus Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiose Mansardos patalpose Nr. 92-1 ir Nr. 92-2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2003-10-16 išduotą pažymą apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitaliai remontuoti) statinį Nr. (101)-11-10-1445; pripažinti negaliojančiu Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. Pl-2420 dalyje, kurioje A. L. paveldėjo ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų, plane pažymėtų Nr. 82a-2 ir Nr. a-43; pripažinti 2014-06-27 Dovanojimo sutartį Nr. 2654 negaliojančia dalyje dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų Nr. a-43 (2,70 kv.m.) ir 82a-2 (13,69 kv.m) perleidimo A. L.; panaikinti A. L. nuosavybės teisės registraciją į buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas Nr. a-43 (2,70 kv.m.) ir 82a-2 (13,69 kv.m); iškeldinti A. L. su jai priklausančiu turtu iš Mansardos patalpų Nr. 92-1, 92-2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos ir įpareigoti grąžinti šias patalpas Vilniaus miesto savivaldybei arba priteisti ieškovui ekvivalentą pinigais – 12 200 eurų.Ieškinyje nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso patalpos R-82,R-88, 86-1 iki 86-24, 92-1, 92-2, 92-3, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpų paskirtis yra „Mokslo“, jose yra įsikūręs Vilniaus lopšelis - darželis „Salvija“. Šios patalpos ieškovės nuosavybėn buvo perduotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-09-20 nutarimo Nr. 1251 ir 1997-07-30 Savivaldos institucijų ir savivaldybės įstaigų, išskyrus ne pelno siekiančių organizacijų, valdomo valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn perdavimo - priėmimo akto Nr. 291- 01 pagrindu. Ieškovė, vykdydama jai priklausančio turto apskaitą ir kontrolę, 2015-02-12 iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo sužinojo, jog į dalį ieškovei priklausančių ginčo patalpų, t. y. į patalpą plane pažymėtą Nr. 92-1 ir dalį patalpos Nr. 92-2 yra įregistruotos kito asmens nuosavybės teisės. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 11 p. nurodyta, jog minėtos patalpos dubliuojasi su kito nekilnojamojo daikto - buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpomis, plane pažymėtomis Nr. 82a-2, ir Nr. a-43. Atsižvelgiant į tai, jog į dalį ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų yra įregistruota kito asmens - A. L. nuosavybės teisė (iki 2014-08-14 buvo įregistruota L. K. nuosavybės teisė), joms yra suteiktas kitas unikalus numeris, o VĮ „Registrų centras“ atsisakė panaikinti dvigubą nuosavybės registraciją į jas, akivaizdu, kad yra pažeidžiami ieškovės turtiniai interesai ir ji turi teisę (pareigą) imtis teisinių priemonių viešajam interesui ginti. Dėl to teismui yra teikiamas ieškinys dėl statybos leidimo ir pažymos apie nebaigtą statyti statinį panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimo ir dovanojimo sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiais bei teisinės registracijos panaikinimo. Atsakovė A. L. ir trečiasis asmuo L. K. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad trečiojo asmens L. K. nuosavybės teisė į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įskaitant ir į patalpas plane pažymėtas 82a-2 (13,69 kv. m.) ir a-43 (2,70 kv.m.), įregistruota Nekilnojamojo turto registre nuo 2003 m. gruodžio 11 d. Tai reiškia, kad nuo 2003 m. gruodžio 11 d. L. K. išviešino nuosavybės teisės į butą įgijimo faktą prieš visus trečiuosius asmenis. L. K. nuosavybės teisė į butą įregistruota Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2003 m. spalio 16 d. pažymos apie nebaigtą statyti statinį Nr. (101)-11.10-1445, 2003 m. spalio 3 d. parengtos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujamiesčio seniūno 2003 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. 226-14-43V(1.2), 2003 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 226-14-57V(2.), 1999 m. birželio 9 d. butų Nr. .71, 65, 78, 75, 76 savininkų sutikimo Nr. 8-4667, 1999 m. birželio 1 d. butų Nr. 73, 74, 81, 72, 69, 66, 68 savininkų sutikimo Nr. 8-4375, 1999 m. birželio 1 d. butų Nr. 67, 63, 79, 80, 77 savininkų sutikimo Nr. 8- 4380, 1999 rugpjūčio 3 d. buto Nr. 61 savininko sutikimo Nr. 8-7083, 1999 m. birželio 17 d. buto Nr. 33 savininko sutikimo Nr. 8-4772, Vilniaus m. Valdybos Švietimo skyriaus 82-ojo lopšelio darželio 1999 m. birželio 21 d. sutikimo, 2003 m. lapkričio 27 d. sutikimo Nr. GŠ- 10134 ir 2003 m. lapkričio 12 d. pareiškimo Nr. 8-11476 (buto 81 savininko sutuoktinės sutikimo) pagrindu. Atsakovų manymu, ieškovas taip pat yra praleidęs senaties terminą per kurį gali būti ginčijamas Statybos leidimas ir Pažyma apie nebaigtą statyti statinį. Statybos leidimas ir pažyma apie nebaigtą statyti statinį yra viešojo administravimo subjekto priimti aktai, todėl gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje laikomasi nuostatos, jog kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai. Ieškovė kreipėsi į teismą praleidusi tiek bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą sandorių ginčijimui, tiek sutrumpintą vieno mėnesio senaties terminą apskųsti administracinius aktus. Praleidus ieškinio senaties terminą, negali būti tenkinami jokie ieškovės reikalavimai. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Leidime yra nurodyta, kad AB „Paminklų restauravimo institutas“ proj. vadovės I. S. 2001 m. parengto palėpės patalpų įrengimo virš buto projektas, kurio pagrindu išduotas Leidimas, suderintas savivaldybėje 2001-02-14 reg. Nr. 01-2565. Leidimo išdavimo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 23 str. 6 d. numatė, jog siekdamas gauti statybos (išskyrus griovimą) leidimą, statytojas (užsakovas) savivaldybės merui (jo įgaliotam savivaldybės administratoriui ar kitam savivaldybės administracijos tarnautojui) net ir tuo atveju, kai šį leidimą išduoda apskrities viršininko administracija (išskyrus statinio, skirto krašto apsaugos reikmėms, statybos leidimą), pateikia prašymą bei atitinkamus dokumentus, tarp kurių be kita ko statinio projektą, statinio kadastrinių matavimų ir teisinės registracijos pažymėjimą (kai statinys rekonstruojamas ar kapitališkai remontuojamas), statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą, kai rekonstruojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai ir kt. Atsižvelgiant į minėtą nuostatą, savivaldybė, gavusi prašymą ir dokumentus Leidimui gauti, turėjo įvertinti, jog siekiama statybos darbus atlikti virš buto esančiose palėpės patalpose (įskaitant savivaldybės nuosavybės teise priklausančias ginčo patalpas), savivaldybė taip pat turėjo įvertinti, ar yra tinkami asmenų, turinčių daiktinių teisių į virš buto esančias palėpės patalpas, sutikimai. Vadovaujantis aplinkos ministro 1999-10-04 įsakymu Nr. 316 patvirtinto reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ 17.2 p., apskrities viršininko administracijos leidimas statyti buvo išduodamas statytojui, pateikusiam nustatyta tvarka suderintą projektą. Leidime yra žyma, kad projektas suderintas savivaldybėje, darytina išvada, jog savivaldybė sutiko su ginčo statybos darbų atlikimu, o neturėjo pagrindo neišduoti Leidimo tuo pagrindu, kad jis galimai pažeidžia savivaldybės teises.Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras teismui pateiktame atsiliepime nurodo, kad neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Nurodė, kad Registre įrašyti duomenys atitinka registravimui pateiktus dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, todėl taisyti Registro duomenis nėra teisinio pagrindo. Vilniaus miesto savivaldybė Vilniaus filialui pateikdama 2015-03-06 prašymą inicijavo Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str. reglamentuotą procedūrą dėl netikslių ir klaidingų Registro duomenų taisymo. Buto registro duomenų taisymas galimai pažeistų Buto savininkės A. L. nuosavybės teises, todėl Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str. numatyta klaidų taisymo procedūra negalima. Pažymėjo, kad nors pačiuose sutikimuose tiesiogiai nesuformuluota, kad atsisakoma nuosavybės teisių į dalį palėpės, tačiau pats suteikimas asmeniui teisės įrengti palėpę virš jam nuosavybės teise priklausančių butų, parodo būtent tokią sutikimus pasirašiusių asmenų valią, kuri iki šiol nepaneigta - sutikimai neginčijami. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujamiesčio seniūno 2003-12-04 įsakymas Nr. 226-14-57V(1.2) „Dėl sutikimo išdavimo, įsirengiant patalpas namo (duomenys neskelbtini) palėpėje“, kuriame nurodyta, jog neprieštaraujama, kad L. K. įsirengtų patalpas virš jam priklausančio buto (duomenys neskelbtini) ir atliktus pakitimus teisiškai įregistruotų Vilniaus filiale, vertintinas kaip atsisakymas nuosavybės teisių į Patalpas, kuris gali būti nuginčytas tik teisės aktų nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė kaip paduotą praleidus ieškinio senaties terminą. Teismas priteisė atsakovės A. L. naudai iš ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2 238,50 EUR bylinėjimosi išlaidų.Teismas, susipažinęs su ieškovo argumentais, išdėstytais tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu, padarė išvadą, kad ieškovas pateikė ieškinį praleidęs ieškinio senaties terminą. Teismas nurodė, jog kadangi L. K. nuo pat patalpų įregistravimo neslėpė savo veiksmų, t.y. patalpos įregistruotos viešame registre, pateikus tuos pačius sutikimus bei leidimus, kuriuos šiuo metu ieškinyje ginčija ieškovas, laikytina, kad nuo šio asmens nuosavybės teisių įregistravimo momento Vilniaus miesto savivaldybei turėjo tapti žinoma apie savo teisės pažeidimą. Teismas, konstatavo, kad nenustatyta, jog egzistavo svarbios priežastys, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Nenustatyta aplinkybių, kliudžiusių ieškovui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises, nepriklausiusių nuo jos valios, užkirtusių kelią laiku pradėti ginti savo pažeistas teises. Ieškovė yra juridinis asmuo, kuri turi savo atskirą teisės skyrių, kuriame dirba profesionalūs teisininkai, todėl argumentas, jog ieškovei apie jos pažeistas teises tapo žinoma tik nustačius patalpų dubliavimąsi, laikytinas nepagrįstu. Priešingai, ieškovė, veikdama kaip atidi ir rūpestinga patalpų savininkė privalėjo domėtis patalpomis, suteiktais leidimais. Be to, AB „Paminklų restauravimo institutas“ proj. vadovės I. S. 2001 m. parengtas palėpės patalpų įrengimo virš buto projektas, kurio pagrindu išduotas leidimas, suderintas savivaldybėje 2001-02-14 reg. Nr. 01-2565. Todėl teismas ieškovės argumentus dėl ieškinio senaties termino atmetė kaip nepagrįstus.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

8.1. Nagrinėjamoje byloje buvo keliamas ginčas dėl nuosavybės teisės pažeidimo. Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso palėpės patalpos Nr. 92-1, 92-2, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau faktiškai šios patalpos yra pertvarkytos trečiojo asmens L. K. ir užimtos kito asmens - atsakovės. Tokiu būdu, t.y. atsakovei gyvenant ieškovei priklausančiose patalpose ir ieškovei neturint galimybės faktiškai naudotis minėtomis patalpomis, tačiau tuo pat metu apmokant sąskaitas už komunalinių paslaugų šioms patalpoms teikimą (į bylą buvo teikiami įrodymai), bei esant dvigubai patalpų registracijai viešajame registre yra pažeidžiamos Vilniaus miesto savivaldybės teisės ir interesai, o kartu ir viešasis interesas bei toks pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, t.y. tęsiasi kiekvieną dieną. Ieškinio senaties terminas nuosavybės teisei ginti prasideda kiekvieną dieną iš naujo. Pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo spręsti, kad ieškinys buvo pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą.

8.2. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės pagrindžia, kad reiškiant ieškinį teismui 10 metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo L. K. priklausiusio buto įregistravimo viešajame registre momento. Tačiau vien iš fakto, kad viešajame registre L. K. vardu buvo įregistruotas naujas butas, ieškovė negalėjo suprasti savo nuosavybės teisės pažeidimo. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, jog informacijos apie ginčo buto įrengimą ir įregistravimą L. K. vardu turinį sudaro du aspektai: pirma, informaciją apie L. K. buto įrengimą ir įregistravimą ir, antra, informacija kad buto įregistravimas, o tiksliau - įrengimas, pažeidžia ieškovės teises. Apie tai, kad ieškovės nuosavybės teisė yra pažeista, ieškovė objektyviai galėjo sužinoti tik nuo to momento, kai paaiškėjo, jog dalis naujo buto yra įrengta ieškovei nuosavybės teise priklausančiose palėpės patalpose, ir naujo buto patalpos, plane pažymėtos Nr. 82a-2 ir a-43 dubliuojasi su palėpės, priklausančios ieškovei, patalpomis, plane pažymėtomis Nr. 92-1 ir 92-2. Faktas, kad dalis naujo buto patalpų ir palėpės patalpos dubliuojasi buvo nustatytas trečiojo asmens VĮ „Registrų centras“ ir išviešintas tik 2008 m., tą patvirtina VĮ „Registrų centras“ į bylą pateiktas rašytinis įrodymas - 2008 m. balandžio 25 d. patalpų dubliavimo aktas Nr. KR-59 (toliau - dubliavimosi aktas). Iki to laiko Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje jokios žymos apie galimą patalpų dubliavimąsi nebuvo. 10 metų ieškinio senaties terminas anksčiausiai galėtų būti skaičiuojamas nuo 2008 m., t.y. nuo tada, kai buvo nustatytas ir išviešintas faktas, kad ginčo patalpos dubliuojasi.

8.3. Sprendžiant dėl ieškinio senaties termino pradžios momento, būtina įvertinti tai, kad ieškovė yra specifinis nuosavybės teisės subjektas - viešasis juridinis asmuo, kuris neturi objektyvių galimybių daryti tiesioginį ūkinį poveikį nuosavybės teise valdomam nekilnojamajam turtui. Ieškovės turimas nekilnojamasis turtas, įgyvendinat teisės aktų jai pavestas funkcijas, yra perduotas valdyti ir naudoti tretiesiems asmenims, todėl ieškovė neturėjo objektyvių galimybių apie savo nuosavybės teisių pažeidimą sužinoti iš karto, kai tik jis atsirado.

Žemesnės instancijos teismas

8.4. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį nagrinėjamoje byloje, turėjo atsižvelgti į tai, kad byloje yra keliamas ginčas, susijęs su viešuoju interesu. Vienas iš pagrindinių klausimų byloje buvo tai, ar teisėtai L. K. ir atsakovė pertvarkė viešosios nuosavybės objektą ir, ar teisėtai šis viešosios nuosavybės objektas perėjo privačion nuosavybėn. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymo, privalėjo įvertinti, ar formalus ieškinio senaties termino skaičiavimas nagrinėjamoje byloje yra suderinamas su teismo pareiga vykdyti teisingumą ir ginti viešąjį interesą.

8.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš ieškovės priteisė 2 238,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Skundžiamame sprendime teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl priteista bylinėjimosi išlaidų suma laikytina proporcinga nagrinėjamu atveju. Atsakovės advokato rengti procesiniai dokumentai nėra didelės apimties. Nors vienas advokatas atstovavo du asmenis procese, tačiau jis teikė vieną procesinį dokumentą dviejų atstovaujamųjų vardu. Įvertinus atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimo į ieškinį ir atsiliepimo į patikslintą ieškinį turinį ir apimtį, yra akivaizdu, kad procesinių dokumentų rengimas nereikalavo didelių advokato laiko sąnaudų.

Atsiliepimas

9. Atsakovė A. L. ir trečiasis asmuo L. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

9.1. Ieškovė ieškiniu kėlė ne reikalavimą dėl nuosavybės teisės pažeidimo, bet dėl administracinių aktų panaikinimo, sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei nuosavybės teisės registracijos panaikinimo. Atsakovės nuosavybės teisė į ginčo patalpas nėra nuginčyta, atsakovė pagrįstai ir teisėtai yra įregistruota kaip ginčo patalpų savininkė, todėl nenuginčijus ir/ arba nepanaikinus dokumentų, kurių pagrindu buvo įregistruota atsakovės nuosavybės teisė į ginčo patalpas, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, kad atsakovės veiksmai ar neveikimas pažeidžia ieškovo ar bet kurio kito trečiojo asmens teises ir interesus. Atsižvelgiant į tai, minėtiems ieškovės reikalavimams ieškinio senaties nustatymo pradžia nustatoma pagal CK 1.127 str. 1 d., bet ne pagal CK 1.127 str. 5 d.

9.2. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė ieškinį pareiškė praleidusi ieškinio senaties terminą, sudarė pakankamą pagrindą ieškinį atmesti, nenustačius ieškovės teisių pažeidimo.

Atsiliepimas

9.3. Ieškovės reikalavimų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pobūdis bei ieškovės veiksmai iki ieškinio pareiškimo suponuoja, kad ji pati tariamą jos teisių pažeidimą traktavo ne kaip tęstinį, bet kaip vienkartinio pobūdžio, būtent dėl šios priežasties ji ir suformavo aukščiau nurodytus ieškinio reikalavimus. Ieškovė sąlyginai išsamius argumentus dėl tęstinio pažeidimo pobūdžio pateikė tik apeliaciniame skunde. Tokiu būdu ieškovė pažeidė CPK 312 str. numatytą draudimą apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

9.4. Nekilnojamojo turto ar teisių į jį registracijos viešajame Nekilnojamojo turto registre esmė ir paskirtis yra išviešinti teisių turėjimą prieš visus trečiuosius asmenis. Būtent teisių registracija viešame registre užtikrina, kad apie savo teisių pažeidimą dėl tam tikro fakto išviešinimo gali sužinoti kiekvienas suinteresuotas trečiasis asmuo. Aplinkybė, kad asmuo nesidomėjo savo teisėmis ir teisėtais interesais, nesielgė kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad jis nežinojo ar negalėjo žinoti apie jo teisių ir interesų pažeidimą. Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši, todėl teisės aktai netiesiogiai įtvirtina prezumpciją, kad kiekvienas asmuo žino įregistruoto nekilnojamojo daikto savininką.

Atsiliepimas

9.5. Savininko pareiga rūpintis jam priklausančiu turtu yra absoliuti ir labai plati, kuri neapsiriboja vien tik viešųjų registrų tikrinimu. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovei priklausančiose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius yra įsikūręs darželis. Darželiai ir visa ikimokyklinio ugdymo sistema yra ieškovės prerogatyva. Atsakovei ir trečiajam asmeniui nėra suprantama, kaip ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad daugiau nei 13 metų patalpose, kurios neva priklauso ieškovei, kuriomis turėtų naudotis vaikų darželis ir už kurias ieškovė neva visą laiką mokėjo komunalinius mokesčius, yra įsikūręs trečiasis asmuo ir atsakovė, o taip pat, kad ginčo patalpos priklausė iš pradžių trečiajam asmeniui, o vėliau atsakovei.

9.6. Aplinkybė, kad ieškovės teisės departamento nuostatai tiesiogiai nenumato pareigos tikrinti ieškovei priklausantį nekilnojamąjį ar kitą turtą, tai nereiškia, kad ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti apie jo tariamą teisių pažeidimą. Ieškovė, turėdama didelius darbuotojų resursus, turi prerogatyvą imtis priemonių, kurios užtikrintų efektyvų ir rūpestingą jam priklausančio turto administravimą ir priežiūrą. Ieškovė, nesiėmusi jokių atsargumo priemonių, turi dėl to prisiimti visus kilusius padarinius.

9.7. Pasisakydami dėl bylinėjimosi išlaidų, atsakovė ir trečiasis asmuo nurodo, kad nepaisant ieškovės deklaratyvių teiginių dėl neva nedidelės bylos apimties ir mažų atsakovės ir trečiojo asmens laiko sąnaudų, ieškovė apeliaciniame skunde taip ir nepateikė jokių įrodymų ar paskaičiavimų, kurie pagrįstų jos teiginius. Ieškovei jų nepagrindus, jie yra atmestini. Be kita ko, atmestinas ieškovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų dėl priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydžio.

10. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą prašo atmesti. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

10.1. Teismas pasisakė dėl ieškinio senaties instituto teisinio reguliavimo esmės, taip pat rėmėsi teismų praktika, vertino galimybes atnaujinti ieškinio senaties terminą, taip pat vertino faktines bylos aplinkybes. Teiginys, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš esmės nemotyvuotas, nėra pagrįstas.

10.2. Savivaldybė, kaip nurodoma ir apeliaciniame skunde, veikia per atitinkamus organus ar subjektus, todėl jų pareiga yra užtikrinti tinkamą daiktų naudojimą, valdymą ir disponavimą jais. Jei vienos ar kitos patalpos yra perduotos naudoti ir valdyti atskiriems subjektams, jiems taip pat kyla pareiga rūpintis turtu bei reaguoti į galimai neteisėtus veiksmus. Ginčo objekto pertvarkymo atveju už turtą atsakingas subjektas taip pat turėjo pareigą nedelsiant imtis priemonių dėl atsiradusio poveikio daiktui, o tokios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali sąlygoti žalos atlyginimo klausimus, taip pat, esant visoms teisės aktuose nustatytoms sąlygoms, ieškinio senaties taikymą šioje byloje.

10.3. Šalims bylinėjimosi išlaidos atlygintinos vadovaujantis Civilinio proceso kodekse įtvirtintomis taisyklėmis, teismų praktika, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, taip pat įvertinant šalių procesinį elgesį byloje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta. Nagrinėjamu atveju, ieškovės ieškinys buvo atmestas CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu, pagal kurį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o priešinga šalis reikalavo ieškinio senatį taikyti, teismas ieškinį atmetė motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu.Dėl šio sprendimo pateiktas ieškovės apeliacinis skundas, kuriuo ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, o atnaujinti ieškinio senaties termino nėra pagrindų. Taigi apeliacinės instancijos teismo byloje iš esmės kilo ginčas dėl ieškinio senaties termino. Ieškinio senatis - įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą (LR CK 1.127 str. 1 d.).Ieškovė prašė panaikinti 2001-11-22 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos statybos leidimą Nr. R01-655 dalyje, kuria L. K. leista vykdyti rekonstrukcijos darbus Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiose Mansardos patalpose bei panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2003-10-16 išduotą pažymą apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitaliai remontuoti) statinį. Taip pat pripažinti negaliojančiais paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, dovanojimo sutartį negaliojančiais bei iškeldinti atsakovę A. L. su jai priklausančiu turtu iš palėpės patalpų Nr. 92-1, 92-2, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos ir įpareigoti grąžinti šias patalpas Vilniaus miesto savivaldybei arba priteisti ieškovui ekvivalentą pinigais – 12 200 eurų. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį dėl praleisto senaties termino, nurodė, kad L. K. nuo pat patalpų įregistravimo neslėpė savo veiksmų, t.y. patalpos įregistruotos viešame registre, pateikus tuos pačius sutikimus bei leidimus, kuriuos šiuo metu ieškinyje ginčija ieškovas, todėl nuo šio asmens nuosavybės teisių įregistravimo momento Vilniaus miesto savivaldybei turėjo tapti žinoma apie savo teisės pažeidimą. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka dalyje, nes ieškovė ginčija atsakovės nuosavybės teisę ne į visą atsakovei priklausančią palėpę, bet į palėpės dalį, t.y. ieškovo patalpų plane pažymėtą patalpą Nr. 92-1 ir dalį patalpos Nr. 92-2, kurių ji niekam nėra ir nebuvo perleidusi nuosavybėn ir kurios yra įregistruotos kito asmens nuosavybės teise. Kaip ieškinyje nurodė ieškovas ir trečiasis asmuo VĮ Registrų centras L. K. nuosavybės teisę į Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas įregistravo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujamiesčio seniūno 2003-12-04d. Įsakymu Nr. (226-14-57 V(1.2) Dėl sutikimo išdavimo įsirengiant patalpas namo (duomenys neskelbtini) palėpėje, kuriuo seniūnas neprieštaravo kad L. K. įsirengtų patalpas virš jam priklausančio buto (duomenys neskelbtini) ir atlikus pakitimus teisiškai įregistruotų VĮ Registrų centro Vilniaus filiale. Daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą atsiranda nuo notarine forma patvirtinto sandorio. Ieškovas nurodė, jog tokio sandorio jis nebuvo sudaręs ir tik 2008-04-25 VĮ „Registrų centras“ nustačius, kad patalpa 92-2 (13,92 kv.m) ir patalpos 92-1 (4,35 kv.m) dalis, kurios yra nekilnojamojo daikto – vaikų lopšelio darželio ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) sudėtinė dalis dubliuojasi su nekilnojamojo daikto – buto ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) patalpomis 82a-2 (13,69 kv. m) ir a-43 (2,70 kv. m) ieškovui tapo žinoma apie galimai pažeistą jo teisę. Nuosavybės teisės į daiktus įregistravimas viešame registre atlieka tik išviešinimo funkciją, bet ne teisės nustatančią funkciją, t.y. nesukuria nuosavybės teisės. Tai, kad L. K. vardu Darytina išvada, kad ieškovės skundžiamas jos teisės į nuosavybę pažeidimas ir jo padariniai (patalpų užėmimas) yra tęstinio pobūdžio, todėl sutiktina su ieškove, kad ieškinio senaties terminas pažeistai nuosavybės teisei ginti kiekvieną dieną prasideda iš naujo (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Konstatuotina, kad šiuo nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas civilinio pobūdžio reikalavimams pareikšti nėra praleistas.Ieškovė pareiškė ne tik civilinio pobūdžio reikalavimą bet ir administracinio – panaikinti administracinius aktus (2001-11-22 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos statybos leidimą Nr. R01-655 dalyje, kuria L. K. leista rekonstruoti palėpės patalpas virš buto (54,5m²) adresu (duomenys neskelbtini) ir panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2003-10-16 išduotą pažymą apie nebaigtą statyti statinį (palėpės patalpas virš buto (duomenys neskelbtini)). Administracinio pobūdžio reikalavimams senaties terminas reglamentuotas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, kur nustatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Šiuo atveju ieškinio senaties terminas administraciniams aktams ginčyti yra praleistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad nors ieškinio senaties institutas, kurio paskirtis – saugoti civilinių teisinių santykių stabilumą, per nustatytą ieškinio senaties terminą riboja galimybę ginti pažeistas teises, vis dėlto šio instituto normose įtvirtinta teismo teisė atnaujinti nurodytą terminą, kai teismo pripažįstama, kad šis praleistas dėl svarbios priežasties, kurią nustačius pažeista teisė turi būti ginama. Dėl senaties termino praleidimo priežasčių svarbos teismas sprendžia atsižvelgdamas į šio instituto esmę ir paskirtį, vertindamas kiekvienos konkrečios bylos reikšmingas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Jeigu teismas konstatuoja, jog pareikštu ieškiniu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, ieškiniui pareikšti sudėtinga per įstatyme nustatytą terminą surinkti reikiamus duomenis ar buvo kitų aplinkybių, sukliudžiusių laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, ieškinio atmetimas dėl senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties. Tokiu atveju viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Šiuo nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad ieškovai gina savo teisę į nuosavybę, o pareiškusi civilinio ir administracinio pobūdžio reikalavimus, iš esmės siekia, nuosavybės teisės gynimo. Spręstina, kad civilinių teisių gynimas yra dominuojantis ir administraciniai aktai ieškinio reikalavimų kontekste vertintini kaip viena iš ieškovės įrodinėjamų jos teisių pažeidimo priežasčių. Tuo labiau, kad civilinio pobūdžio reikalavimams ginčyti ieškinio senaties terminas, kaip minėta, nėra praleistas. Ginčijami aktai nėra nei nuosavybės teisę sukuriantys ar nuosavybės teisę perleidžiantys aktai. Nuosavybės teisės į daiktus įregistravimas viešame registre atlieka tik išviešinimo funkciją, bet ne teisės nustatančią funkciją, t.y. nesukuria nuosavybės teisės. Daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą atsiranda nuo notarine forma patvirtinto sandorio, todėl nagrinėjamoje byloje tik nustačius kokiu pagrindu Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios patalpos (92-1 ir dalis patalpos Nr. 92-2) yra įregistruotos kito asmens vardu gali būti sprendžiamas ieškinio senaties termino administraciniams aktams ginčyti atnaujinimo klausimas, jei bus nustatyta, kad ginčibūtent jis yra priežastiniame ryšyjebūtų užkirsta galimybė apginti ieškovės teisę į nuosavybę. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas praleistą ieškinio senaties terminą administraciniams aktams ginčyti atnaujinti.Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė byloje pareikštiems reikalavimams taikytiną ieškinio senaties terminą ir dėl to nepagrįstai sprendė, kad ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Nepagrįstai vien šiuo pagrindu atmetus ieškinį, nebuvo vertinami ieškinio reikalavimai, kas yra pagrindas naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Rita KisielienėJūratė VaranauskaitėAndrius Verikas