Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, neįgalus asmuo, dirb. UAB „ (duomenys neskelbtini)“ priklausančioje (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2020m. rugpjūčio 31d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 140 str. 2d., tačiau LR BK 38 str. pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant, neturintis teistumo; 2) 2022m. gegužės 22d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija)(LR BK 38 str. 4d.)(veika, už kurią 2020m. rugpjūčio 31d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu LR BK 38 str. pagrindu kaltinamasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius), 284 str.-laisvės apribojimu vieneriems metams su intensyvia priežiūra, 2022m. liepos 27d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į areštą 90(devyniasdešimčiai) parų, 2022m. rugsėjo 29d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo, atlikęs arešto bausmės laiką, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2022m. lapkričio 26d., apie 22⁰⁰ val., kaltinamasis E. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio(nustatytas 1,54 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, šeimos gyvenamojoje vietoje, t.y. bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), po išgertuvių kambaryje kilusio tarpusavio konflikto su savo tėvu-pil. B. A. metu, pastarąjį užsipuolęs, tyčia vieną kartą su kumščiu sudavė ant miegamojo kampo sėdinčiam savo tėvui-nukentėjusiajam B. A. į kaklą ir vieną kartą su kumščiu sudavė pastarajam ir į veidą, po ko jis(kaltinamasis E. A.), tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jėga užgulė savo kūnu ir tokiu būdu pargriovė ant miegamojo kampo sėdintį nukentėjusįjį B. A., po ko gulinčiam nukentėjusiajam tyčia vieną kartą įkando į dešinės rankos petį ir vieną kartą įkando į dešinės rankos nykštį, ir tokiu būdu jis(kaltinamasis E. A.), mušdamas ir kitaip smurtaudamas prieš savo tėvo-nukentėjusiojo B. A. asmenį, pastarajam ne tik sukėlė fizinį skausmą, bet ir padarė kraujosruvą su dantų įkandimo žymėmis dešiniojo žasto viršutinėje dalyje, kas nukentėjusiajam B. A. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Iš teisme paskelbtų nukentėjusiojo B. A. parodymų, tame tarpe užfiksuotų ir pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, matyti, kad 2022m. lapkričio 26d., apie 16⁰⁰ val., pas juos į butą adresu: (duomenys neskelbtini) buvo atvykusi jo dukra su sugyventiniu. Namuose vyko išgertuvės, visi gėrė kokteilius, kompanijoje buvo ir jo sūnus-pil. E. A.. Apie 21³⁰ val. dukrai išvykus dukrai, tarp jo ir sūnaus E. įvyko žodinis konfliktas. Viskas prasidėjo nuo jo pasakytų žodžių, kadangi jis sūnui priekaištavo, jog jis turi jį išlaikyti, nes šis niekur nedirba. Konflikto metu jam sėdint kambaryje, ant miegamojo kampo, priėjęs sūnus E., pasakė žodžius: „ ką tu, tėve, šustras labai “, po ko kumščiais pradėjo jam smūgiuoti link veido ir gerklės, t.y. kaklo. Suduota buvo ne amžiau kaip keturis kartus, bet ne visi smūgiai buvo taiklūs, nes pataikyta buvo tik du kartus. Sūnus jam vieną kartą pataikė į kaklą, daugiau dešinėje pusėje iš priekio ir vieną kartą į veidą, ties nosimi. Tie smūgiai nebuvo itin stiprūs, nes suskaudo tik tuo metu, tačiau jokių sužalojimų po suduotų smūgių neatsirado. Po to sūnus E. griebė šalia stovėjusį staliuką su gėle, kuriuos apvertė, sudaužė gėlę su vazonu. Tuo metu į kambarį buvo atėjęs ir kitas sūnus R., kuris jį su E. išskyrė, po ko šis išėjo iš jo kambario, tačiau greitai vėl sugrįžo. Tada sūnus E., negalėdamas nusiraminti, jį sėdintį ant miegamojo kampo parvertė ir, tiesiog jį užgulęs savo kūnu, tuo pačiu metu jam vieną kartą įkando į jo dešinį petį ir vieną kartą įkando į dešinės rankos nykštį. Jis galimai muistėsi ir užgulusį sūnų E. su rankomis nuo savęs stūmė, dėl ko jo ranka atsirado kažkur ties E. veidu, po ko jam sūnus ir įkando į pirštą. Kai sūnus E. jam kando, jis pastarajam galėjo su kumščiu suduoti į veidą, dėl ko jam yra pradėtas ikiteisminis tyrimas kitoje iškeltoje byloje. Juos su sūnumi E. vėl išskyrė kitas bute buvęs sūnus R.. Šio jo pasakoto įvykio metu jis rimtai sužalotas nebuvo, o po įvykio jis su sūnumi E. susitaikė, vienas kito atsiprašė. Kadangi E. yra jo sūnus, todėl jis nori, kad sūnus E. ir toliau gyventų su juo kartu(b.l. 1-4, 35-37, t. 1).

Iš teisme paskelbto liudytojo R. A. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad iki šio įvykio, apie kurį pasakoja, jis gyveno bute kartu su savo tėvu B., seserimi E., broliu E. ir močiute-pil. I. A.. 2022m. lapkričio 26d., buvo šeštadienis, po darbo, galimai apie 18⁰⁰ val., į namus grįžo tėvas. Tada bute jau buvo atėjusi kita, atskirai nuo jų gyvenanti sesuo G. su draugu R.. Kada tėvas grįžo, šis, močiutė, brolis E., sesuo G. ir jos draugas R. gėrė alų. Jis pats alaus negėrė, bet buvo išgėręs vieną stikliuką silpno alkoholinio gėrimo „Vermutas “. Apsvaigęs nuo alkoholio nesijautė. Apie 21⁰⁰ val. seseriai G. su draugu R. išėjus iš buto, namuose liko jis, močiutė, sesuo E., tėvas ir brolis E.. Močiutė nuėjo į savo kambarį miegoti. Močiutei yra jau virš 70 metų, kuri anksti eina miegoti, gerai neprigirdi. Jis vienas buvo savo kambaryje, kur žiūrėjo televizorių, o sesuo E. buvo kitame savo kambaryje. Būdamas savo kambaryje, išgirdo triukšmą tėvo kambaryje. Girdėjo, kaip tėvas sakė žodžius, panašius į „ ką tu čia jį stumdai? “. Tie žodžiai buvo pakeltu tonu, dėl ko jis suprato, kad vyksta konfliktas. Jis pašoko iš lovos ir nuėjo į tėvo kambarį, kur pamatė susikibusius tėvą su broliu E.. Jie vienas kitam laikė suėmę rankomis už trumpomis rankovėmis maikučių, kažkur ties krūtinėmis, ir stumdėsi. Besistumdydami, buvo parvirtę ir ant lovos. Brolis E. buvo apačioje, t. y. gulėjo ant lovos, ant nugaros, o tėvas jį buvo užgulęs ant viršaus. Jam atrodo, jog jis savo rankomis buvo suėmęs už tėvo dešinės rankos, kažkur virš alkūnės, ir taip tėvą nuo brolio traukė, norėdamas juos išskirti. Jie abu muistėsi, todėl nežino, ar kuris nors iš jų vienas kitam sudavė kur nors į kūną ar ne. Viskas vyko labai greitai. Išskirdamas, gal jis ir pats kurį nors iš jų stumtelėjo, bet nė vienam kumščiais nesmūgiavo. Po to, kai jis brolį E. su tėvu išskyrė, brolis nuėjo į kambarį, kuriame prieš tai buvo. Nesuprato dėl ko įvyko muštynės, nes tėvas su broliu buvo prisigėrę ir vienas ant kito rėkė, keikėsi. Jis tik žiūrėjo, kad šie nesimuštų ir viskas. Palikęs tėvą jo kambaryje, pats grįžo į savo kambarį. Tėvo veide sužalojimų nematė, bet šis berods sakė, kad jam skauda kažkurią ranką, į kurią brolis jam įkando. Jis pats nematė, kaip tai vyko ir nežiūrėjo, ar buvo kažkur rankoje įkandimo žymė. Kada užėjo į savo kambarį, kambaryje buvo ir brolis E., kuris greitai iš kambario išėjo, po ko tėvo kambaryje vėl išgirdo triukšmą. Jam nuėjus į tėvo kambarį, jame vėl pamatė rankomis susikibusius tėvą su broliu E., kurie vienas kitą laikė už maikučių, ties krūtinėmis. Tuo metu jie pargriuvę nebuvo, o tiesiog, stovėdami, muistėsi. Jis vėl tėvą su broliu E., stumdamas rankomis į šalis, vieną nuo kito atstūmė. Neturėjo laiko žiūrėti ir įsidėmėti, ar jie vienas kitam kur nors smūgiavo, ar ne, nes, vos pamatęs tėvą su broliu susikibusios, puolė juos išskirti. Jam atrodo, kad, beskirdamas tėvą su broliu, jis netyčia su koja kliudė staliuką, ant kurio stovėjo vazonas, po ko staliukas kartu su vazonu parvirto, o vazonas dužo. Skirdamas, jis brolį buvo suėmęs už apykaklės iš už nugaros ir palydėjo link durų, sakydamas jam išeiti iš namų. Brolis E. atrodė agresyvus, kuris už tėvą turi daugiau jėgų, todėl, norėdamas apginti tėvą, jis brolį ir išvijo iš namų. Ūgiu brolis E. su tėvu yra panašūs, tik sudėjimu tėvas yra lieknesnis. Jie abu buvo neblaivūs, bet brolis E. atrodė girtesnis. Jis dar po pirmo brolio ir tėvo išskyrimo seserei E. šaukė žodžius: „ kviesk policiją “, po ko sesuo galimai ir skambino telefonu 112, kviesdama policijos pareigūnus. Sesuo E., kuriai yra (duomenys neskelbtini), buvo išsigandusi. Močiutė iki pat įvykio pabaigos ir po to, kai atvyko policijos pareigūnai, miegojo ir ji nieko negirdėjo, kas vyko namuose. Tą vakarą pas jį į svečius buvo atėjusi jo draugė E. ir kita sesuo G. su draugu R., tačiau jo draugė E. iš buto išėjo dar anksčiau, nei iš namų išėjo sesuo G. su draugu R., todėl jo draugė E. vykusio konflikto tikrai nematė. Brolis E. taip elgiasi ir konfliktuoja su tėvu tik tada, kai būna išgėręs, kuris, būdamas neblaivus, yra neprognozuojamas ir gali padaryti bet ką blogo. Nors konflikto pradžios jis net nematė ir negirdėjo, nuo ko viskas prasidėjo, tačiau mano, jog kilusį konfliktą pradėjo jo brolis E.. Po įvykio tėvas rimtai sužalotas neatrodė, buvo kažkiek sumušta ir pamėlynavusi atrodė nosis, kuris tik skundėsi skaudama ranka ir pirštu, tačiau neįsidėmėjo, kuri ranka ir kuris pirštas. Po įvykio brolis E. su jais nebegyvena, nes yra iškeldintas. Jo paties santykiai su broliu yra pakankamai geri, kol brolis E. negeria. Brolis E. nuo vaikystės turi kažkokią negalią, dėl ko jam yra nustatytas invalidumas(b.l. 78-81, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašo matyti, kad 2022m. lapkričio 26d., 22⁰⁶ val., buvo užregistruotas neprisistačiusio, iš balso galimai nepilnamečio asmens, kuris verkė, telefoninis pranešimas(pastaba: skambinta iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pranešėjas skubino kuo greičiau atvykti, nurodydamas, jog susimušė tėvas su broliu adresu: (duomenys neskelbtini) (b.l. 23-26, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulės 2022m. lapkričio 27d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl informacijos matyti, kad, 2022m. lapkričio 26d., apie 22¹⁰ val., dirbant kartu su Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. tyrėju I. Balčiūnu, iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, jog bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), susimušė tėvas su broliu. Nuvykus nurodytu adresu, prie daugiabučio buvo sutiktas pil. E. A.(pastaba: pastarajam asmeniui buvo nustatytas 1,54 promilių neblaivumas), kuris paaiškino, jog vartojant alkoholį, susimušė su tėvu-pil. B. A. (pastaba: pastarajam asmeniui buvo nustatytas 0,71 promilių neblaivumas). Nuėjus į butą, pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rastas pil. B. A. ir jo nepilnametė dukra-pil. K. A.. Pil. B. A. paaiškino, kad kartu su savo sūnumi-pil. E. A. vartojo alkoholį, po ko sūnus puolė jį mušti, įkando į ranką, dėl jo jis jautė fizinį skausmą. Tą patį paaiškino ir nepilnametė-pil. K. A.. Atvykę Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai nepilnametę-pil. E. A. paliko su broliu pil. R. A.(pastaba: pastarajam asmeniui buvo nustatytas 0,00 promilių blaivumas). Galimas smurtautojas-pil. E. A. buvo sulaikytas(b.l. 44, t. 1). Prie rašyto tarnybinio pranešimo buvo pridėti Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK vedamo registracijos žurnalo apie patikrintų asmenų neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenis išrašai(b.l. 45-46, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad2022m. gruodžio 05d., tarpe 09¹¹-10⁴⁰ val., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, tarnybiniu kompiuteriu naudojant kompiuterinę programą „ VLC Media Player “, buvo perklausyti tiek Bendrojo pagalbos centro(toliau-BPC) informacinėje sistemoje 2022m. lapkričio 26d. įrašyti telefoninių skambučių garso įrašai, tiek ir minėtą dieną į įvykio vietą adresu: (duomenys neskelbtini) atvykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „ BODY “ kameromis filmuoti vaizdo įrašų failai.

Vaizdo įraše pavadinimu „ 2022_1126_222007_004 “ yra matomas prieš tai apžiūrėto įrašo tęsinys, kuriame stebima kaip policijos pareigūnai bute bendrauja su tyrimo metu žinomu asmeniu-pil. B. A., kuris nurodo, jog jį „ iškandžiojo, supjaustė “. Nukentėjusysis-pil. B. A. policijos pareigūnams pasakoja, kad jis 18⁰⁰ val. grįžo iš darbo parduotuvėje „ (duomenys neskelbtini) “ į namus, po ko atvažiavo dukra su žentu. Pasak nukentėjusiojo B. A., kai dukra su žentu išvažiavo, ant jo „ šoko sūnus “, su kuriuo prieš tai kartu vartojo alkoholį. Stebima, kaip pil. B. A. nurodo, kad jis sūnui sakė: „ tu, lodariau, niekur neini dirbti “, po ko sūnus jį sukandžiojo, viską sudaužė, o kai jam kando, skaudėjo, kai kando, ir dabar jam skauda ranką ir pirštą.

Vaizdo įraše pavadinimu „ 2022_1126_223203_006 “ yra matomas prieš tai apžiūrėto įrašo tęsinys, kuriame stebima, kaip policijos pareigūnas iš laiptinės įeina į vieną iš butų, kuriame 22³⁵ val. alkotesteriu nustato 0,71 promilės neblaivumą. Toliau stebima, kaip į butą ateina asmuo, prisistatęs kitu pil. B. A. sūnumi, teigiantis, jog jis yra blaivas.

Iš teisme paskelbto byloje esančio VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduoto pil. B. A. ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) su gydytojo darytu įrašu išrašo matyti, kad 2022m. lapkričio 26d., 22⁵¹ val., į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių policijos pareigūnų buvo pristatytas pil. B. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, jog šiandieną namuose adresu: (duomenys neskelbtini) įvykusio konflikto su sūnumi metu jis patyrė smurtą. Pasak paciento, sūnus puolė jį mušti, įkando į dešinį petį ir į dešinės rankos nykštį. Kitus sužalojimus neigia. Paciento apžiūros metu jam buvo konstatuota dešinio žasto viršutinėje dalyje matoma hematoma su dantų įsikandimo žymėmis. Dešinio nykščio srityje taip pat yra matoma įkandimo žymė. Kitos kūno dalys čiuopiant yra neskausmingos. Po apžiūros pacientas buvo išleistas į namus ambulatoriniam gydymui(b.l. 5, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie galimai sužaloto asmens medicininės apžiūros faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolo matyti, kad, 2022m. lapkričio 29d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo B. A. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad pil. B. A., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas sužalojimas, t.y. kraujosruva su dantų įkandimo žymėmis dešiniojo žasto viršutinėje dalyje, buvo padarytas galimai aptariamo įvykio metu ir būdu. Gydytojo konstatuota įkandimo žymė dešiniojo nykščio srityje kūno sužalojimu nevertinama, kadangi žymė neįvardinta medicininiu terminu(pvz., kraujosruva, nubrozdinimas ar žaizda). Nukentėjusiajam B. A. dėl konstatuoto kūno sužalojimo buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 47-50, t. 1).

Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013m. liepos 01d., t.y. 2022m. lapkričio 26d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriami ir tėvai(LR BK 248 str. 2d.), todėl, teisminio bylos proceso metu patikrinus ikiteisminio tyrimo eigoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą ir įvertinus byloje esantį gydytojo įrašą iš medicininių dokumentų apie nukentėjusiajam-pil. B. A. prieš jo asmenį pavartoto fizinio smurto pasekoje padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir jo sukeltas pasekmes sveikatai(b.l. 47-50, t. 1), laikytina, kad kaltinamasis E. A., dėl asmeninių paskatų kilusio tarpusavio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš savo tėvą(artimąjį giminaitį)-nukentėjusįjį B. A., pas kurį, dirbdamas (duomenys neskelbtini), savaitgaliais sugrįžta į šeimos gyvenamąjį būstą, t.y. butą, ko pasekoje pastarasis(nukentėjusysis B. A.) buvo nežymiai sužalotas, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. fizinio skausmo šeimos nariui/artimajam giminaičiui sukėlimas ir nežymus jo sužalojimas, padaryti prieš jį pavartojus fizinį smurtą artimoje aplinkoje(kvalifikuoti fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas).

Baudžiamojoje byloje buvo pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 23,02 Eur.(dvidešimt trijų eurų ir 02 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiojo B. A. gydymo išlaidoms, apmokėtoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(b.l. 53-55, t. 1).

Turtinius reikalavimus baudžiamojoje byloje pareiškusiam juridiniam asmeniui, kaip civiliniam ieškovui, dar ikiteisminio tyrimo metu buvo atlyginta visa padaryta turtinė žala, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai dokumentai, t.y. kaltinamojo E. A. 2022m. gruodžio 12d. vykusios jo, kaip įtariamojo, apklausos metu ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateiktas 2022m. gruodžio 12d. terminalo „ Perlas “ kasos aparato kvitas apie grynųjų pinigų 23,02 Lt.(dvidešimt trijų eurų ir 02 eur/ct.) sumoje sumokėjimą į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą(b.l. 106-110, t. 1). Vilniaus teritorinė ligonių kasa dar ikiteisminio tyrimo metu raštu informuodama ikiteisminio tyrimo pareigūnus apie įtariamojo-pil. E. A. PSDF biudžetui atlygintą turtinę žalą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-44861-22, kartu nurodė, kad ligonių kasa atsisako byloje savo buvusio pareikšto civilinio ieškinio(b.l. 64-65, t. 1).

Kadangi pervedus pinigus žalai atlyginti, buvo pašalintos dėl padaryto nusikaltimo atsiradusios turtinės pasekmės, t.y. netiesioginė turtinė žala, laikytina, kad nukentėjusio juridinio asmens atsisakymas nuo byloje buvusių pareikštų turtinių reikalavimų nepažeidžia nei šalių, nei kitų proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, todėl baudžiamoji byla Vilniaus teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, kaip civilinio ieškovo, pareikšto civilinio ieškinio dalyje yra nutrauktina(LR CPK 293 str. 4p.).

Spręsdamas kaltinamojo E. A. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo E. A. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo E. A. atžvilgiu taikymo, atsižvelgtina ir į tai, kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, nes praeityje jau buvo teisiamas du kartus, tame tarpe ir už analogišką nusikaltimą, tačiau kaltinamasis iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir vėl nusikalto, padarydamas naują nusikaltimą žmogaus sveikatai. Visa tai rodo kaltinamojo E. A. didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis E. A. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė ne tik būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bet ir turėdamas neišnykusį/nepanaikintą teistumą už ankstesnes veikas, t.y. būdamas recidyvistu, kas sunkina kaltinamojo atsakomybę. Nežiūrint į tai, kaltinamasis E. A. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmę, kas lengvina kaltinamojo E. A. atsakomybę.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Kadangi tai buvo jau nebe pirmas kaltinamojo E. A. smurtavimo prieš šeimos narius atvejis, kurio nusikalstami polinkiai nesikeičia, nes šis ir toliau veda amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, ne vieną kartą būdamas baustas ir administracine tvarka, vertinant tai, kad kaltinamasis E. A. šiuo metu yra dirbantis asmuo, o sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytų kitų alternatyvių bausmės rūšių(laisvės apribojimas ir areštas) taikymas kaltinamajam E. A. būtų neefektyvus, nes, pagal ankstesnįjį nuosprendį paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, pastarasis, kategoriškai atsisakydamas nešioti elektroninio stebėjimo įrenginį, t.y. apykoję, nevykdė jam paskirtos intensyvios priežiūros sąlygų, dėl ko laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į arešto bausmę(b.l. 150-170, 173-180, t. 1), teismas, atsižvelgdamas į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, laiko, kad kaltinamasis E. A. gali būti pataisytas ir perauklėtas, tik izoliavus jį nuo visuomenės, paskyrus jam sankcijoje už padarytą veiką numatytą griežčiausią bausmės rūšį-laisvės atėmimą, nes kitos rūšies bausmių nusikalstamiems kaltinamojo E. G. polinkiams pakeisti nepakanka. Nežiūrint į tai, kartu atsižvelgiant į kaltinamojo E. A. sveikatos būklę ir į tai, kad kaltinamojo E. A. padaryti nusikalstami veiksmai jokių sunkių pasekmių nesukėlė, dėl kurių atsiradusios pasekmės, t.y. padaryta netiesioginė turtinė žala valstybei dėl turėtų nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo, buvo pašalintos, o pasak nukentėjusiojo, jis pats sūnui-kaltinamajam E. A. dėl patirtų sužalojimų jokių turtinių pretenzijų neturi, kurio elgesys po įvykio pasikeitė, nes sūnus nebegeria, pradėjo dirbti, teismas laiko, kad kaltinamasis visgi dar gali būti pataisytas ir perauklėtas ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam E. A. gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu, vadovaujantis bausmės paskirtimi, kad paskirtina bausmė būtų efektyvi ir pasiektų įstatymo apibrėžtų bausmės tikslus(LR BK 41 str.), kaltinamajam E. A., kaip neįgaliam asmeniui, tikslinga paskirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskyrus įstatymo numatytus įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui(LR 2019m. birželio 27d. įstatymu Nr. XIII-2263 pakeisto LR BK 75 str. redakcija, įsigaliojusi 2020m. liepos 05d.).

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo E. A. asmenybę, jo, kaip dirbančio asmens, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip prieš artimąją giminaitį/šeimos narį(tėvą) smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 3d., 72² str.).

Kadangi kaltinamajam E. A., kaip asmeniui, turinčiam psichikos sveikatos problemų, dėl kurių jis negali pasinaudoti savo teise į gynybą, įstatymas numato privalomą gynėjo dalyvavimą baudžiamojoje byloje(LR BPK 51 str. 1d. 2p.), todėl šio kaltinamojo interesus baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu atstovavusios advokatės, kaip gynėjos pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), ir nuteisti laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam E. A. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

LR BK 75 str. 2, 4-7d.d.(LR 2019m. birželio 27d. įstatymu Nr. XIII-2263 patvirtinta 75 str. redakcija, įsigaliojusi 2020m. liepos 01d.) pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam E. A. paskiriant šiuos įpareigojimus(draudimus):

a) įpareigoti tęsti darbą UAB „ (duomenys neskelbtini)“ prekybos tinklui priklausančiose parduotuvėse, o darbo netekimo atveju, per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos darbą užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos;

b) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas(alkoholį);

c) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2022m. lapkričio 26d., 23⁰⁰ val., iki 2022m. lapkričio 28d., 09³⁷ val., t.y. 2(dvi) kardomojo kalinimo(suėmimo) dienas, kada kaltinamasis E. A. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

LR BK 67 str. 3d. ir 72² str. pagrindu kaltinamajam E. A. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam E. A. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Baudžiamąją bylą Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, pareikšto civilinio ieškinio dalyje nutraukti.

Daiktinius įrodymus-3 vnt. DVD-R kompaktinių diskų(laikmenų) su Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užregistruotais telefoninių skambučių garso įrašais ir 4 vnt. DVD-R kompaktinių diskų(laikmenų) su į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „ BODY “ kameromis filmuotais vaizdo įrašų failais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.