Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Buškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

V. Š. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, baustas administracine tvarka, teistas Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, šią bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje;

J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, baustas administracine tvarka, teistas:

1. Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, šią bausmę atlikęs;

2. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. birželio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, šios bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamieji V. Š. ir J. P., veikdami bendrai, 2023 m. rugsėjo 16 d. apie 21 val. 50 min., įsibrovę į B. S. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), neteisėtai bei atvirai, prieš savininkės B. S. valią, jėga išlaužus namo duris, įsibrovė į gyvenamąjį namą ir tokiu būdu pažeidė asmens būsto neliečiamumą.

Be to, kaltinamasis V. Š. 2023 m. rugsėjo 16 d. apie 21 val. 50 min., įsibrovęs į B. S. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kambaryje buvusiam O. S. tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į krūtinės sritį bei tris kartus į galvą, tokiais veiksmais O. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl muštinės žaizdos apatinėje lūpoje ir dvigubo apatinio žandikaulio lūžimo.

Kaltinamasis V. Š. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir paaiškino, jog nusikaltimų padarymo metu jis buvo neblaivus. Jis pažįsta O. S., nes šis ankščiau gyveno (duomenys neskelbtini), jį pažįsta nuo vaikystės, anksčiau jie buvo draugai. Jis, J. P. ir O. S. buvo draugai, iki to laiko, kol O. S. iš jo nebuvo paėmęs tvarkyti motociklą. O. S. perdavė motociklą tvarkyti kartu su dokumentais, nes motociklo vertė buvo apie 4 000 Eur. O. S. jo motociklą taisė apie tris mėnesius. Sutvarkęs jam priklausantį motociklą, O. S. atidavė motociklą, o dokumentų nepadavė, sakė, kad jie kažkur namie ar Vilniuje. Kadangi minėtą motociklą jis buvo pirkęs užsienyje ir šis buvo dar neįregistruotas, todėl be tų dokumentų jis negali jį nei įregistruoti, nei juo važinėti ar kažkam parduoti. Šiuo metu J. P. gyvena Prienų mieste. 2023 m. Kiek pavakaroję pas J. P., abu būdami neblaivūs sugalvojo nuvažiuoti pas O. S. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), pakalbėti apie jo motociklo dokumentus, kur jie tiksliai yra ir kur šis juos padėjo. Apie 21 val. 30 min. jį ir J. P. iš Prienų miesto į (duomenys neskelbtini) pas O. S. į namus nuvežė jo (V. Š.) draugė K, kuri iš karto išvažiavo atvežti iš namų dar degtinės. Jis ėjo su O. S. taikiai pasikalbėti. Kai jis su J. P. priėjo prie O. S. namo, J. P., „paklibinęs“ duris, pastebėjo, kad šios yra užrakintos, tai J. P., nesulaukęs kol kas nors atidarys duris, išspyrė koja laukines duris ir jie įėjo į namo vidų. Kai jie įėjo į namo vidų, jis pastebėjo koridoriuje stovintį O. S., su kuriuo pradėjo aiškintis dėl motociklo dokumentų ir šis vėl bandė „kabinti jam kažkokius makaronus“, kad jo dokumentai yra Vilniuje pas kažką ir pan. Tuomet jis (V. Š.) įsiuto ir sudavė O. S. vieną smūgį į krūtinę, po ko, šis trenkė jam atgal į krūtinę, tai tuomet jis (V. Š.) užsimojo ir kelis kartus sudavė O. S. į galvos sritį, tiksliau į žandikaulį, po ko jis nuo jo atsitraukė. Toliau jis nesudavė jokių smūgių O. S., jie tik kalbėjosi pakeltu tonu. Jam ir J. P. dar būnant pas O. S. namuose, atvažiavo policijos pareigūnai, kurie pareikalavo pasitikrinti blaivumus, klausinėjo visų ten buvusių apie įvykio aplinkybes. Kai atvyko policija, jis ir J. P. išėjo iš O. S. namų, kur kieme jau laukė atvažiavusi jo draugė K. kuri juos ir parvežė į namus. Jis gailisi padaręs šias nusikalstamas veikas, už sugadintas duris atsilygins padarytą žalą, taip pat atlygins ir O. S. padarytą moralinę ir materialinę žalą (1 t., b. l. 94 – 97).

Kaltinamasis J. P. ikiteisminio tyrimo metu taip pat visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir paaiškino, jog nusikaltimo padarymo metu jis buvo neblaivus. Šiuo metu jis gyvena (duomenys neskelbtini), nuomojasi butą, o anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini). Jis nuo vaikystės gerai pažįsta, nes visi buvo draugai – jis pats, V. Š. ir O. S., kuris anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini) sav., o dabar gyvena (duomenys neskelbtini). Jis žino, kad O. S. remontuoja paspirtukus, motociklus ir pan. Jam sakė V. Š., kad jis buvo pirkęs Vokietijoje motociklą, kurį reikėjo paremontuoti, todėl jam priklausantį ir dar neužregistruotą motociklą atidavė remontuoti O. S., su motociklu paduodamas ir jo dokumentus. Kaip jis vėliau sužinojo, tai O. S. atidavė V. Š. suremontuotą motociklą, tik kažkur pradangino motociklo dokumentus. Žino, kad buvo 2023 m. rugsėjo 16 d. ne darbo diena ir jis su O. S. susiskambino ir pasakė, kad pas jį atvažiuos pasikalbėti. Jis ruošėsi nuvažiuoti 2023 m. rugsėjo 16 d. pas O. S. pasisvečiuoti, su juo pabendrauti, kartu išgerti alaus, nes jie buvo draugai. 2023 m. rugsėjo 16 d. apie pietus jis susiskambino su O. S. ir susitarė vakare pas jį atvažiuoti į namus. Jam būnant namuose, apie 17.00 val. pas jį į namus atėjo V. Š., kuris atsinešė butelį brendžio. Jis išgėrė su V. Š. butelį brendžio ir kartu begeriant, V. Š. jam pasiskundė, kad O. S. niekaip neatiduoda jam motociklo dokumentų, kuriuos jam buvo davęs, o be dokumentų negali įregistruoti jam priklausančio motociklo. V. Š. jam minėjo, kad jeigu to motociklo dokumentai neatsiras, tai dėl motociklo jam bus padaryta apie 4 000 Eur vertės nuostolis. Kiek pavakaroję pas jį namuose, kai V. Š. vis skundėsi, kad O. S. jam padarė didelių nuostolių, tai jam pasiūlė nuvažiuoti pas O. S. į namus ir išsiaiškinti. Kadangi jie abu buvo neblaivūs, tai V. Š. paskambino savo draugei, kuri juos abu nuvežė pas O. S. į namus. Jie pas O. S. iš Prienų miesto į (duomenys neskelbtini) važiavo apie 21 val. 30 min. Kai jie atvažiavo prie O. S. namų, jis ir V. Š. išlipo iš automobilio, o V. Š. savo draugės K. prašė nuvažiuoti iki jo namų ir atvežti dar butelį brendžio, nes parduotuvės jau nedirbo. Jis ir V. Š. galvojo geranoriškai pasikalbėti ir kartu trise su O. S. išgerti butelį brendžio, kurį turėjo atvežti K.. Kuomet K. išvažiavo to brendžio, jis ir V. Š. ėjo pasikalbėti pas O. S. į namus. Jis pats žinojo, kur gyvena O. S.. Priėjus prie O. S. namų, esančių (duomenys neskelbtini), jie pradėjo abu belstis į duris, bet jiems niekas neatidarė durų. Kadangi jie buvo neblaivūs, tai jam ir V. Š. atrodė, kad jiems specialiai laukinių durų niekas neatidaro. Kuomet jam ir V. Š. niekas neatidarė gyvenamo namo lauko durų, jiems abiems beldžiant į duris, tuomet jis koja įspyrė į duris ir nulaužus rankeną, įsibrovė abu į namo vidų. Prie lauko durų buvo O. S. brolis, su kuriuo pasisveikino, ir netrukus prie durų atėjo O. S., su kuriuo iš pradžių V. Š. kalbėjo pakeltu tonu, nes aiškinosi dėl motociklo dokumentų, jis pats girdėjo stovėdamas šalia, kad O. S. sakė V. Š., kad motociklo dokumentai yra Vilniuje pas kažką ir pan. T. V. Š. įsiuto ir sudavė O. S. smūgius, kiek jis matė, tai į veido sritį sudavė smūgius, nematė, kiek tiksliai buvo smūgių, nes pats stovėjo už V. Š.. Kuomet V. Š. sudavė smūgius O. S., tai jis pastebėjo, kad O. S. iš burnos bėga kraujas. Dar jam ir V. Š. būnant O. S. namuose, atvažiavo policijos pareigūnai, kurie pareikalavo visų pasitikrinti blaivumą, klausinėjo visų buvusių apie įvykio aplinkybes, o kai atvyko medikai, šie išvežė O. S. į ligoninę. Kai jis ir V. Š. įsibrovė į O. S. namus, tai jis matė, kad namuose dar buvo O. S. brolis S. ir jų motina. Jis pats būdamas O. S. namuose nesudavė niekam jokio smūgio. Kai atvyko policijos pareigūnai jis ir V. Š. išėjo iš O. S. namų į kiemą, kur jau laukė atvažiavusi V. Š. draugė K., kuri juos ir parvežė į namus. Jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kad be leidimo įsibrovė kartu su V. Š. į O. S. namus ir spirdamas koja į duris sugadino lauko durų spyną, už kurią pažada atlyginti padarytą žalą. Dėl patirtų nuostolių jis atsiprašys nukentėjusiųjų ir atlygins padarytą žalą (1 t., b. l. 155 – 158).

Motyvuojamoji dalis

Be pačių kaltinamųjų V. Š. ir J. P. prisipažinimų bei paaiškinimų, jų kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

N. O. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jis gyvena kartu su savo motina K. B. S., broliu S. S. ir tėvu V. S.. 2023 m. rugsėjo 16 d. jis buvo namuose, tvarkėsi buitinius darbus. Jam būnant namuose, savo kambaryje, apie 21 val. 50 min. išgirdo kažkokį triukšmą. Kiek suprato, triukšmas sklido nuo įėjimo į namus durų. Tai išgirdęs, jis nulipo nuo lovos ir nuėjo prie įėjimo į namus durų pažiūrėti, kas ten nutiko. Jam nuėjus į koridorių, esantį prie durų, pamatė, kad prie lauko durų stovi du vyrai. Atpažino juos, kad tai yra V. Š. ir J. P.. Kiek suprato, V. Š. ir J. P. buvo neblaivūs. Jam stovint koridoriuje, V. Š. pradėjo šaukti sakydamas „kur motociklo dokumentai, kur tu juos padėjai?“. Jis pradėjo aiškinti, kad tie dokumentai yra pas A. K., Vilniuje. Jam taip pasakius, prie jo priėjęs V. Š. rankos kumščiu sudavė jam į krūtinės sritį, jis, besigindamas, taip pat sudavė V. Š. į krūtinės sritį, tuomet jie apsistumdė. Grumtynių su V. Š. metu pastebėjo, kad už jo stovi jo brolis S. S., todėl išsigandęs, kad smūgiai gali būti suduoti ir jo broliui, šį įstūmė į kambarį. Tuomet atsisuko vėl į V. Š., kuris kumščiu sudavė jam tris smūgius į galvą – į žandikaulį. Tuo metu į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie nutraukė konfliktą. Atvykus policijos pareigūnams, paaiškino, kas nutiko. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai išvežė jį į Kauno klinikas dėl patirtų sužalojimų. V. Š. ir J. P. jis pažįsta nuo vaikystės ir niekada su jais nesipyko, sutarė gerai. Maždaug prieš tris mėnesius iš Vilniaus miesto parsivarė motociklą „TRUMPH“, kurį į skolą pirko iš pažįstamo P. Šį motociklą ketino sutvarkyti, įregistruoti bei parduoti. Motociklą laikė pas pažįstamą A. K. dirbtuvėse, Vilniaus mieste. Kai nusipirko tą motociklą, dokumentus motociklo padavė A. K., kuris juos laikė pas save. Vėliau, jam paklausus, kur yra dokumentai, A. K. pasakė, kad dokumentų neranda, kažkur juos pametė. Kadangi jis neturėjo to motociklo dokumentų, todėl negalėjo jo įregistruoti ir parduoti bei gauti iš to uždarbį. Motociklą pirko į skolą iš P., o jo nepardavęs, negalėjo grąžinti ir pinigų. Dėl to P. sutarė su V. Š., kad motociklą parduos jam. Dėl šių priežasčių tarp jo ir V. Š. kilo konfliktas, šis reikalavo iš jo motociklo dokumentų, kurių jis pats neturi. Jis mano, kad V. Š. fizinį skausmą jam sukėlė būtent dėl motociklo dokumentų. V. Š. jis nėra skolingas, daugiau jokių konfliktų tarp jų nėra buvę, dėl kitų priežasčių jie nekonfliktavo. Šio įvykio metu V. Š. jam sukėlė fizinį skausmą, jam skaudėjo žandikaulį, jis negalėjo valgyti ir kalbėti. V. Š. jau atlygino jam padarytą žalą ir jo atsiprašė, su juo susitaikė, todėl pats neturi jam jokių pretenzijų ir ateityje neturės, byloje civilinio ieškinio nereikš ir prašo bylą nutraukti jiems susitaikius (1 t., b. l. 33 – 36, 193 – 195).

Nukentėjusioji B. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji gyvena (duomenys neskelbtini). Šiuose namuose ji gyvena kartu su buvusiu sutuoktiniu V. S. ir dviem sūnumis O. S. ir S. S.. 2023 m. rugsėjo 16 d. jie visi buvo namuose. Apie 21 val. 50 min. ji išgirdo trenksmą į duris, po kurio lauko durys, kurios buvo uždarytos užstumiama sklastimi, atsidarė. Durų užraktas sulūžo. Kai durys atsidarė, pro duris įėjo J. P., kurį ji pažįsta, nes šis buvęs jos sūnaus draugas ir yra anksčiau lankęsis pas juos. Antro vaikino nepažino, bet vėliau jai vaikai pasakė, kad tai V. Š.. Ji, išsigandusi, iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Jai bendraujant telefonu, įėję vaikinai iš karto puolė prie jos sūnaus O. S.. Tarp jos sūnaus ir abiejų įsibrovusių asmenų kilo konfliktas. Konflikto metu V. Š. pradėjo mušti jos sūnų O. S.. Ji matė, kad V. Š. du kartus ranka sudavė jos sūnui į veido sritį. Kadangi pati bendravo telefonu, todėl viso konflikto nematė. Ar O. S. mušė J. P., ji nematė. Kiek žino, tarp jos sūnaus ir atvykusių asmenų kilo konfliktas dėl parduoto motociklo dokumentų. Maždaug po 20 minučių atvyko policijos pareigūnai, kurie nustatė J. P. ir V. Š. neblaivumus. Buvo iškviesti ir medikai, kurie jos sūnų išvežė apžiūrai į Kauno klinikas. Dėl sulaužytų durų užrakto jai padaryta 30 Eur turtinė žala. Dėl šio įvykio ji patyrė didelį stresą, kurį jaučia iki šiol, nemiega naktimis. Prašo J. P. ir V. Š. dėl neteisėto patekimo į jai priklausantį namą ir sugadintas duris taikyti įstatymo numatytas poveikio priemones. Jai padarytą žalą V. Š. ir J. P. visiškai atlygino, jos atsiprašė ir su ja susitaikė, jiems jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės, civilinio ieškinio byloje nereikš (1 t., b. l. 37 – 41, 200 – 202).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2023 m. rugsėjo 16 d. 21 val. 59 min. buvo gautas B. S. telefoninis pranešimas apie tai, kad prieš 2 minutes kažkas išspyrė duris pranešėjos namuose ir jie yra vietoje. Nuvykus į įvykio vietą, pirminiais duomenimis nustatyta, kad V. Š., kuriam nustatytas 1,83 promilių neblaivumas, ir J. P., kuriam nustatytas 2,34 promilių neblaivumas, patekę į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje V. Š. rankomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių į veidą O. S., kuriam nustatytas 2,23 promilių neblaivumas. O. S. greitosios medicinos pagalbos automobiliu nugabentas į Kauno klinikų priėmimo skyrių. 2023 m. rugsėjo 16 d. 23 val. 48 min. gautas Kauno klinikų darbuotojos telefoninis pranešimas, kad greitoji medicinos pagalba pristatė O. S., kuriam nustatytas veido sumušimas, ir toliau apžiūrimas medikų. 2023 m. rugsėjo 17 d. 3 val. 20 min. paskambinus į minėtą gydymo įstaigą, darbuotojas pasakė, kad O. S. iš gydymo įstaigos išleistas, dėl medicininės programos užrakinimo negalėjo pasakyti, koks sužalojimas diagnozuotas O. S.. Įvykio vietoje buvo S. S., kuriam nustatytas 1,69 promilių neblaivumas, ir B. S., kuri buvo blaivi. Suduodant O. S. smūgius, galimai buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 1 – 4).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2023 m. rugsėjo 16 d. nuo 22 val. 50 min. iki 23 val. 4 min. buvo apžiūrėtas ir aprašytas (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas. Apžiūros metu fiksuota, jog gyvenamasis namas yra mūrinis, vieno aukšto. Prie gyvenamojo namo šiaurės pusės sienos yra pastatytas mūrinis priestatas, kuriame yra durys, pro kurias įeinama į namą. Durų varčia medinė, atsidaro į priestato vidų, į kairę pusę. Durų stakta medinė. Apžiūrint durų varčią iš priestato vidaus, matoma, kad durų varčioje, nuo grindų į viršų 1 m aukštyje yra primontuota metalinė sklendė, apžiūros metu sklendės velkė atidarymo pozicijoje. Durų staktoje, nuo grindų į viršų 1 m aukštyje matoma dvi ertmės, 2 cm aukščio. Taip pat varčioje yra įmontuota įleidžiama spyna, kuri išoriškai nepažeista. Koridoriuje ant grindų yra metalinė kilpa, skirta sklendei užstumti. Nuo kilpos iki kairės pusės sienos yra 40 cm atstumas, iki sienos, kurioje yra durys, yra 1,6 m atstumas. Metalinė kilpa iš įvykio vietos paimta. Priestato priešakinėje sienoje yra durys, pro kurias praėjus, patenkama į gyvenamojo namo koridorių. Durų varčioje yra įmontuota įleidžiama spyna ir pritvirtinamoji spyna su cilindriniu kištukiniu užraktu, apžiūrėjus, išorinių pažeidimų nėra. Šio koridoriaus kairėje pusėje yra durys, pro kurias praėjus patenkama į kambarį. Koridoriaus dešinėje pusėje ant grindų yra garso kolonėlės, muzikinis centras, dulkių siurblys. Toliau prie dešinės pusės sienos yra išskleista sofa. Ant sofos netvarkingai sudėta patalynė. Priešakinėje sienoje yra langas, ant palangės yra indai, kuriuose maisto likučiai, 1 l talpos butelis nuo alaus „UTENOS ALUS“, traškučių pakuotės. Kairėje kambario pusėje yra rašomas stalas, prie stalo yra kėdė. Ant stalo viršaus yra kompiuterio monitorius, puodeliai, lėkštė, skardinė, kurioje yra cigarečių nuorūkos, stiklainiai. Po stalu yra 1 litro talpos butelis nuo alaus „VARŽTAS“, taip pat yra du buteliai alkoholinio gėrimo, buteliai gamykliniu būdu uždaryti. Šio kambario kairės pusės kampe sudėta baldų dalys, kambario grindys išbetonuotos, ant grindų patiesti du kilimėliai. Apžiūros metu kambaryje daiktai neišmėtyti, jaučiasi specifinis cigarečių dūmų ir alkoholio kvapas. Tęsiant įvykio vietos apžiūrą koridoriaus dešinėje pusėje yra durys, pro kurias praėjus patenkama į virtuvę. Virtuvės dešinėje pusėje yra dujinė viryklė, virtuvinės spintelės, virtuvinis stalas, kėdės. Kairėje virtuvės pusėje yra krosnis, medinė sekcijos dalis. Virtuvės kairės pusės sienoje yra durys, pro kurias praėjus patenkama į kambarį. Virtuvėje daiktai neišmėtyti. Įvykio vietoje vaizdo kamerų, fiksuojančių vaizdą, nėra. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (1 t., b. l. 5 – 16).

Protokole-pareiškime O. S. pareiškė, jog 2023 m. rugsėjo 16 d. 21 val. 50 min. adresu (duomenys neskelbtini) į namus įsiveržęs neblaivus pažįstamas V. Š. įvykusio žodinio konflikto metu kumščiu sudavė jam į krūtinės sritį (negali nurodyti, kiek kartų sudavė), po to, tris kartus sudavė į galvos sritį – į žandikaulį. Tokiais savo veiksmais V. Š. sukėlė jam fizinį skausmą, todėl prašė taikyti šiam asmeniui įstatymo numatytas poveikio priemones (1 t., b. l. 17 – 24).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole B. S. pareiškė, jog 2023 m. rugsėjo 16 d. apie 21 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) į jai nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, išspyrę duris, neteisėtai įsibrovė du vyrai. Vieną asmenį ji pažino, tai buvo pažįstamas J. P., o kitas asmuo jai nežinomas. Tik vėliau sužinojo, kad tai buvo V. Š.. Dėl išlaužtų durų jai padaryta 30 Eur turtinė žala. Prašė minėtiems asmenims dėl neteisėto patekimo į jai priklausantį namą ir sugadintas duris taikyti įstatymo numatytas poveikio priemones. Iš šio protokolo matyti ir tai, jog buvo atlikta pirmoji B. S. apklausa (1 t., b. l. 37 – 41).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1997/2023 (02) nurodyta, jog galimai muštinė žaizda apatinėje lūpoje, dvigubas apatinio žandikaulio lūžimas O. S. padaryta kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir kumštis, ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Labai mažai tikėtina, kad sužalojimai galėjo atsirasti griuvimo metu. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (1 t., b. l. 91 – 93).

Dėl įrodymų vertinimo bei veikų kvalifikavimo

BK 165 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamieji V. Š. ir J. P., veikdami bendrai, kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, įsibrovę į B. S. gyvenamąjį namą, neteisėtai bei atvirai, prieš savininkės B. S. valią, jėga išlaužus namo duris, įsibrovė į gyvenamąjį namą bei tokiu būdu pažeidė asmens būsto neliečiamumą, ir tuo V. Š. bei J. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Aukščiau aptarti bylos įrodymai patvirtina ir tai, jog kaltinamasis V. Š. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis tyčia smurtavo prieš O. S., kuriam sudavė vieną smūgį kumščiu į krūtinės sritį bei tris kartus į galvą ir dėl muštinės žaizdos apatinėje lūpoje bei dvigubo apatinio žandikaulio lūžimo O. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1997/2023 (02) patvirtina, jog dėl paminėtų kaltinamojo V. Š. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam O. S. buvo sukeltas fizinis skausmas bei padarytas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi tarp visų kaltinamojo V. Š. neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiojo O. S. nesunkaus sveikatos sutrikdymo bei fizinio skausmo sukėlimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl šiuo atveju konstatuojama, jog kaltinamasis V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Prokuroras pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroro pareiškimas tenkinamas.

Protokoluose, kuriuos pasirašė kaltinamieji V. Š. ir J. P., jiems buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. V. Š. ir J. P. susipažino su šio proceso tvarka bei pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Abu kaltinamieji sutiko ir su prokuroro pasiūlytomis bausmės rūšimis bei jų dydžiais (2 t., b. l. 1 – 2, 5 – 7).

Dėl bausmių skyrimo

Skirdamas bausmių rūšį ir jų dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą.

Kaltinamasis V. Š. padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai ir asmens privataus gyvenimo neliečiamumui, kurias baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Abi nusikalstamas veikas kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikų pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis, kaltinamasis V. Š. praeityje buvo vieną kartą teistas, tąkart paskirtą bausmę jis jau yra atlikęs ir jo teistumas jau išnykęs, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis laikomas neteistu (1 t., b. l. 118 – 122; BK 97 straipsnio 6 dalis). V. Š. yra baustas administracine tvarka ir turi neįvykdytą administracinę nuobaudą (1 t., b. l. 132 – 136; 2 t., b. l. 56). Kaltinamasis V. Š. yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevedęs, turintis tris nepilnamečius vaikus (2 t., b. l. 10 – 12, 19 – 21, 23). V. Š. psichikos bei priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas ir abejonių dėl jo pakaltinamumo teismui nekyla (1 t., b. l. 179). Nagrinėjamu atveju kaltinamojo V. Š. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs abi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; 1 t., b. l. 94 – 97). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Įvertinus visas nustatytas bei ištirtas šios bylos aplinkybes, kaltinamojo V. Š. asmenybę, visas ją charakterizuojančias ypatybes, tai, kad už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas jis teisiamas pirmą kartą, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, dar bus visiškai įgyvendinta už abi padarytas nusikalstamas veikas jam paskyrus prokuroro pasiūlytą su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Tų pačių motyvų pagrindu, o taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo V. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jam skiriamos laisvės apribojimo bausmės dydis nustatomas neviršijantis šios bausmės rūšies vidurkio (BK 48 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2 dalis). Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 48 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju įvertinus aplinkybę dėl kaltinamojo V. Š. šeiminės padėties bei turimų nepilnamečių išlaikytinių, sprendžiama, jog nėra tikslinga taikyti šiam kaltinamajam intensyvią priežiūrą. Atsižvelgiant į visas kaltinamąjį V. Š. charakterizuojančias aplinkybes, siekiant kuo labiau individualizuoti jam skiriamą laisvės apribojimo bausmę, šios bausmės vykdymo metu jam skiriami įpareigojimai – neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Kaip minėta, kaltinamasis V. Š. padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas, todėl jam paskiriama bausmė už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, o po to, paskiriama ir galutinė subendrinta bausmė. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju yra padarytos dvi nusikalstamos veikos, kurios nesiskiria pagal pavojingumą (nesunkūs nusikaltimai), vertinant šio kaltinamojo asmenybę apibūdinančių duomenų visumą, skirdamas V. Š. galutinę subendrintą bausmę, teismas paskirtas bausmes sudeda iš dalies, tai yra prie griežtesnės bausmės pridedama švelnesnės bausmės dalis, kuri negali būti mažesnė negu minimalus šios bausmės rūšies dydis (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

Kaltinamojo V. Š. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis J. P. padarė baigtą nusikalstamą veiką asmens privataus gyvenimo neliečiamumui, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis J. P. įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamasis J. P. iki šiol Lietuvos Respublikoje jau buvo teistas du kartus, jis dar nėra atlikęs paskutinės jam paskirtos bausmės ir tebeturi neišnykusį bei nepanaikintą teistumą (1 t., b. l. 123 – 126, 181 – 188; BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). J. P., būdamas jau teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas už jį neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis J. P. yra ne kartą baustas administracine tvarka, o paskirtų baudų jis nemoka (1 t., b. l. 137 – 152; 2 t., b. l. 57). J. P. yra dirbantis – vykdantis individualią veiklą, nevedęs ir neturintis nepilnamečių išlaikytinių (2 t., b. l. 13 – 16, 18). J. P. psichikos bei priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas ir abejonių dėl jo pakaltinamumo teismui nekyla (1 t., b. l. 180). Nagrinėjamu atveju kaltinamojo J. P. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; 1 t., b. l. 155 – 158). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas; 1 t., b. l. 123 – 126, 181 – 188).

Vertinant visas nustatytas bei ištirtas šios bylos aplinkybes, kaltinamojo J. P. asmenybę bei visas ją charakterizuojančias ypatybes, tai, kad už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką jis teisiamas pirmą kartą, jo turimus finansinius įsipareigojimus – nesumokėtas baudas, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, dar bus visiškai įgyvendinta už padarytą nusikalstamą veiką jam paskyrus prokuroro pasiūlytą su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Tų pačių motyvų pagrindu, o taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo J. P. atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, jam skiriamos laisvės apribojimo bausmės dydis nustatomas neviršijantis šios bausmės rūšies vidurkio (BK 48 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2 dalis). Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 48 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju įvertinus aplinkybę dėl kaltinamojo J. P. vykdomos darbinės veiklos, jai būdingo bei būtino asmens mobilumo, sprendžiama, jog nėra tikslinga taikyti šiam kaltinamajam intensyvią priežiūrą. Atsižvelgiant į visas kaltinamąjį J. P. charakterizuojančias aplinkybes, siekiant kuo labiau individualizuoti jam skiriamą laisvės apribojimo bausmę, šios bausmės vykdymo metu jam skiriami įpareigojimai – neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kaltinamojo J. P. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis J. P., neatlikęs Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. birželio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės, padarė naują nusikalstamą veiką. Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Taigi šiuo atveju J. P. paskirtos bausmės turi būti subendrintos BK 64 straipsnio nustatyta tvarka. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. birželio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu J. P. buvo paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri yra vykdoma nuo 2023 m. liepos 12 d. ir kurios pabaiga numatyta 2024 m. kovo 11 d. (1 t., b. l. 123 – 126, 181 – 188). Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas J. P. galutinę subendrintą bausmę, jam paskirtas bausmes iš dalies sudeda, tai yra prie dabartiniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedama Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. birželio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 3 mėnesiai (BK 64 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš V. Š. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 902,06 Eur dydžio žalą, patirtą dėl nukentėjusiojo O. S. gydymo (2 t., b. l. 24 – 35). Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2023 m. lapkričio 10 d. kaltinamasis V. Š. ir civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pasirašė Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. Ž-24/3385, pagal kurią V. Š. įsipareigoja 902,06 Eur dydžio žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti per 6 mėnesius nuo šios sutarties sudarymo dienos (2023 m. lapkričio 10 d.), kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT217300010002484333, esančią AB „Swedbank“ (banko kodas 73000), po 150 Eur, o pirmosios įmokos sumą – 152,06 Eur sumokant iki mėnesio, kurį sudaryta ši sutartis, paskutinės dienos (2 t., b. l. 46 – 47). Tokia kaltinamojo V. Š. ir civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos sutartis dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo patvirtinama šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam V. Š. ir civilinei ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai taikiai susitarus dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, procesas dėl šios civilinės ieškovės civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų klausimų

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalinė kilpa, kuri saugoma Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate, – sunaikinama (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas; 1 t., b. l. 5 – 16).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu V. Š. paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti jam galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kurios vykdymo metu įpareigoti jį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

V. Š. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam sumažintą 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį šios bausmės vykdymo metu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu J. P. paskirtos bausmės pridėti dalį – 3 mėnesius neatliktos Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. birželio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės ir paskirti J. P. galutinę subendrintą 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį šios bausmės vykdymo metu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

J. P. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos – 2023 m. lapkričio 21 d.

Patvirtinti kaltinamojo V. Š. ir civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos 2023 m. lapkričio 10 d. pasirašytą Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. Ž-24/3385, pagal kurią V. Š. įsipareigoja 902,06 Eur dydžio žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti per 6 mėnesius nuo šios sutarties sudarymo dienos (2023 m. lapkričio 10 d.), kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT217300010002484333, esančią AB „Swedbank“ (banko kodas 73000), po 150 Eur, o pirmosios įmokos sumą – 152,06 Eur sumokant iki mėnesio, kurį sudaryta ši sutartis, paskutinės dienos.

Procesą dėl civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalinę kilpą, saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate, sunaikinti.

Išaiškinti kaltinamiesiems V. Š. ir J. P. tai, jog jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti kaltinamiesiems V. Š. bei J. P. ir tai, jog kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.