Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-10-04 · Civilinė byla Nr. 2A-844-585/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-04
Bylos Nr.
2A-844-585/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Zelianka
Atsakovas
J. K.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Statinių administravimas“
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-844-585/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-12171-2011-2Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4.; 121.14.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. spalio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statinių administravimas“ ieškinį atsakovei J. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą (dabar – Vilniaus miesto apylinkės teismas) ir, modifikavusi ieškinio dalyką, prašė priteisti iš atsakovės 7 709,62 Lt skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovė šioje byloje pareikštą ieškinį grindė tuo, jog uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) ir atsakovė 2007 m. rugpjūčio 14 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsigijo du nekilnojamojo turto objektus – butus, kurių adresai – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, pastaroji nuo 2009 m. birželio 18 d. pagal ieškovės ir daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) sudarytą sutartį šios bendrijos nariams, įskaitant atsakovę, teikia daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir kitas sutartyje apibrėžtas paslaugas. Pasak ieškovės, pastaroji tinkamai vykdo aukščiau nurodyta sutartimi prisiimtas pareigas, o atsakovė, kaip daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narė, nevykdo pareigos sumokėti ieškovei už pastarosios pagal aukščiau nurodytą sutartį suteiktas paslaugas. Ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškino, jog atsakovė ginčo nagrinėjimo teisme laikotarpiu patenkino ieškovės reikalavimo dalį, o nepatenkinta ieškovės reikalavimo dalis sudaro 4 362,75 Lt (nesumokėta 736,54 Lt suma už laiptinės valymo paslaugas, nesumokėta 554,11 Lt suma už administravimo paslaugas ir nesumokėta 3 072,10 Lt suma už apsaugos paslaugas).

Šalies argumentai

Atsakovė nesutiko su ieškovės šioje byloje pareikštu ieškiniu, prašė ieškinio dalį dėl 880,19 Lt skolos priteisimo palikti nenagrinėtą, kitą ieškinio dalį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovės teigimu, pastaroji niekada neneigė ir neignoravo pareigos apmokėti išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir priežiūra, tiesiog šiuo konkrečiu atveju ji nesutinka su ieškovės reikalavimu apmokėti tas išlaidas, dėl kurių atsakovė nėra davusi sutikimo ir kurios nėra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Pasak atsakovės, išlaidos už apsaugos paslaugas negali būti laikomos privalomai apmokėtinomis išlaidomis, susijusiomis su bendrojo naudojimo objektų išlaikymu (išsaugojimu), juo labiau, kad, atsakovės teigimu, jai nebuvo teikiamos apsaugos paslaugos ir nebuvo sudaryta galimybė naudotis vietine signalizacija. Anot atsakovės, ieškovės reikalavimo dalis priteisti iš atsakovės skolą pagal 2009 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VSADM19 ir 2009 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VSADM071 yra nepagrįsta, nes skolą pagal šias PVM sąskaitas faktūras ieškovė prašė priteisti kitoje civilinėje byloje, kurios numeris 2-563-101/2011, todėl, atsakovės vertinimu, ieškinio dalis dėl skolos pagal aukščiau nurodytas PVM sąskaitas faktūras priteisimo turėtų būti palikta nenagrinėta. Atsakovė pažymėjo, jog pastaroji 2010 m. kovo 15 d. išstojo iš daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), todėl atsakovė nuo išstojimo iš nurodytos bendrijos momento neprivalo mokėti ieškovei už pastarosios teikiamas paslaugas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškovės šioje byloje pareikštą ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 736,54 Lt skolą už laiptinių valymą, 554,11 Lt skolą už administravimo paslaugas, 3 072,10 Lt skolą už saugos paslaugas, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 362,75 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 259 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismas pagal į bylą pateiktus duomenis nustatė šias faktines aplinkybes: uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) ir atsakovė 2007 m. rugpjūčio 14 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsigijo du butus, kurių adresai – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir, be kita ko, iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) perėmė teises ir pareigas, susijusias su namo priežiūros išlaidų ir išlaidų už kitas paslaugas apmokėjimu, bei įsipareigojo mokėti už namo administratoriaus teikiamas paslaugas; ieškovė nuo 2009 m. birželio 18 d. paskirta namų bendrojo naudojimo objektų administratore.

Pirmosios instancijos teismas, bylos duomenimis nustatęs, jog atsakovė 2011 m. lapkričio 29 d. ir 2011 m. gruodžio 5 d. sumokėjo ieškovei atitinkamai 2 238,95 Lt ir 1 107,93 Lt už pastarosios laikotarpiu nuo 2010 metų rugpjūčio mėnesio iki 2011 metų balandžio mėnesio suteiktas paslaugas, atmetė ieškovės reikalavimo dalį dėl aukščiau nurodytų sumų priteisimo.

Bylos ginčas kilo dėl atsakovės pareigos sumokėti ieškovei 4 362,75 Lt skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 metų rugpjūčio mėnesio iki 2011 metų balandžio mėnesio, kurią sudaro 554,11 Lt skola už ieškovės suteiktas administravimo paslaugas, 736,54 Lt skola už laiptinių valymo paslaugas ir 3 072,10 Lt skola už apsaugos paslaugas. Pirmosios instancijos teismas šiame kontekste atmetė atsakovės argumentą, jog ieškovė antrą kartą reikalauja, kad atsakovė sumokėtų ieškovei 880,19 Lt skolą pagal 2009 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VSADM19 ir 2009 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VSADM071, nes, priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė nereikalauja priteisti skolą pagal aukščiau nurodytas PVM sąskaitas faktūras.

Ieškovė šioje byloje pareikštą reikalavimą kildina iš pastarosios (buvęs ieškovės pavadinimas – „Verkių slėnio administravimas“) ir daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2009 m. birželio 18 d. sudarytos sutarties Nr. VRK-ADMIN-09/06/01-JR dėl namų bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir kitų sutartyje nurodytų paslaugų bendrijos nariams – butų savininkams – teikimo. Atsakovė šios bylos atveju atsikerta į ieškovės reikalavimą, teigdama, jog ji nuo 2010 m. kovo 15 d. nebėra daugiabučių namų savininkų bendrijos ,,Verkių 68“ narė, todėl jai netaikytina aukščiau nurodyta sutartis, o, nesant atsakovės sutikimo, pastaroji neturi pareigos apmokėti išlaidas, kurios nėra būtinosios.

Atsiliepimas

Atsakovė ginčija pareigą mokėti už laiptinių valymą, teigdama, kad name, kuriame yra jos valdomi butai, nėra laiptinės. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog mokestis už laiptinių valymą yra numatytas 2009 m. birželio 18 d. sutartyje; mokestis skaičiuojamas proporcingai bendrasavininkams priklausančių butų naudingajam plotui (2009 m. birželio 18 d. sutarties 5.1 punktas). Bendrijos sudaryti su trečiaisiais asmenimis susitarimai, susiję su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, yra privalomi daugiabučio namo patalpų savininkams. Pirmosios instancijos teismas šiame kontekste pasirėmė kasacinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, suformuotais teisės aiškinimais, jog bendraturtis privalo prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui ir bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti; šiai taisyklei teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinės paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Atsakovė, nesutikdama su 2009 m. birželio 18 d. sutartyje numatytais mokesčiais / jų įkainiais, turėjo teisę inicijuoti šios sutarties pakeitimus ar ginčyti šios sutarties sąlygas, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų inicijavusi sutarties pakeitimus ar reiškusi priešinį reikalavimą, prašydama pripažinti tam tikras sutarties sąlygas negaliojančiomis. Be to, mokestis už laiptinių valymą skaičiuojamas proporcingai nuosavybės teise turimo turto plotui, todėl, paneigus atsakovės pareigą mokėti sutartimi nustatytas išlaidas, kitų butų savininkų atžvilgiu būtų pažeistas proporcingumo principas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir išvadas, konstatavo esant pagrindą priteisti ieškovei iš atsakovės 736,54 Lt skolą už laiptinių valymo paslaugas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2009 m. birželio 18 d. sutartį, nustatė, jog ieškovės teikiamas administravimo paslaugas sudaro gedimų šalinimo organizavimas, pasiūlymų, pageidavimų, problemų sprendimas, kontrolieriaus ir apsaugos kompanijos teikiamų paslaugų, valymo paslaugų kontrolė, apskaitos duomenų fiksavimas, perdavimas, buhalterinis darbas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodytos, ieškovės teikiamos paslaugos yra susijusios su namų bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir tvarkymu, todėl išlaidos už nurodytas paslaugas yra privalomos daugiabučių namų patalpų savininkams. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalimi bei kasacinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2007, suformuotais teisės aiškinimais, konstatavo esant pagrindą priteisti ieškovei iš atsakovės 554,11 Lt skolą už administravimo paslaugas.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutinka apmokėti išlaidas už apsaugos paslaugas, ginčydama apsaugos paslaugų atsakovei suteikimo tinkamumą ir teigdama, kad dėl šių paslaugų teikimo nebuvo susitarta su atsakove. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2009 m. birželio 18 d. sutartį, nustatė, jog ieškovė įsipareigojo daugiabučių namų savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) teikti kontrolieriaus ir apsaugos paslaugas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog atsakovė ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Ekskomisarų biuras“ sudarė individualią apsaugos paslaugų sutartį, juo labiau, kai šiuo konkrečiu atveju skiriasi pagal atsakovės ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekskomisarų biuras“ sudarytą sutartį ir pagal 2009 m. birželio 18 d. sutartį teikiamų apsaugos paslaugų turinys, nepaneigia atsakovės pareigos mokėti už apsaugos paslaugas pagal 2009 m. birželio 18 d. sutartį. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepaisant to, jog atsakovė nuo 2010 m. kovo 15 d. nebėra daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narė, pastarajai kyla pareiga atsiskaityti už daugiabučių namų savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) suteiktas apsaugos paslaugas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir išvadas, konstatavo esant pagrindą priteisti ieškovei iš atsakovės 3 072,10 Lt skolą už apsaugos paslaugas.

Atsakovė, nesutikdama su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo dalimi, kuria ieškovės šioje byloje pareikštas ieškinys tenkintas iš dalies, pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti nurodytą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės šioje byloje pareikštą ieškinį.

Atsakovės šioje byloje pareikštas apeliacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

atsakovės teigimu, namas, kuriame yra atsakovės valdomi butai, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies prasme nėra daugiabutis namas, nes, pasak atsakovės, šiame name tėra du butai, kuriuos valdo atsakovė, be to, šiame name nėra bendrojo naudojimo patalpų, inter alia laiptinės, todėl, anot atsakovės, pirmosios instancijos teismas šios bylos atveju padarė nepagrįstą išvadą, jog kituose namuose esančios laiptinės atsakovės atžvilgiu yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas. Atsakovė šiame kontekste pažymėjo, jog, jos nuomone, šios bylos ginčo atveju negalima besąlygiškai vadovautis kasacinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, suformuotais teisės aiškinimais, kuriais šiuo konkrečiu atveju rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Atsakovė šiame kontekste atkreipė dėmesį į tai, jog kiti gyvenvietės (duomenys neskelbtini) administratoriai – akcinė bendrovė „City Service“ (administravo laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. gegužės 31 d.) ir uždaroji akcinė bendrovė „Bitofix“(administruoja nuo 2011 m. gegužės 1 d.) – neskaičiavo atsakovei išlaidų už laiptinių valymą ir nereikalavo, jog atsakovė apmokėtų nurodytas išlaidas; atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas ir padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė privalo mokėti ieškovei už pastarosios suteiktas administravimo paslaugas. Pasak atsakovės, ieškovė dėl paslaugų, nurodytų 2009 m. birželio 18 d. sutarties 5.1 punkte, sudarančių administravimo paslaugų turinį, teikimo privalėjo atskirai raštu susitarti su atsakove, todėl, pastarosios vertinimu, nesant tokio susitarimo, ji neprivalo mokėti ieškovei už administravimo paslaugas;pasak atsakovės, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju skiriasi pagal atsakovės ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekskomisarų biuras“ sudarytą sutartį ir pagal 2009 m. birželio 18 d. sutartį teikiamų apsaugos paslaugų turinys. Atsakovės teigimu, ieškovė teikė dvejopo pobūdžio saugos paslaugas – fizinės saugos ir elektroninės saugos paslaugas. Atsakovė šiame kontekste pažymėjo, jog pastarajai elektroninės saugos paslaugas pagal jos ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekskomisarų biuras“ 2008 m. balandžio 25 d. sudarytą sutartį teikė nurodyta bendrovė, o ne ieškovė. Atsakovė neprivalo du kartus mokėti už tas pačias paslaugas, juo labiau, kai ieškovė neteikia atsakovei elektroninės saugos paslaugų. Atsakovės teigimu, ji nuo 2010 m. kovo 15 d. nebėra daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narė, todėl jai nėra privalomi tie bendrijos sprendimai, kurie nėra susiję su privalomaisiais bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir išlaikymo reikalavimais. Atsakovės teigimu, Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 4 dalies prasme į privalomųjų reikalavimų visumą nepatenka teritorijos apsauga, todėl, atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog atsakovė nebuvo davusi sutikimo dėl apsaugos paslaugų teikimo, pastaroji neprivalo apmokėti išlaidas už šias paslaugas.

Šalies argumentai

Ieškovė nesutiko su atsakovės šioje byloje pareikštu apeliaciniu skundu, prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pasak ieškovės, priešingai nei teigia atsakovė, pastaroji negali būti laikoma viso namo savininke, kadangi ji įsigijo ne dviejų butų gyvenamąjį namą, kaip vieną nekilnojamojo turto objektą, o du butus, kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus, todėl atsakovei, kaip ir kitiems daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) nariams ir / ar butų ir kitų patalpų savininkams, kyla pareiga apmokėti išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir priežiūra. Nepaisant to, jog, kaip teigia atsakovė, pastaroji 2010 m. kovo 15 d. išstojo iš daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), jai Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies prasme kyla pareiga apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas. Ieškovės teigimu, 2009 m. birželio 18 d. sutarties 5.1 punkte numatytos administravimo paslaugos yra susijusios su namų bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir tvarkymu, todėl išlaidos už administravimo paslaugas yra privalomos namų patalpų savininkams, inter alia atsakovei.

Atsakovė 2013 m. kovo 1 d. kreipėsi į apeliacinės instancijos teismą, pareikšdama, jog atsisako šioje byloje pareikšto apeliacinio skundo dalių dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo priteisti ieškovei iš atsakovės 554,11 Lt skolą už administravimo paslaugas ir 3 072,10 Lt skolą už saugos paslaugas. Atsakovės teigimu, apeliacinio skundo dalių atsisakymas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir viešajam interesui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo dalių atsisakymo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, jog apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios.

Atsakovė, kaip jau buvo nustatyta, apeliacinio skundo dalių dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo priteisti ieškovei iš atsakovės 554,11 Lt skolą už administravimo paslaugas ir 3 072,10 Lt skolą už saugos paslaugas atsisakė iki pastarosios skundo nagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme pradžios, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo dalių atsisakymas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui (Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalis), todėl, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tą faktą, jog atsakovė yra advokatė, kas sudaro pagrindą teigti, kad atsakovei yra žinomos apeliacinio skundo dalių atsisakymo pasekmės (Civilinio proceso kodekso 308 straipsnio 2 ir 3 dalys), konstatuotina esant pagrindą priimti apeliacinio skundo dalių atsisakymą.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimą šiuo konkrečiu atveju apskundė tik atsakovė, todėl, esant nurodytam faktui, šios bylos apeliacinis procesas pagal aukščiau nurodytas apeliacinio skundo dalis nutrauktinas (Civilinio proceso kodekso 308 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis (t. 2, b. l. 96) nustatyta, jog atsakovė už šioje byloje pareikštą apeliacinį skundą į valstybės biudžetą sumokėjo 131 Lt žyminį mokestį. Atsakovei šiuo konkrečiu atveju atsisakius apeliacinio skundo dalių dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo priteisti ieškovei iš atsakovės 554,11 Lt skolą už administravimo paslaugas ir 3 072,10 Lt skolą už saugos paslaugas, konstatuotina, jog atsakovės apeliacinis skundas, kuriuo ginčijama 736,54 Lt suma, pastarojo pareiškimo momentu, kaip teisingai pareiškime dėl apeliacinio skundo dalių atsisakymo pažymėjo atsakovė, turėjo būti apmokėtas 50 Lt žyminiu mokesčiu (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 4 dalis), todėl, esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovei grąžintinas 81 Lt žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalis).

Dėl skolos už laiptinių valymo paslaugas priteisimo

Kaip žinia, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Bendroji proceso įstatymo nustatyta taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

Bylos medžiagos ir teismo baigiamojo akto analizė sudaro pagrindą teigti, jog šiuo konkrečiu atveju neegzistuoja absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) ir teisinių pagrindų peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis), todėl, apeliantei atsisakius aukščiau nurodytų apeliacinio skundo dalių ir apeliacinės instancijos teismui priėmus šių apeliacinio skundo dalių atsisakymą, pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtumo ir pagrįstumo aspektais patikrintinas apeliacinio skundo ribose ta apimtimi, kuria pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš apeliantės 736,54 Lt skolą už laiptinių valymo paslaugas.

Bylos duomenimis (t. 1, b. l. 6-14) nustatyta, jog uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) ir apeliantė 2007 m. rugpjūčio 14 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini)), pagal kurią aukščiau nurodyta bendrovė, be kita ko, pardavė, o apeliantė asmeninėn nuosavybėn įgijo (nusipirko) butą su 1/2 dalimi bendro naudojimo patalpos, patalpų plane pažymėtos indeksu a-1, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir butą su 1/2 dalimi bendro naudojimo patalpos, patalpų plane pažymėtos indeksu a-1, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurių adresai – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ir butai).

Bylos duomenys (t. 1, b. l. 15-29) patvirtina, jog ieškovė (buvęs ieškovės pavadinimas – „Verkių slėnio administravimas“) ir daugiabučių namų savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) 2009 m. birželio 18 d. sudarė sutartį Nr. VRK-ADMIN-09/06/01-JR (toliau tekste – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo, pasitelkusi trečiuosius asmenis, teikti gyvenamųjų namų, nurodytų Sutarties 3.2 punkte, bendrojo naudojimo objektų ir šiems gyvenamiesiems namams priskirtos teritorijos administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas, o butų ir kitų patalpų, esančių aukščiau nurodytuose gyvenamuosiuose namuose, savininkai įsipareigojo sumokėti ieškovei už pastarosios pagal Sutartį suteiktas paslaugas ir kitus mokesčius.

Byloje ginčo dėl to, jog apeliantė laikotarpiu nuo 2010 metų rugpjūčio mėnesio iki 2011 metų balandžio mėnesio, už kurį ieškovė šios bylos atveju prašo priteisti iš apeliantės 736,54 Lt skolą už laiptinių valymo paslaugas, asmeninės nuosavybės teise valdė aukščiau nurodytus butus, nėra, šios bylos ginčas kilo dėl to, privalo apeliantė mokėti ieškovei už ginčo laikotarpiu suteiktas laiptinių valymo paslaugas ar neprivalo.

Apeliantė, tiek pirmosios instancijos teisme gindamasi nuo ieškovės reikalavimo priteisti iš apeliantės skolą už laiptinių valymo paslaugas, tiek apeliuodama į pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl aukščiau nurodytos skolos ieškovei priteisimo, akcentavo, jog gyvenamajame name, kuriame yra apeliantei nuosavybės teise priklausantys butai, nėra laiptinės, todėl, apeliantės vertinimu, pastaroji neprivalo mokėti ieškovei už laiptinių valymą.

Šiame kontekste būtina pažymėti, jog teisingam bylos ginčo išsprendimui neturi teisinės reikšmės tas faktas, yra gyvenamajame name, kuriame yra apeliantei nuosavybės teise priklausantys butai, laiptinė ar kita bendrojo naudojimo patalpa ar nėra. Šios bylos ginčo esmė yra ta, jog ieškovė, pareiškusi apeliantei reikalavimą dėl skolos už pagal Sutartį suteiktas laiptinių valymo paslaugas priteisimo, privalo įrodyti tokių paslaugų suteikimo apeliantei faktą (Civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsniai).

Bylos medžiagos analizė sudaro pagrindą teigti, jog ieškovė neįrodė to fakto, kad pastaroji suteikė apeliantei laiptinių valymo paslaugas, kai, kaip jau buvo aukščiau nurodyta, ieškovei tenka procesinė pareiga įrodyti šį faktą, todėl, ieškovei neįrodžius paslaugų suteikimo fakto, pastaroji šios bylos atveju neturi materialinės subjektinės teisės reikalauti, jog apeliantė (į)vykdytų ieškovei priešpriešinę sutartinę pareigą sumokėti už ginčo paslaugas.

Apibendrinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, išvadas ir argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas šios bylos ginčo šalims tinkamai nepaskirstė įrodinėjimo naštos, tuo pažeisdamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo civiliniame procese taisykles, o šis procesinės teisės normų pažeidimas lėmė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylos dalį dėl skolos už laiptinių valymo paslaugas priteisimo, todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, išvadas ir argumentus, konstatuotina esant pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pastarasis patenkino ieškovės reikalavimą dėl skolos už laiptinių valymo paslaugas priteisimo, ir atmesti šį ieškovės reikalavimą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Viena vertus, apeliantė šioje byloje pareikštu pareiškimu dėl apeliacinio skundo dalių atsisakymo, be kita ko, prašė atleisti ją nuo pareigos mokėti ieškovei procesines palūkanas ir atlyginti ieškovei pastarosios turėtas bylinėjimosi išlaidas, kita vertus, proceso įstatyme expressis verbis nustatyta, jog, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, draudžiama keisti (papildyti) apeliacinį skundą (Civilinio proceso kodekso 323 straipsnis), todėl, esant nurodytam teisiniam reguliavimui ir atsižvelgiant į tą faktą, jog apeliantė, reikšdama apeliacinį skundą, nesuformulavo aukščiau nurodytų reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju nevertina aukščiau nurodytų apeliantės reikalavimų, kurie nėra šios apeliacinės bylos objektas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje atmetus ieškovės reikalavimą dėl 736,54 Lt skolos už laiptinių valymo paslaugas priteisimo, konstatuotina esant pagrindą atmesto reikalavimo apimtimi sumažinti sumą, nuo kurios skaičiuotinos ieškovei priteistos procesinės palūkanos (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, susidariusių bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, perskirstymo

Atsižvelgiant į tą faktą, jog apeliacinės instancijos teismas konstatavo esant pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, šios bylos atveju spręstinas bylinėjimosi išlaidų, susidariusių bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, perskirstymo klausimas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 5 dalis).

Šiame kontekste būtina pažymėti, jog ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 47,03 procento, o atmestų reikalavimų dalis – 52,97 procento.

Bylos duomenys (t. 1, b. l. 4, 143-144) patvirtina, jog ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 1 981 Lt bylinėjimosi išlaidas, tiksliau – 231 Lt žyminio mokesčio išlaidas ir 1 750 Lt išlaidas už advokatės pagalbą, o apeliantė, ką patvirtina pastarosios į bylą pateikti duomenys (t. 1, b. l. 189-190, t. 2, b. l. 29), patyrė 2000 Lt išlaidas už advokatės pagalbą. Esant išdėstytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į ieškovės patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis), ieškovei iš apeliantės priteistinas 931,66 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o apeliantei iš ieškovės priteistinas 1059,40 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Šios bylos atveju į apeliantei priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įskaičius ieškovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, konstatuotina esant pagrindą priteisti apeliantei iš ieškovės 127,74 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Bylos duomenys patvirtina, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu susidarė 23,16 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į ieškovės atmestų ir patenkintų reikalavimų dalis, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistinas 12,27 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas, o iš apeliantės – 10,89 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, susidariusių bylos apeliaciniame procese, paskirstymo

Nagrinėjamos bylos atveju apeliantė laimėjo bylos apeliacinį procesą, todėl pastaroji įgijo procesinę teisę į bylinėjimosi išlaidų, pastarosios patirtų bylos apeliaciniame procese, atlyginimą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Apeliantės į šią bylą pateiktais duomenimis nustatyta, jog apeliantė bylos apeliaciniame procese patyrė 1 050 Lt bylinėjimosi išlaidas, tiksliau – 50 Lt žyminio mokesčio išlaidas ir 1 000 Lt išlaidas už advokatės pagalbą, todėl, apeliantei laimėjus šios bylos apeliacinį procesą, pastarajai iš ieškovės priteistinas 1 050 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

priimti J. K. apeliacinio skundo dalių dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo dalių priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Statinių administravimas“ iš J. K. 554,11 Lt skolą už administravimo paslaugas ir 3 072,10 Lt skolą už saugos paslaugas atsisakymą ir nurodyta apimtimi nutraukti apeliacinį procesą.

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį patenkinti iš dalies:

priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Statinių administravimas“ iš J. K. 554,11 Lt skolą už administravimo paslaugas, 3 072,10 Lt skolą už saugos paslaugas ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 626,21 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2011 m. rugpjūčio 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

kitas ieškinio dalis atmesti.

Priteisti J. K. iš uždarosios akcinės bendrovės „Statinių administravimas“ 127,74 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Statinių administravimas“ į valstybės biudžetą 12,27 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš J. K. į valstybės biudžetą 10,89 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Statinių administravimas“ 149 Lt žyminio mokesčio, 2011 m. rugpjūčio 1 d. sumokėto į valstybės biudžetą (žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys duomenys – 2011 m. rugpjūčio 1 d. mokėjimo nurodymas Nr. 273).“.

Priteisti J. K. iš uždarosios akcinės bendrovės „Statinių administravimas“ 1 050 Lt bylinėjimosi išlaidų, susidariusių bylos apeliaciniame procese, atlyginimą.

Grąžinti J. K. 81 Lt žyminio mokesčio, 2012 m. birželio 1 d. sumokėto į valstybės biudžetą (žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys duomenys – 2012 m. birželio 1 d. įmokos mokėjimo kvitas).

Teisėjas Vytautas Zelianka