Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį (du epizodai) – 10 MGL dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę – 39 parų arešto bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. neteisėtai įgijo ir laikė elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis. Jis, 2021 m. rugsėjo 22 d., būdamas alaus bare „Gastrobaras“, esančiame Viršuliškių g. 40, Vilniuje, nuo 14.34 val. iki 15.40 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pavogė ant stalo gulėjusią V. G. „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), su ant jos užrašytu PIN kodu, pakankamu finansinei operacijai inicijuoti, taip neteisėtai įgijo svetimą, nukentėjusiajam V. G. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę ir elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis bei juos laikė iki ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, bet ne trumpiau kaip iki 2021 m. rugsėjo 22 d. 15.46 val.

Be to, R. M. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. Jis, 2021 m. rugsėjo 22 d. neteisėtai įgijęs svetimą, V. G. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę, „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su ant jos užrašytu PIN kodu, pakankamu finansinei operacijai inicijuoti, tą pačią dieną, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, suvesdamas neteisėtai įgytus mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą, neteisėtai 15.46 val. prisijungė prie V. G. AB „SEB“ banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) „SEB“ banko bankomate, esančiame Taikos 162, Vilniuje, tokiu būdu prisistatydamas banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku, ją neteisėtai panaudojo ir iš V. G. AB „SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 1 000 eurų, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, padarydamas V. G. 1 000 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis R. M. teisme savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta iš matymo, su juo kaltinime nurodytą dieną susitiko bare prekybos centre „Mada“, kartu gėrė alų, nukentėjusysis jam buvo nupirkęs 3-4 bokalus alaus, prieš tai jis dar buvo išgėręs. Bare šalia buvo dar kitų pažįstamų. Po to nukentėjusysis nuėjo į tualetą ir paprašė nuimti 1 000 eurų nuo jo sąskaitos, kodėl prašė nuimti užuot pats nuėjęs išsigryninti pinigų, nežino. Sutiko nuimti pinigus ir V. G. padavė kortelę, kortelės iš jo nevogė. Nuėjo nuimti pinigų, tačiau pamiršo PIN kodą, tada grįžo ir paklausė jo, koks yra PIN kodas. V. G. pats jam pasakė PIN kodą, jis nebuvo užrašytas ant kortelės. Jeigu PIN kodas būtų užrašytas, jam nebūtų reikėję antrą kartą jo klausti. Norint užeiti į barą, kuriame buvo, nereikėjo eiti į pačią „Madą“, ten galimybių paso nereikėjo, o „Madoje“ reikėjo galimybių paso, „SEB“ bankomato ten lauke nebuvo, todėl pinigus nuėmė Justiniškėse, „Maximoje“, kur galimybių paso nereikėjo, nes bankomatas buvo lauke. Nuėmęs pinigus juos norėjo iš karto nunešti nukentėjusiajam, bet prie „Maximos“ sutiko draugus, tuo metu buvo nemažai išgėręs, su draugais dar išgėrė degtinės ir grįžo namo apie 5 val. be kortelės ir be pinigų. Galbūt kas nors pavogė iš jo tą kortelę. Pripažįsta, kad nuėmė nukentėjusiojo pinigus nuo kortelės, tačiau nepripažįsta, kad kortelę pavogė. Anksčiau su nukentėjusiuoju problemų neturėjo. Galimai ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad nuėmęs pinigus juos norėjo pasisavinti, nes norėjo paimti sau 100 eurų, bet ne visus pinigus. Prašė tyrėjo, kad atliktų akistatą, tačiau ji nebuvo atlikta. Taip pat prašė peržiūrėti vaizdo įrašus. Pirmą kartą apklausiamas visiškai neigė savo kaltę dėl nervų. Sutinka nukentėjusiajam dalimis atlyginti 1 008 eurų, žalą gali atlyginti per 4 mėnesius, per 3 savaites mokėdamas po 250 eurų. Po pertraukos nurodė, kad atlygino dalį žalos nukentėjusiajam, pateikė tai patvirtinančią skolos raštelio kopiją. Pažadėjo atlyginti visą žalą ir atsiprašė nukentėjusiojo. Papildomai nurodė, kad anksčiau vartojo narkotines medžiagas, tačiau dabar nevartoja. Turi problemų dėl alkoholio vartojimo, vartoja kiekvieną dieną, sutiktų gydytis nuo alkoholizmo. Ikiteisminio tyrimo pirmos apklausos metu R. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2021 m., datos tiksliai nežino, lankėsi kažkokiame bare su iš matymo pažįstamu vyru, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, kur jį ir jo pažįstamą pavaišino bokalu alaus nepažįstamas vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų. Po to jis ir „(duomenys neskelbtini)“ išėjo. Jokios banko kortelės jis nepavogė ir jokių pinigų iš bankomato negrynino. „(duomenys neskelbtini)“ vardas greičiausiai „E.“. Kur jis gyvena ir koks jo telefono numeris, nežino. „E.“ yra plikas, normalaus kūno sudėjimo, maždaug jo ūgio. Dėl to, kad nuolat vartoja alkoholinius gėrimus, jo atmintis bloga, nieko daugiau pasakyti negali (b. l. 65-66). Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir davė iš esmės analogiškus teisme duotiems parodymus. Nurodė, kad tuo metu, kai abu su nukentėjusiuoju buvo labai girti, nukentėjusysis jam davė į rankas kortelę ir pats du kartus pasakė jos PIN kodą, sakė lauks jo bare. Nuėmęs pinigus pas nukentėjusįjį atgal į barą negrįžo, dalį pinigų pragėrė, o likusius, tikriausiai, iš jo pavogė. Po maždaug 2-3 val. jis grįžo į barą esantį „Mados“ prekybos centre. Vyro, davusio kortelę, bare jau nebuvo. Jo banko kortelė buvo likusi pas jį, o paskui jis kortelę pametė. Pinigus nuo banko kortelės nuėmė tik vieną kartą, t. y. 1 000 eurų. Dėl to, kad neatnešė vyrui 1 000 eurų ir negrąžino savininkui kortelės, labai gailisi. Neslepia, jog pinigus norėjo išleisti savo reikmėms, ką ir padarė, dalį jų pragėrė, o likusius prarado (b. l. 77-79).

Nukentėjusysis V. G. teisme parodė, kad su kaltinamuoju nebuvo pažįstami, kartu su juo kaltinime nurodytą dieną sėdėjo prie stalo bare. Kiti bare prie stalo sėdėję asmenys jam taip pat nepažįstami, tačiau jam pasirodė, kad kaltinamasis tuos žmones pažinojo. Bare daug gėrė, ir alų, ir degtinę, jis išeidamas viską apmokėjo, po to vėl grįžo, padėjo ant stalo savo banko mokėjimo kortelę ir telefoną, kaltinamasis sėdėjo šalia jo. Pats kortelės PIN kodo neprisimena, dėl to ant kortelės buvo priklijuotas popieriukas su kortelės PIN kodu. Sėdėdamas prie stalo pamatė, kad kaltinamasis nueina, išeidamas pastarasis jam nieko nesakė. Iš karto pasigedo kortelės, matė, kad telefonas guli ant stalo, o kortelės nebuvo. Kortelę laikė ant stalo, nes norėjo, kad ji būtų po ranka, kai norės atsiskaityti. Negalėjo savo kortelės duoti kaltinamajam, tuo metu jam (V. G.) nereikėjo 1 000 eurų grynais, nes turėjo kortelę, ja bare buvo galima atsiskaityti, pinigų gryninti nereikėjo. Tuo metu į alaus barą buvo galima užeiti be galimybių paso, bankomatas buvo viduje, norint juo pasinaudoti reikėjo praeiti apsaugą, bet prie jo buvo galima prieiti ir be galimybių paso. Pamatęs, kad dingo kortelė, norėjo iš karto iškviesti policiją, bet su jais nesutarė, nes buvo per daug išgėręs, tačiau įvykius gerai atsimena. Ilgai dar sėdėjo bare, tik po poros valandų grįžo namo, jau buvo kažkiek išsiblaivęs, paskambino į banką ir užblokavo kortelę. Po to nuėjo į banką ir paprašė išklotinės. Banke jam parašė, kad iš jo kortelės dingo pinigai, tada kreipėsi į policiją. Po įvykio su kaltinamuoju nesimatė. Nori, kad kaltinamasis grąžintų jam pinigus, nes iš jo paimta didelė pinigų suma, pajamas jis gauna tik iš darbo užmokesčio. Kai nuėjo į policiją, jie patikrino vaizdo įrašus, darytus prie bankomato, ir parodė, kad ne jis (V. G.) nuėmė pinigus. Po pertraukos kitame teismo posėdyje patvirtino, kad iš kaltinamojo gavo 200 eurų ir sudarė su juo susitarimą dėl žalos atlyginimo, mano, kad reiktų kaltinamuoju patikėti, jog jis atlygins žalą per 10 mėnesių. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad alaus bare už alkoholinius gėrimus atsiskaitinėjo savo „SEB“ banko mokėjimo kortele, kuri buvo dažnai paliekama ant stalo. 2021 m. rugsėjo 22 d., apie 15.40 val., būdamas alaus bare, pastebėjo, jog nėra jo mokėjimo kortelės, ant kurios buvo užrašytas PIN kodas. Bare už jo stalo sėdėjo vaikinas vardu R., apie (duomenys neskelbtini) metų, maždaug 170-180 cm ūgio, juodų trumpų plaukų, mėlynų akių, vidutinio kūno sudėjimo. Su pastaruoju susipažino alaus bare, mano, kad jis ir pavogė jo banko kortelę. Nuo kortelės buvo nuimta 1000 eurų, dar bankas priskaičiavo 8 eurus mokesčių už pinigų išgryninimą. Jam padaryta 1008 eurų materialinė žala (b. l. 11-13).

2021 m. gruodžio 13 d. nukentėjusysis V. G. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, atpažino vyrą nuotraukoje Nr. 1 (R. M.), kaip asmenį, kuris 2021 m. rugsėjo 22 d. sėdėjo bare „Gastrobaras“, esančiame Viršuliškių g. 40, Vilniuje, prie jo staliuko, ant kurio gulėjo jo banko kortelė. Vyrą atpažino iš veido bruožų visumos, šviesių akių spalvos, apvalios veido formos. Jis prisistatė R. (b. l. 22-25).

Liudytojas V. P. teisme parodė, kad kaltinamasis jam yra matytas tabore, kuris priklauso jų aptarnaujamai teritorijai, anksčiau jis ten dažnai lankydavosi. Jį atpažino praėjus nedaug laiko po aplinkraščio išplatinimo, tą savaitgalį dirbo pagal priemonių planą ir buvo su juo bendravęs. R. M. gali apibūdinti kaip asmenį, linkusį vartoti narkotines medžiagas. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyr. tyrėju. Aplinkraštyje, patalpintame 2021 m. lapkričio 9 d., tikslu atpažinti galimą įtariamąjį, kuriame buvo pridėtos nuotraukos vyro, stovinčio prie bankomato, esančio Taikos g. 162 A, Vilniuje, jis atpažino R. M., su kuriuo teko susipažinti ankščiau. Būtent šį asmenį jis tikrino Rodūnios Kelias gatvėje 2021 m. pabaigoje, kai dirbo pagal iš anksto numatytą priemonių planą dėl narkotinių medžiagų. Su R. M. bendravo asmeniškai ir šį pagal aplinkraštyje patalpintas nuotraukas atpažinęs, pranešė Vilniaus miesto 6 policijos komisariato pareigūnams. Taip pat pridėjo šio nuotrauką, kuri buvo daryta jam dirbant pagal iš anksto numatytą priemonių planą. R. M. iš karto atpažino iš veido bruožų visumos. Neabejoja, kad vyras užfiksuotas prie bankomato yra R. M. (b. l. 52-53).

Protokole-pareiškime užfiksuota, kad pareiškėjas V. G. pranešė, jog 2021 m. rugsėjo 22 d., apie 11 val., jis atėjo į alaus barą „Gartrobaras“, esantį prekybos centre „Mada“, adresu Viršuliškių g. 40, Vilniuje. Alaus bare buvo iki 16 val., vartojo alkoholinius gėrimus, už juos atsiskaitinėjo savo „SEB“ banko mokėjimo kortele. Apie 15.40 val., būdamas alaus bare pastebėjo, kad nėra jo mokėjimo kortelės. „SEB“ banke 2021 m. rugsėjo 22 d. užblokavo savo mokėjimo kortelę. 2021 m. rugsėjo 29 d. paėmęs sąskaitos išrašą iš banko pastebėjo, kad nuo kortelės buvo nuimti 1000 eurų. Pinigai buvo nuimti bankomate, adresu Taikos g. 162A, Vilniuje. Taip pat bankas priskaičiavo 8 eurų mokestį už pinigų išgryninimą (b. l. 3).

2021 m. spalio 20 d. AB „SEB“ bankas tyrimui pateikė nuotraukas asmens, kuris iš V. G. sąskaitos bankomate, esančiame Taikos g. 162A, Vilniuje, nuėmė pinigus (b. l. 30-33).

AB „SEB“ bankas pateikė V. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę, kurioje užfiksuota, kad V. G. 2021 m. rugsėjo 22 d. „Gastrobaras“ Viršuliškių g., nuo 11.41 val. iki 15.10 val. atsiskaitinėjo mokėjimo kortele, atliko 9 atsiskaitymus. Taip pat užfiksuota, kad 2021 m. rugsėjo 22 d., 15.46 val., bankomate, adresu Taikos g. 162A, Vilniuje, iš V. G. sąskaitos buvo išgryninta 1 000 EUR. Tą pačią dieną iš V. G. sąskaitos AB „SEB“ bankas nuskaičiavo ir komisinį atlyginimą – 8 eurus (b. l. 35-38).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti 3 vaizdo įrašai pateikti UAB „Maxima LT“. Vaizdo įrašai yra iš vaizdo stebėjimo kameros, esančios ant parduotuvės „Maxima“, adresu Taikos g. 162A, Vilniuje. Viename iš įrašų tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Kituose dviejuose įrašuose užfiksuotas analogiškas vaizdas. Vaizdo įrašų pradžia 2021 m. rugsėjo 22 d. 15 val., pabaiga 16.18 val. Įrašuose užfiksuota, kad 15.44 val. prie bankomato ateina vyras (R. M.), apsirengęs tamsia striuke (galimai tamsiai pilka ar tamsiai mėlyna) su gobtuvu, juodomis kelnėmis, avintis juodos spalvos sportbačiais su baltu padu, taip pat su mėlyna medicinine kauke ant veido, kuri nedengia nosies. Nuo bankomato šis vyras nueina 15.46 val. (b. l. 42-43).

Dėl BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo supranta, jog disponavimas (šiuo atveju įgijimas ir laikymas) svetima banko mokėjimo kortele yra neteisėtas, ir nori taip veikti.

Teismų praktikoje laikoma, jog banko mokėjimo kortelė (nagrinėjamu atveju – „SEB“ banko mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso eminentui (banko kortelę išdavusiai institucijai – šiuo atveju AB „SEB“ bankui), kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jos turėtojui (šiuo atveju V. G.) suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone. Tuo pačiu teismų praktikoje yra akcentuojama, jog baudžiamąja teisine prasme neteisėtomis laikytinos tik tokios veikos, kurios padarytos be mokėjimo instrumento savininko arba turėtojo sutikimo.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu V. G. atpažino R. M., kaip šalia sėdėjusį ir kartu bare „Gastrobaras“, esančiame prekybos centre „Mada“, adresu Viršuliškių g. 40, Vilniuje, alkoholį vartojusį asmenį. Kaltinamasis taip pat patvirtino, kad 2021 m. rugsėjo 22 d. kartu su nukentėjusiuoju PC „Mada“ vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau kategoriškai neigė neteisėtai įgijęs V. G. banko mokėjimo kortelę. Apkausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pirmos apklausos metu, parodė, kad kortelės nevogė ir jokių pinigų bankomate apskritai negrynino, gryninimą pripažino tik antrosios apklausos metu, tačiau parodė, kad nukentėjusysis mokėjimo kortelę jam davė savanoriškai, pats pasakė jos PIN kodą. Taigi, kaltinamojo parodymai yra nenuoseklūs, todėl nelaikytini patikimais. Be to, kaltinamasis negalėjo nurodyti priežasties, kodėl nukentėjusysis pats negalėjo išsigryninti, bei kokiu tikslu jam reikėjo grynųjų pinigų. Nukentėjusysis, priešingai nei R. M., viso proceso metu tvirtino, kad savo mokėjimo kortelės kaltinamajam nedavė, laikė ją dėl patogumo pasidėjęs ant stalo, prie savęs, PIN kodas buvo užklijuotas ant kortelės, nes pats jį pamiršta. Tuo metu kaltinamasis sėdėjo šalia. Kortelės pasigedo R. M. nuėjus. Teismas tiki nukentėjusiojo parodymais, kadangi įvertinus buvusią situaciją, tokio didelio kiekio pinigų gryninas, o juo labiau prašymas tai padaryti iš esmės nepažįstamo asmens, būtų visiškai nelogiškas, o ir nebuvo tam jokio poreikio. Nukentėjusysis 2021 m. rugsėjo 22 d. nuo 11.41 val. iki 15.10 val. bare net 9 kartus atsiskaitė mokėjimo kortele, nurodė, kad vartojo alkoholinius gėrimus, todėl akivaizdu, jog grynieji jam nebuvo reikalingi. V. G. AB „SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas rodo, kad nukentėjusysis vieninteles pajamas gauna iš darbo užmokesčio, kuris nesiekia 1 000 EUR, po pinigų išgryninimo sąskaitoje liko 40 EUR, atitinkamai, V. G. sprendimas dėl vienokių ar kitokių priežasčių perduoti R. M. visą savo sąskaitos likutį, taip pat būtų nelogiškas. Kita vertus, tokia versija byloje ir nebuvo keliama. Pastebėtina ir tai, kad iš viešojoje erdvėje prieinamos informacijos (https://www.mada.lt/lt/paslaugos) matyti, jog prekybos centre „Mada“ visai šalia „Gastrobaras“ yra AB „SEB“ banko bankomatas, todėl tikint kaltinamojo versija, jog nukentėjusysis tiesiog paprašė išgryninti pinigus, jis tai galėjo padaryti ir prekybos centro patalpose. Nežiūrint į tai, iš AB „SEB“ banko pateiktų fotonuotraukų ir V. G. sąskaitos išrašo matyti, jog gryninimo veiksmas atliktas visiškai kitoje vietoje esančiame bankomate – Taikos g. 162, Vilniuje. Kaltinamojo parodymus, jog bankomate PC „Mada“ viduje jis negalėjo gryninti, nes neturėjo galimybių paso, teismas vertina kritiškai, kaip R. M. gynybinę poziciją, kadangi, elgiantis sąžiningai, net ir išgryninęs pinigus Taikos g. 162, Vilniuje esančiame bankomate, jis galėjo grįžti pas V. G. ir pinigus bei mokėjimo kortelę grąžinti. Kaip parodė pats R. M., išgryninęs pinigus jis nuėjo girtuokliauti, kas kitų aptartų aplinkybių kontekste patvirtina, jog tikslo grąžinti kortelę nukentėjusiajam kaltinamasis neturėjo nuo pat pradžių.

Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog kaltinamasis neteisėtai, t. y. neturėdamas kortelės savininko aiškiai išreikšto sutikimo, įgijo ir laikė V. G. AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti ne trumpiau kaip iki 2021 m. rugsėjo 22 d. 15.46 val. kol panaudojo finansinei operacijai atlikti. Kaip parodė nukentėjusysis, savo mokėjimo kortelės PIN kodo neatsiminė, todėl ant kortelės buvo priklijavęs lapelį su PIN kodu, atitinkamai neteisėtai įgijęs elektroninę mokėjimo priemonę R. M. įgijo ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicujuoti. Esant išdėstytoms aplinkybės, kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. BK 182 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už sukčiavimą, t. y. savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės panaikinimą ar jos išvengimą apgaule. BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Būtinuoju sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiu yra veikos padarymo būdas – apgaulė, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad apgaule laikomas ne tik žmogaus, bet ir elektroninės sistemos suklaidinimas.

Byloje nustatyta, kad R. M. V. G. mokėjimo kortelę įgijo be nukentėjusiojo valios, atitinkamai, atlikta finansinė operacija taip pat buvo neteisėta. Nukentėjusiojo banko kortelės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenų panaudojimo bei pinigų išgryninimo faktą patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojo V. P., kuris atpažino kaltinamąjį R. M. pagal jo nuotrauką prie bankomato, parodymai, AB „SEB“ bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, bankomato, adresu Taikos g. 162A, Vilniuje, fotonuotraukos, kuriuose pinigų gryninimo metu užfiksuotas R. M. atvaizdas. Byloje taip pat pateiktas vaizdo įrašas ir jo apžiūros protokolas, kuriuose matyti, jog finansinės operacijos mokėjimo kortele atlikimo metu prie bankomato, adresu Taikos g. 162A, Vilniuje, užfiksuotas R. M.. Taigi byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis neteisėtai, t. y. be nukentėjusiojo V. G. žinios, pasinaudojęs jam priklausiančia AB „SEB“ banko mokėjimo kortele ir svetimais elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis – PIN kodu, atliko vieną finansinę operaciją 1 000 eurų sumai. Tokiu būdu pateikė save elektroninei banko sistemai kaip teisėtą mokėjimo kortelės duomenų turėtoją ir apgaule savo naudai įgijo V. G. priklausančius 1 000 eurų. Tokie R. M. veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtį, todėl kvalifikuoti teisingai.

Dėl skirtinų bausmių.

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytos nusikalstamos veikos nuosavybei ir finansų sistemai, viena nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, kitos dvi – apysunkių, veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. Kaltinamasis R. M. teisme atsiprašė nukentėjusiojo dėl savo neteisėtų veiksmų, tačiau ikiteisminio tyrimo metu pirmosios apklausos metu kaltę neigė apskritai, vėliau neigė neteisėto mokėjimo kortelės įgijimo faktą, todėl šiuo atveju nėra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kita vertus, jo atsakomybę lengvina tai, kad savo noru atlygino dalį žalos nukentėjusiajam ir susitarė dėl likusios žalos atlyginimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). R. M. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors tiek nukentėjusysis, tiek R. M. parodė, jog bare kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau jokių kaltinamojo neblaivumą nusikalstamos veikos padarymo metu patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Nesant nustatytam R. M. apsvaigimo lygiui, nėra galimybės spręsti, ar suvartotas alkoholis galėjo įtakoti nusikaltimų padarymą. Todėl, ši kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė laikytina neįrodyta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – R. M. du kartus teistas, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą neteistas (b. l. 98-99), daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, taip pat už smulkų svetimo turto pagrobimą, nuobaudos galioja, skirtos baudos nesumokėtos (b. l. 109-136), Sodra duomenimis niekur nedirba (b. l. 138), iš kaltinamojo žodžių neoficialiai dirba (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 137), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra, iš kaltinamojo žodžių, anksčiau vartojo narkotikus, šiuo metu turi sunkumų dėl alkoholio vartojimo, tačiau sutiktų gydytis nuo priklausomybės. Anksčiau R. M. buvo skiriamos baudos bei arešto bausmės, tačiau akivaizdu, kad jos savo tikslų nepasiekė, kaltinamasis teigiamų išvadų nepadarė ir vėl nusikalto praėjus mažiau nei metams po paskutinio nuteisimo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrus arešto bausmę, jos dydį nustatant didesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį, o už BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskyrus laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai nustatytini mažesni už šios bausmės rūšies vidurkį. Kadangi BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį, pagal minėtus straipsnius paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, o ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirta bausme (BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalys, 5 dalies 1 punktas, 6 dalis).

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, teisme dėl padarytų nusikalstamų veikų nukentėjusiojo atsiprašė, atlygino jam dalį žalos ir susitarė dėl likusios žalos atlyginimo, savo nusikalstamą elgesį vertino neigiamai, sutiko gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Nurodytos aplinkybės rodo kaltinamojo norą keisti savo elgesį teigiama linkme. R. M. yra darbingo amžiaus, šiuo nuosprendžiu iš jo priteista turtinė žala, kurą jis įsipareigojo atlyginti, todėl būdamas laisvėje galės greičiau įvykdyti šį įsipareigojimą. Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad yra tikslinga suteikti kaltinamajam galimybę įrodyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas.

Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir pobūdį, jų pavojingumą, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kaltinamajam bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams 6 mėnesiams, nustatant visam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui šiuos įpareigojimus: 1) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) gydytis priklausomybės ligas (BK 75 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 3, 5, 7 ir 10 punktai). Šių įpareigojimų paskyrimas gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei sudarys jam galimybę dar kartą įvertinti savo elgesį bei nusikalstamų veiksmų pasekmes.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 67-68) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusysis V. G. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 1008 eurų turtinės žalos atlyginimo (b. l. 19). Nustatyta, kad jam padaryta turtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo neteisėtais veiksmais, įgijus V. G. vardu išduotą banko mokėjimo kortelę su PIN kodu bei atlikus finansinę operaciją ir išgryninus nukentėjusiajam priklausančius pinigus. Teisme kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino, pateikė „Skolos raštelį“, kuris patvirtina, jog dalis žalos, t. y. 200 eurų, buvo sumokėta (b. l. 165), tą teisme patvirtino ir nukentėjusysis. R. M. su nukentėjusiuoju pasirašė susitarimą, pagal kurį kaltinamasis įsipareigojo likusią turtinę žalą, t. y. 808 eurus, atlyginti per 10 mėnesių, iki 2023 m. kovo 14 d. Esant išdėstytoms aplinkybėms V. G. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo R. M. nukentėjusiojo V. G. naudai priteistina 808 eurų turtinė žala (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Šalių sudarytas susitarimas dėl turtinės žalos atlyginimo tvirtintinas, išaiškinant, jog kaltinamajam nemokant žalos atlyginimo pagal susitarime nurodytas sąlygas, nukentėjusiajam gali būti išduotas vykdomasis raštas ir žalos išieškojimas vykdomas priverstine tvarka.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinė laikmena su vaizdo įrašais, saugoma prie baudžiamosios bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu bei 6 dalimi, bausmių apėmimo būdu tarpusavyje subendrinti bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, gautą subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, ir R. M. paskirti galutinę – 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 5, 7 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant R. M. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

1) neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi;

2) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

4) gydytis priklausomybės ligas.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo V. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš R. M. V. G. priteisti 808 eurų turtinę žalą. Patvirtinti tarp R. M. ir V. G. sudaryto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygas, t. y. nustatant, jog turtinė žala turi būti atlyginta iki 2023 m. kovo 14 d. Išaiškinti, jog R. M. nevykdant susitarimo sąlygų, nukentėjusiajam gali būti išduotas vykdomasis raštas ir žalos išieškojimas vykdomas priverstinai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais, saugomą prie baudžiamosios bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.