- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-10
- Bylos Nr.
- N-575-8154-10
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarties A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2010 m. lapkričio 3 d. A. K. pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui pareiškimą, kuriuo prašė priteisti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 640 Lt atstovavimo išlaidų ir 574,66 Lt išlaidų už ekspertizę administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutarimu buvo panaikintas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2010 m. balandžio 9 d. nutarimas, pripažįstantis jį kaltu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, o byla nutraukta.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi prašymas patenkintas iš dalies – A. K. iš teismo depozitinės sąskaitos grąžinta 574,66 Lt, sumokėtų už ekspertizės paskyrimą, o kitoje dalyje (dėl atstovavimo išlaidų) prašymas atmestas. Teismas, atmesdamas prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, nurodė, kad išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas įtvirtintas ATPK 279 straipsnyje, kuris nenumato, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar su bylos teisme nagrinėjimu susijusios išlaidos. Teigė, kad išlaidų atlyginimo klausimas ATPK yra sureguliuotas, todėl panašių Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatų taikymas negalimas. Padarytas išvadas teismas grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (2009 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N525-2272/2009; 2010 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-3736).
II.
Atskiruoju skundu A. K. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį ir priimti naują nutartį, tenkinant jo prašymą. Nurodo, kad nagrinėjant jo administracinio teisės pažeidimo bylą, jam byloje buvo reikalingas advokatas, byla išnagrinėta ir nutraukta, pirmosios instancijos teismui neginčijamai nustačius, kad jis nepadarė jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo. Tokiu atveju, anot pareiškėjo, privalėjo būti atlygintos jo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Pažymi, kad ATPK 279 straipsnis imperatyvaus draudimo tokias išlaidas atlyginti nenumato, kas rodo, jog ATPK tokie klausimai nereglamentuoti. Teisės spraga, anot pareiškėjo, pašalinama, taikant pagal analogiją ABTĮ nuostatas, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika turėtų būti pakeista. Taip pat A. K. teigia, kad turi būti sprendžiamas klausimas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar ATPK 279 straipsnio nuostatos tuo aspektu, kad jame nenumatytas išlaidų, patirtų dėl neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, kompensavimo mechanizmas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucijos) 5 ir 30 straipsniui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis numato išlaidų atlyginimą proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, tačiau skundų dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjimą reglamentuoja specialus šio įstatymo skirsnis – aštuonioliktasis – kurio 123 straipsnio 3 dalis nustato, jog administracinių teisės pažeidimų bylos pagal skundus dėl administravimo subjektų (jų pareigūnų) priimtų nutarimų šiose bylose administraciniame teisme nagrinėjamos vadovaujantis ATPK normomis, o prireikus ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu. Išlaidų, turėtų visų proceso dalyvių nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas numatytas ATPK 279 straipsnyje. Šis straipsnis numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. ATPK normos reglamentuoja kam, kokia tvarka ir kokios išlaidos atlyginamos administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl ABTĮ normomis šiuo atveju nesivadovaujama. Pažymėtina, kad ATPK normose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Tokios pozicijos nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo priimtose nutartyse (pvz., administracinės bylos Nr. N575-5779/2008, Nr. N525–2272/2009, N575-3736-2010 ir kt.).
Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija 2003 m. gruodžio 15 d. nutartyje taip pat konstatavo, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir kitų teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neteisėtai patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui, išskyrus neteisėto administracinio arešto paskyrimą, įstatymuose nenumatytas (administracinė byla Nr. A4–689–2003, Administracinių teismų praktika Nr. 4, 270-277 p.).
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos nemato nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pareiškėjas nenurodė jokių naujų argumentų, kurie nebūtų teisiškai įvertinti anksčiau priimtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar ATPK 279 straipsnis neprieštarauja Konstitucijos 5 ir 30 straipsnio nuostatoms. ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turi būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas stabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Iš čia matyti, jog tokiai teismų iniciatyvai pasireikšti reikalinga: pirma, teismo abejonė dėl tam tikro teisės akto konstitucingumo ir antra, toks aktas turėtų būti taikomas konkrečioje byloje. Teisėjų kolegijai abejonių dėl ATPK 279 nuostatų konstitucingumo nekilo, o paties pareiškėjo abejonės pagrįstos tik bendro pobūdžio samprotavimais ir teiginiais, o ne aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Be to, ATPK 279 straipsnio ydingumas nurodytų Konstitucijos straipsnių atžvilgiu grindžiamas iš esmės vieninteliu teiginiu, kad joje neįtvirtintas kompensacinis mechanizmas, reglamentuojantis asmens, kurio konstitucinės teisės buvo pažeistos dėl valdžios įstaigų neteisėtų veiksmų, patirtų išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad ATPK 279 straipsnio nuostatos nėra skirtos sureguliuoti neteisėtais valdžios institucijos veiksmais padarytos žalos (materialinės ar moralinės) atlyginimo tvarką. Minėti klausimai tiesiogiai reglamentuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatyme, kurie nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje netaikytini. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl atskirasis skundas netenkinamas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutari a:
A. K. atskirojo skundo netenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.