Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje R. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 2 mėnesių viešųjų darbų bausme, įsipareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui;

2) Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo 6 mėnesiams bausme;

3) Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 14 parų arešto bausme,

4) Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. L. 2019 m. gegužės 19 d. apie 15.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu tyčia šeimos narei - sutuoktinei J. D. L. kumščiu sudavė vieną kartą į dešinę ausį, nukentėjusiajai J. D. L. ginantis ir pastūmus jį, parkrito ant lovos kartu ir jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia sulenktu kairės kojos keliu smogė vieną kartą nukentėjusiajai į dešinį šoną ir taip mušdamas nukentėjusiajai J. D. L. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. L., apklaustas įtariamuoju, kaltę pripažino ir parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus ir mano, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Dėl savo poelgio labai gailisi. Gyvena kartu su savo sutuoktine J. D. L. ir dukra P. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 19 d., po pietų, su savo sutuoktine J. gėrė degtinę. Gerdami degtinę su J. susibarė, barnio priežasties nenori įvardinti. Barnio metu jis kumščiu sudavė J. vieną kartą į dešinę ausį. Po smūgio J. nuo savęs pastūmė ir jis kartu su ja parkrito ant lovos. Ji užkrito ant jo. Tada jis dar labiau supyko ir, sulenkęs kairę koją, keliu smogė jai kažkur į dešinę pilvo pusę, šoną. Mano, kad nuo jo suduoto smūgio ranka ir koja J. turėjo jausti fizinį skausmą. Po to J. nuvertė nuo savęs, ši atsistojo ir nuėjo į kitą kambarį. Neužilgo atvažiavo policijos pareigūnai ir jį išvežė. Anksčiau yra baustas už tai, kad smurtavo prieš savo sutuoktinę J. (b. l. 57-58).

Nukentėjusioji J. D. L. parodė, kad 2019 m. gegužės 19 d., apie pietus, ji kartu su savo sutuoktiniu R. gėrė degtinę. Vartojant alkoholį tarp jos ir R. kilo konfliktas. Šis jai priekaištavo, kad yra jam neištikima, nors tam neturėjo pagrindo. Konflikto metu R. kumščiu jai sudavė į dešinę ausį. Nuo šio smūgio jautė didelį skausmą. Jai skauda ir iki šiol, negali paliesti ausies. Kai jai R. sudavė smūgį, tai ji dar trenkėsi į spintą, tačiau nieko nesusimušė. Tada iš piktumo ji stūmė R. ir šis parkrito ant lovos. Ji taip pat ant jo parkrito ir tada R., sulenkęs koją, kairiu keliu smogė jai į dešinį šoną. Nuo to taip pat jautė didelį skausmą, net kvapą užgniaužė. Šoną tebeskauda. Atsikėlusi, ji iškvietė policiją. Medikų pagalbos jai nereikėjo ir jų nekvietė. Pas medikus nesikreipė. Sumuštas vietas skauda, tačiau jose jokių mėlynių ar įdrėskimų nematyti. Pas teismo medicinos ekspertus nevyko ir nevyks, kadangi nėra jokių sužalojimų. Jau ne vieną kartą R. yra smurtavęs prieš ją ir už tai yra nuteistas (b. l. 20 -21).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-15).

2019 m. gegužės 19 d. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad Jurgita D. L., kuriai nustatytas 1,98 promilių neblaivumas, pranešė, jog R. L. prieš ją smurtavo. Nustatyti J. D. L. kūno sužalojimai: dešinės ausies ir dešinio šono patinimai. R. L. nustatytas 2,28 promilių neblaivumas (b. l. 16-19).

Tokiu būdu, įstatymo nustatyta tvarka gauti faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis R. L. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis R. L. teistas keturis kartus (b. l. 34-38) už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, keturis kartus baustas administracine tvarka (b. l. 39-43), dirbantis (b. l. 44), psichiatro kabineto bei priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (b. l. 46). R. L. padaryta nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas keturis kartus teistas už analogiškų smurtinių nusikaltimų, nukreiptų prieš savo šeimos narį, padarymą, vėl smurtavo prieš savo šeimos narį, nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui, būdamas neblaivus, darytina išvada, kad ankstesnėmis bausmėmis nebuvo pasiekti bausmės tikslai, kaltinamasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis R. L., jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir dėl jam siūlomos skirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 62).

Kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma bausmės rūšis – areštas, kuri, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra tinkama bausmė kaltinamajam. Kadangi kaltinamasis dirba, teismo įsitikinimu, remiantis BK 49 straipsnio 5 dalimi, tikslinga nustatyti arešto bausmę atlikti poilsio dienomis Skiriant arešto bausmę, kaltinamajam R. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė.

Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

R. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 60-61).

Į bausmės laiką R. L. įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. gegužės 19 d. 15 val. 30 min. iki 2019 m. gegužės 20 d. 14.50 val. (b. l. 51-53) (BK 65-66 straipsniai).

Proceso išlaidų nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 90 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 60 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 bei 72² straipsniais, skirti R. L. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. L. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. gegužės 19 d. 15 val. 30 min. iki 2019 m. gegužės 20 d. 14.50 val. (1 parą), ją prilyginat vienai arešto parai.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo faktinio vykdymo dienos.

Kaltinamajam R. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamajo įsakymo vykdymo pradžios.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo suimami, šią bausmę atlieka areštinėse. Į arešto bausmės atlikimo vietą nuteistuosius per tris paras po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 59 straipsnio 2 dalimi, nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Apie susitarimo sąlygas Kalėjimų departamentas praneša nuosprendį priėmusiam teismui ir areštinės, kurioje bus atliekama bausmė, administracijai bei prokurorui. Ginčus dėl arešto bausmės atlikimo sąlygų sprendžia teismas Kalėjimų departamento teikimu arba nuteistojo prašymu.

3. Poilsio dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.