Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. I. (toliau – pareiškėjas) skundą T. T. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko 2025 m. gegužės 14 d. administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 25269892151) priimto nutarimo Nr. 85-ANR_N-1642-2025 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas skundu (procesinis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) T. T. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) viršininko K. L. 2025 m. gegužės 14 d. administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25269892151 priimtą nutarimą Nr. 85-ANR_N-1642-2025 panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2025 m. balandžio 9 d., apie 16.30 val. krašto keliu Pašventys-Tauragė (o ne kaip Nutarime nurodyta Tauragė-Pašventys) važiavo iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) T. T. rajone T. T. miestą. Apie 16.30 val. važiuojant krašto keliu Pašventys-Tauragė, T. T. miestą žyminčio ženklo, priekyje jo ženkliai mažesniu, negu leistinas (toje vietoje leistinas greitis 90 km/h) važiavo automobilis, kurio markės ir valstybinio numerio neįsidėmėjo, todėl jis pradėjo šio automobilio lenkimo manevrą. Lenkimo manevrą tikrai baigė dar esant punktyrinei kelio ženklinimo linijai. Iki ištisinės linijos pradžios buvo likę apie penki metrai. Dėl lenkimo manevro pabaigos yra tikrai įsitikinęs ir kategoriškas, nes tikrai ištisinės linijos nekirto ir Nutarime nurodytų KET reikalavimų nepažeidė. Nutarime nurodyta, kad lenkė ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę, pažeisdamas siauros ištisinės kelio ženklinimo linijos reikalavimus, sankryžoje pažymėtoje įspėjamuoju kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“. Tačiau minėtą dieną šis kelio ženklas buvo nusuktas šonu, kaip tai daroma, kada kelių ženklų galiojimas laikinai sustabdomas. Nepriklausomai nuo to, kad šis kelio ženklas buvo pasuktas šonu, jis buvo labai atsargus ir lenkimo manevrą pradėjo tik visiškai įsitikinęs, kad jį baigs kirsdamas punktyrinę kelio ženklinimo liniją, o ne ištisinę kelio ženklinimo liniją. Prieš pradėdamas lenkimo manevrą, matė priekyje sankryžoje stovinčius policijos pareigūnus ir jeigu nebūtų įsitikinęs, kad visiškai užbaigs lenkimo manevrą iki pasibaigiant punktyrinei kelio ženklinimo linijai, tikrai nebūtų šio manevro pradėjęs. Būtų absurdiška teigti, kad policijos pareigūnų akivaizdoje, jis tyčia pažeidė ištisinę siaurą kelio ženklinimo liniją ir padarė administracinį nusižengimą. Atidžiai susipažino su administracinio nusižengimo bylos medžiaga. P. N., pareigūnas remiasi dviem įrodymų šaltiniais ir juos interpretuoja taip: 1) policijos pareigūno M. G. tarnybiniu pranešimu, kuriame pastarasis nurodo, kad jis (pareiškėjas) lenkdamas kitą automobilį pažeidė siauros ištisinės kelio ženklinimo linijos reikalavimus; 2) vaizdo įrašu, kuriame matyti, kad jo (pareiškėjo) vairuojamas automobilis yra negrįžęs į pirmą juostą. Atkreipiamas dėmesys, kad kitų įrodymų šaltinių, tai yra: 1) jo nuoseklių paaiškinimų; 2) jo pateiktos schemos; 3) fakto, kad kelio ženklas „Šalutinis kelias iš dešinės“ automobilio lenkimo manevro atlikimo momentu buvo nusuktas, policijos pareigūnas, nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, apskritai netyrė ir nevertino, tarytum jų nebūtų buvę. Dėl pirmojo įrodymų šaltinio paaiškina, kad dar prieš pradėdamas lenkimo manevrą, sankryžoje iš tolo matė du policijos pareigūnus. Policijos pareigūnas M. G. stebėjo T. T. pusės atvažiuojančius automobilius, jo supratimu, matavo automobilių greitį. Policijos automobilio nesimatė. Tačiau policijos pareigūnai nebuvo toje vietoje, kurioje jis pradėjo ir kurioje baigė kito automobilio lenkimą. Policijos pareigūnas M. G. jo automobilį ir atliekamą lenkimo manevrą galėjo matyti iš tolo, kad jis nekirto ištisinės siauros kelio ženklinimo linijos. Nors tikrai važiavo leistinu greičiu, bet kai policijos pareigūnas sustabdė jo vairuojamą automobilį, pagalvojo, kad galimai šiek kiek viršijo leistiną greitį, todėl iš karto paklausė policijos pareigūno, ar viršijo greitį. Policijos pareigūnas atsakė, kad neviršijo greičio, bet pažeidė siauros ištisinės kelio ženklinimo linijos reikalavimus, todėl jam už šį pažeidimą rašys administracinio nusižengimo protokolą. Jis pasakė, kad nei pradėdamas, nei baigdamas lenkimo manevrą, nepažeidė siauros kelio ženklinimo linijos reikalavimų, todėl jam neturi būti rašomas administracinio nusižengimo protokolas, nes jis administracinio nusižengimo nepadarė. Dar pasakė, kad yra nusuktas kelio ženklas „Šalutinio kelias iš dešinės“, todėl nebuvo informatyvu, kad bus sankryža, kurioje lenkimas yra draudžiamas. Policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu buvo nuvažiavę ir pasižiūrėjo, kad kelio ženklas „Šalutinis kelias iš dešinės“ tikrai buvo nusuktas šonu. Tačiau sugrįžęs, tas pats policijos pareigūnas, kuris jį sustabdė, pasakė, kad vis tiek rašys administracinio nusižengimo protokolą, nes jo vertinimu, grįždamas į savo eismo juostą po lenkimo manevro, kirto ištisinę siaurą kelio ženklinimo liniją. Policijos pareigūno M. G. jis nepažįsta, su juo jokių reikalų nėra turėjęs. Apskritai su policijos pareigūnais nebendrauja, nedaro administracinių nusižengimų ar kitokių teisės pažeidimų, todėl iš esmės neturi reikalų. Policijos pareigūnas M. G. jo lenkimo manevro užbaigimo vietoje nebuvo ir tiesiogiai lenkimo užbaigimo manevro nematė. Viską stebėjo per atstumą, kuris buvo nemažas, todėl tiesiog suklydo. Kitokio paaiškinimo neturi. Kaip jau minėjo aukščiau, kelių eismo taisyklių nepažeidinėjo ir šį kartą nepažeidė. Jis žino kada ir kur pradėjo lenkimo manevrą ir kur jį baigė. Sprendimą lenkti priėmė būdamas įsitikinęs, kad spės jį atlikti iki siauros ištisinės kelio ženklinimo linijos ir jį atliko. Būtent jis, o ne policijos pareigūnas M. G., buvo toje vietoje, kurioje baigė lenkimo manevrą ir grįžo į dešinę važiuojamąją eismo juostą, todėl žino, kad ištisinės siauros kelio ženklinimo linijos nepažeidė, o grįžo į savo važiuojamąją kelio dalį, likus maždaug penkiems metrams iki ištisinės siauros kelio ženklinimo linijos. Dėl antrojo įrodymų šaltinio, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, jis pareigūnui labai nuosekliai paaiškino aplinkybes, pateikė savo nubraižytą schemą, kokioje vietoje buvo vykdomas lenkimas ir paprašė parodyti filmuotą medžiagą, kurioje, kaip teigė pareigūnai, jis pažeidė siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją. Jam parodė filmuotą medžiagą, tačiau joje toks faktas nebuvo užfiksuotas. Po to, kai buvo nubaustas, jo interesus atstovaujanti advokatė gavo susipažinti su visa administracinio nusižengimo medžiaga. Daug kartų peržiūrėjus filmuotą medžiagą, net ją sulėtinus, akivaizdu, kad šioje filmuotoje medžiagoje užfiksuoto tariamo jo administracinio nusižengimo, nėra. Realiai tokio vaizdo įrašo ir negali būti, nes jis nekirto ištisinės siauros kelio ženklinimo linijos. Policijos pareigūno M. G. tarnybinis pranešimas neturi aukštesnės įrodomosios galios, negu jo (pareiškėjo) duoti nuoseklūs paaiškinimai. Bylą nagrinėjęs pareigūnas nesurinko jokių kitokių įrodymų, tariamai jo kaltei pagrįsti, pavyzdžiui, prie administracinio nusižengimo bylos nėra pridėti ,,Body” kamerų įrašai, nėra atliktas eksperimentas, ar policijos pareigūnas M. G. iš jo buvimo vietos galėjo matyti koks buvo kelio ženklinimas, kai grįžo į dešiniąją važiavimo pusę po lenkimo, nebuvo apžiūrėta vieta ir nubraižyta schema, dokumentuose neužfiksuota, kad kelio ženklas „Šalutinis kelias iš dešinės“ buvo nusuktas, taip pat nėra surinkta kitokių papildomų įrodymų.

Institucijos T. T. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsiliepimu (procesinis dokumentas Nr. DOK- 16357) prašo skundo netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą. Nurodo, kad nėra pagrindo manyti, kad pareigūnas M. G. būtų šališkas R. I. atžvilgiu. Vaizdo įraše matyti, kad R. I. vairuojamas automobilis yra negrįžęs į pirmą juosta, iš tarnybinio automobilio vaizdo kameros fiksuoto vaizdo. Byloje yra pakankamai duomenų patvirtinančių, kad R. I. padarė nusižengimą numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje. Mano, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas bei nėra jokio pagrindo keisti priimto nutarimo. Nutarimas buvo priimtas remiantis byloje esančiais duomenimis.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. I. prašo skundą tenkinti pilna apimtimi. Nurodė, kad 34 metus dirba veterinarijos gydytoju. Tą dieną važiavo iš savo namų į iškvietimą už B.. Važiuojant pamatė, kad blykčioja prieš jį mašina, važiuoja tai 50, tai 40 km/h greičiu. Jau matydamas, kad policija stovi, neatsakingai nevažiuos nuo Stragutės žiedo link Kunigiškių. Jis sulaukęs kol prasidės punktyrinė linija, lenkė, jį sustabdė. Pareigūnas priėjo ir paklausė ,,ar žinai dėl ko sustabdėm?”, galvojo, kad greičio viršyti tikrai negalėjo. Visos mašinos važiavo taip pat. Buvo du policijos pareigūnai, jis bendravo tik su vienu pareigūnu t.y. su G.. Kitas pareigūnas nieko jam nesakė. Baustas buvo gal prieš 8-9 metus. Vairuotojo stažas siekia 33 metus. Kai atliko lenkimo manevrą, lenkė vieną automobilį, jis važiavo ne daugiau kaip 60 km/h greičiu. Ženklas buvo nusuktas. Abu pareigūnai važiavo pažiūrėti ženklo. Pareigūnai sakė, kad ženklas pasuktas. Pareigūnai patys ženklo netvarkė. Jei būtų buvęs kaltas, iš karto būtų pripažinęs, jog padarė administracinį nusižengimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo R. I. atstovė advokatė S. J. prašo skundą tenkinti pilna apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas tenkintinas visiškai.

Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsniu, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pareiškėjo skunde administracinio nusižengimo faktas yra ginčijamas. R. I. teismo posėdyje taip pat neigė skundžiamame nutarime nustatytas aplinkybes, kad jis vairavo automobilį, lenkė ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę, pažeisdamas siauros ištisinės kelio ženklinimo linijos reikalavimus, sankryžoje pažymėtoje įspėjamuoju kelio ženklu ,,Šalutinis kelias iš dešinės“.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių <...> lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Šioje byloje aktuali (duomenys neskelbtini) straipsnio 6 dalis, pagal kurią už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Skundžiamu nutarimu R. I., nustačius, kad jis vairavo automobilį, lenkė ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę, pažeisdamas siauros ištisinės kelio ženklinimo linijos reikalavimus, sankryžoje pažymėtoje įspėjamuoju kelio ženklu ,,Šalutinis kelias iš dešinės“ ir pripažinus jį kaltu dėl (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, buvo paskirta minėto straipsnio sankcijoje nurodyta minimalaus dydžio 180 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 (trijų) mėnesių terminui. Skunde pareiškėjas teigia, jog lenkimo manevrą tikrai baigė dar esant punktyrinei kelio ženklinimo linijai. Iki ištisinės linijos pradžios buvo likę apie penki metrai. Dėl lenkimo manevro pabaigos yra tikrai įsitikinęs ir kategoriškas, nes tikrai ištisinės linijos nekirto ir Nutarime nurodytų KET reikalavimų nepažeidė. Nutarime nurodyta, kad lenkė ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę, pažeisdamas siauros ištisinės kelio ženklinimo linijos reikalavimus, sankryžoje pažymėtoje įspėjamuoju kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“. Nors pareiškėjas teigia, kad minėtą dieną šis kelio ženklas buvo nusuktas šonu, kaip tai daroma, kada kelių ženklų galiojimas laikinai sustabdomas, tačiau nepriklausomai nuo to, kad šis kelio ženklas buvo pasuktas šonu, jis buvo labai atsargus ir lenkimo manevrą pradėjo tik visiškai įsitikinęs, kad jį baigs kirsdamas punktyrinę kelio ženklinimo liniją, o ne ištisinę kelio ženklinimo liniją. Prieš pradėdamas lenkimo manevrą, matė priekyje sankryžoje stovinčius policijos pareigūnus ir jeigu nebūtų įsitikinęs, kad visiškai užbaigs lenkimo manevrą iki pasibaigiant punktyrinei kelio ženklinimo linijai, tikrai nebūtų šio manevro pradėjęs. N. I. pateiktame atsiliepime (procesinis dokumentas Nr. DOK- 16357) nurodo, kad nėra pagrindo manyti, kad pareigūnas M. G. būtų šališkas R. I. atžvilgiu. Vaizdo įraše matyti, kad R. I. vairuojamas automobilis yra negrįžęs į pirmą juosta, iš tarnybinio automobilio vaizdo kameros fiksuoto vaizdo. Byloje yra pakankamai duomenų patvirtinančių, kad R. I. padarė nusižengimą numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje. Mano, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas bei nėra jokio pagrindo keisti priimto nutarimo. Nutarimas buvo priimtas remiantis byloje esančiais duomenimis. Išanalizavus skundo argumentus, išklausius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus ir ištyrus bei įvertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuojama, jog yra pagrindas skundą patenkinti ir Institucijos priimtą Nutarimą panaikinti bei administracinę teiseną nutraukti.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2025 m. balandžio 9 d. I. R. I. už (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, paskiriant 85 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams. Kadangi administracinis nurodymas nebuvo įvykdytas, todėl 2025 m. gegužės 14 d. buvo priimtas Nutarimas. R. I. pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda ir pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 6 dalį minimalus administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas. Skiriant nuobaudą taipogi buvo atsižvelgta ir į padaryto nusižengimo pobūdį, į administracinėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pareiškėjas tiek skunde, tiek ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad visada laikėsi Kelių eismo taisyklių ir teisės aktų nustatytų reikalavimų, penkių metų laikotarpyje nebuvo baustas. Paaiškino, kad policijos pareigūnas M. G. jo lenkimo manevro užbaigimo vietoje nebuvo ir tiesiogiai lenkimo užbaigimo manevro nematė. Viską stebėjo per atstumą, kuris buvo nemažas, todėl tiesiog suklydo. Kitokio paaiškinimo neturi. Jis žino kada ir kur pradėjo lenkimo manevrą ir kur jį baigė. Sprendimą lenkti priėmė būdamas įsitikinęs, kad spės jį atlikti iki siauros ištisinės kelio ženklinimo linijos ir jį atliko. Būtent jis, o ne policijos pareigūnas M. G., buvo toje vietoje, kurioje baigė lenkimo manevrą ir grįžo į dešinę važiuojamąją eismo juostą, todėl žino, kad ištisinės siauros kelio ženklinimo linijos nepažeidė, o grįžo į savo važiuojamąją kelio dalį, likus maždaug penkiems metrams iki ištisinės siauros kelio ženklinimo linijos. Teismo posėdžio metu liudytojas A. Č., T. T. AVPK specialistu paaiškino, jog tą dieną, kartu su kolega M. G. vykdė eismo priežiūrą (greičio kontrolę). K. M. G. formino protokolą. Jų tarnybinis automobilis buvo įvažiavęs į šalutinę gatvę. Abu su kolega fiksavo greitį, tik neatsimena ar nuo Jurbarko, ar nuo miesto pusės. Kai sustabdė pareiškėjo automobilį, neatsimena, kurioje juostoje buvo jo automobilis. Nematė pačio lenkimo per ištisinę liniją momento, o A. Č. kolega M. G. T. T. AVPK vyr. specialistu teismo posėdyje paaiškino, jog tą dieną su kolega matavo greitį. Išgirdo akseleruojantį automobilį T. T. pusės. Pamatė, kad automobilis važiuoja priešpriešais kirsdamas ištisinę liniją. Automobilis išvažiavo T. T. pusės, lenkė mažiausiai du automobilius. Pamačius pažeidimą, nusprendė automobilį stabdyti. Asmuo kirsdamas ištisinę liniją grįžo į savo juostą ir sustojo. Nežino ar kelio ženklas buvo nusuktas. „Body“ kamera buvo įjungta, kai bendravo su pareiškėju. Už ,,Body” kameros išrašus nėra atsakingas.

Iš administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo matyti, kad R. I. kaltė grindžiama policijos pareigūno M. G. tarnybiniu pranešimu ir vaizdo įrašu, kuris buvo daromas iš tarnybinio automobilio. Policijos pareigūnas M. G., apklaustas teisme liudytoju, patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, t.y. nurodė, jog matė, kaip automobilis ,,Toyota L. C.” lenkė ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę, pažeisdamas siauros ištisinės kelio ženklinimo linijos reikalavimus, sankryžoje pažymėtoje įspėjamuoju kelio ženklu ,,Šalutinis kelias iš dešinės” ir į pirmą juostą grįžo kirsdamas ištisinę liniją. Teisme apklaustas liudytoju kitas pareigūnas A. Č., nurodė, kad jis buvo kartu su kolega M. G. ir atsimena, jog matė kaip nuo Jurbarko pusės atvažiuojantis automobilis „L. C.“ išvažiavo į priešpriešinę juostą ir kolega sakė, kad per priešpriešinę juostą lenkia, tačiau pačio lenkimo per ištisinę liniją momento jis nematė ir negali patvirtinti, kad R. I. pažeidė KET reikalavimus.

Abu pareigūnai tvirtino, jog turėjo „Body“ kameras, tačiau už minėtų kamerų įrašus nėra atsakingi. Iš byloje esančios medžiagos ir gautų dokumentų matyti, kad ,,Body” T. T. AVPK pateikti negali, nes įrašai yra sunaikinti Policijos generalinio komisaro įsakymo pagrindu.

Teisme peržiūrėtas ir detaliai išanalizuotas vaizdo įrašas, kurį užfiksavo pareigūnų tarnybiniame automobilyje esanti vaizdo kamera ir kuriuo grindžiama R. I. kaltė. Iš vaizdo įrašo matoma, kad abu pareigūnai stovi netoli vienas kito, žiūri į tą pačią pusę. Vienas pareigūnas -A. Č. nemato pažeidimo, o kitas pareigūnas - M. G. teigia, kad matė, jog R. I. padarė KET pažeidimą. Peržiūrėjus vaizdo įrašą negalima kategoriškai tvirtinti, jog R. I. vairuojamas automobilis grįždamas į pirmą juostą pažeidė siauros ištisinės kelio ženklinimo linijos reikalavimus, sankryžoje su šalutiniu keliu. Vaizdo įrašas, kuris buvo daromas tarnybiniame automobilyje ir kuriuo grindžiama R. I. kaltė nėra pakankamai informatyvus. Automobilis, kurio buvo daromas įrašas buvo pastatytas šalutiniame kelyje ir tokiu atstumu nuo pagrindinio kelio, kad nėra galimybės neginčytinai nustatyti, kuria kelio puse važiuoja R. I. vairuojamas automobilis. Pažymėtina, kad tariamo pažeidimo diena buvo apsiniaukusi. Pareigūnų automobilis buvo pastatytas šalutiniame kelyje, už krūmų, kurie užstojo pagrindinio kelio vaizdą. Kelio ženklinimo linija geriau matoma tik pačioje sankyžoje, o už sankryžos vaizdas liejasi, todėl galima tik spėlioti, kur pasibaigė punktyrinė linija ir kur prasidėjo ištisinė linija. Iš vaizdo įrašo nematyti, kad kertama ištisinė linija. Besąlygiškai remtis šiuo įrašu nėra pagrindo, nes įrašas kelia abejonių, o visos abejonės šalinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Pareiškėjęs skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog tą dieną, jam važiuojant T. T., buvo nusuktas kelio ženklas, informuojantis jog bus sankryža su šalutiniu keliu iš dešinės. Nurodė, jog nusuktas ženklas negalioja. Tačiau kartu jis nurodė, kad kelias jam yra gerai žinomas, todėl laikėsi visų kelio ženklų reikalavimų. Be to, apie tai pranešė pareigūnams ir pastarieji važiavo jo apžiūrėti. Policijos pareigūnai teisme nurodė, kad neprisimena, jog buvo informuoti apie kelio ženklo nusukimą ir neprisimena, ar ten buvo nuvykę apžiūrėti. Byloje esanti tos dienos foto nuotrauka, kuri pridėta prie bylos medžiagos, patvirtina, jog ženklas buvo nusuktas. Tačiau KET numatyta, jei kelio ženklo nėra, ar jis yra nusuktas, vairuotojas privalo vadovautis kelio ženklinimu, ką R. I. ir darė.

Vertinant visus įrodymus darytina išvada, kad nepakanka objektyvių, neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių I. kaltę. Asmens kaltę negalima pagįsti abejonėmis ir spėliojimais. Todėl yra pagrindas abejoti policijos pareigūno M. G. parodymais ir tik jo parodymais remtis įrodinėjant R. I. kaltumą. Bylą nagrinėjęs pareigūnas nesurinko jokių kitokių įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų nusižengimo padarymą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą darytina išvada, kad Institucijos nutarimu pareiškėjas nepagrįstai buvo pripažintas kaltu ir nubaustas dėl (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą.

Remiantis aukščiau aptartomis aplinkybėmis, konstatuojama, kad yra pagrindas administracinėn atsakomybėn patraukto R. I. skundą patenkinti T. T. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko 2025 m. gegužės 14 d. administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 25269892151) priimtą nutarimą Nr. 85-ANR_N-1642-2025 panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto R. I. skundą patenkinti visiškai.

P. T. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko 2025 m. gegužės 14 d. administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 25269892151) priimtą nutarimą Nr. 85-ANR_N-1642-2025 ir administracinę teiseną nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant T. T. apylinkės T. T. rūmus.