Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs suimtojo V. S. ir jo gynėjo advokato V. Kupcikevičiaus skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-25 nutarties, kuria V. S. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 (dvejiems) mėnesiams,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. S. įtariamas tuo, kad jis, 2008 m. rugpjūčio 27-28 dienomis, Pasvalio rajone, (duomenys neskelbtini), veikdamas iš anksto susitarusių bendrininkų grupėje kartu R. M., R. V. ir T. M. bendrais veiksmais, panaudodamas psichologinį smurtą ir pasinaudodamas nukentėjusiojo asmens pažeidžiamumu, įgijo vaiką – L. B., kurią nuvežė į Panevėžyje ikiteisminio tyrimo nenustatytą butą ir laikė nelaisvėje, po to nugabeno iš Lietuvos Respublikos į J. K. Letees miestą adresu (duomenys neskelbtini), laikė nelaisvėje nukentėjusiąją L. B. siekdamas, kad būtų pelnomasi iš jos prostitucijos ir iki 2008 m. lapkričio mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos pelnėsi iš jos prostitucijos, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis 2009 m. vasario 4-8 dienomis, Kaune prie geležinkelio Stoties, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. M., T. M., R. V., J. N. ir D. L., bendrais veiksmais, pasinaudodamas nukentėjusiųjų A. B. ir L. B. pažeidžiamumu, tai yra sunkia materialine padėtimi, verbavo nukentėjusiąsias vykti į J. K. dirbti prostitutėmis, nukentėjusiosioms sutikus, 2009 m. vasario 8 dieną automobiliu ir lėktuvu gabeno A. B. ir L. B. į J. K. Leeds miestą adresu (duomenys neskelbtini), siekdamas, kad būtų pelnomasi iš nukentėjusiųjų prostitucijos ir iki 2009 m. gegužės mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos pelnėsi iš jų prostitucijos, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka 2009-07-28 V. S. buvo sulaikytas, 2009-07-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – vienam mėnesiui, 2009-08-28 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi pratęstas V. S. taikytos kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, o skundžiama to paties teismo 2009-11-25 nutartimi suėmimas jam pratęstas 2 (dvejiems) mėnesiams.

Suimtasis V. S. skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-25 nutartį. Teigia, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti motyvai yra formalūs ir paremti subjektyvia prokuroro nuomone. Mano, kad jam gali būti skiriama švelnesnė kardomoji priemonė. Nurodo, kad jis niekada nebandė slėptis nuo teisėsaugos institucijų. Jis pats yra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais Lietuvoje, nes jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, čia gyvena jo žmona bei du mažamečiai vaikai, kurie Lietuvoje ir mokosi. Ryšių užsienyje jis neturi.

Suimtojo V. S. gynėjas advokatas V. Kupcikevičius skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-25 nutartį ir įtariamąjį V. S. iš suėmimo paleisti. Teigia, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Skunde keliamas klausimas dėl duomenų suėmimui pratęsti pakankamumo. Nors nutartyje nurodoma, kad byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai V. S. įtarti padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus, tačiau nei įtariamajam, nei jo gynėjui nėra sudarytos galimybės susipažinti su visais šiais duomenimis, todėl kyla rimtų abejonių, kad minėtuose dokumentuose tikrai yra pakankamai duomenų pagrįstai įtarti įtariamąjį nusikalstamomis veikomis. Tai galima tik iš susipažinti pateiktų iki 2009 m. spalio 1 d. surinktų nukentėjusiosios L. B. parodymų. Kiti bylos duomenys, su kuriais buvo leista susipažinti, nepatvirtina V. S. veikos, vertintinos sunkiu ar labai sunkiu tyčiniu nusikaltimu, todėl negalima daryti išvados, jog bylos duomenys V. S. leidžia pagrįstai įtarti tokių nusikalstamų veikų, už kurias būtų būtina suėmimą taikyti ilgalaikiai, padarymu. Gynėjo manymu, nors nukentėjusioji L. B. ir davė parodymus apie kai kuriuos V. S. veiksmus, kurie gali būti vertinami sunkiu ar labai sunkiu tyčiniu nusikaltimu, tačiau visumoje šios nukentėjusiosios parodymai yra pakankamai prieštaringi ir, tikėtina, dauguma jos parodymuose nurodomų faktinių aplinkybių proceso eigoje bus paneigtos kitais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad pati L. B. tyrimo eigoje parodymus kaitalioja ir derina juos prie nustatomų aplinkybių. Tai rodo, kad duomenys, kurie gaunami iš nukentėjusiosios L. B. parodymų, nėra patikimi. Dėl to vien formalus pareikšto įtariamajam V. S. įtarimo sunkumas negali būti pagrindu ilgalaikiam suėmimo tęsimui. Taip pat skunde nurodoma, kad V. S. turi pastovią gyvenamąją vietą, turi šeimą, kuria rūpinasi, šeima turi legalias pragyvenimui būtinas pajamas. Tai rodo, kad nėra pagrindo manyti, jos susietas tampriais socialiniais šeiminiais ryšiais įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Kadangi teismas nustatė tik vieną suėmimo skyrimo ir jo ilgalaikio termino pratęsimo V. S. pagrindą (BPK 122 str. 1 d. 1 p.), o šis pagrindas nuneigiamas aukščiau nurodytais motyvais, kuriuos galima papildomai garantuoti keletu lengvesnių kardomųjų priemonių paskyrimu (tame tarpe – užstatu).

Teismo posėdyje prokurorė prašo skundus atmesti.

Suimtojo ir jo gynėjo skundai atmetami.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas bei tęsiamas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra tai, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad būtent įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Skundus nagrinėjantis teismas, patikrinęs teismui pateiktą medžiagą, mano, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis V. S. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes. Šie duomenys yra gauti nukentėjusiosios L. B., liudytojų A. B. ir G. V. apklausų, kratų ir asmens atpažinimų metu, slapto sekimo metu, taip pat jie nurodyti iš Jungtinės karalystės pagal teisinės pagalbos pavedimą gautoje bei kitoje šioje byloje surinktoje medžiagoje. Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-25 nutartis yra teisėta, griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas V. S. pratęsta pagrįstai, esant BPK 122 str. numatytam pagrindui bei sąlygoms. Apylinkės teismas, pratęsdamas V. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, teisingai konstatavo, kad nutarties dėl suėmimo pratęsimo priėmimo dieną yra neišnykę šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. Tyčinių veikų, kurių padarymu įtariamas V. S., pobūdis ir sunkumas – jos priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai, taip pat gresiančios labai griežtos bausmės tikimybė bei tai, kad įtariamasis praeityje teistas, leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje V. S. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes Panevėžio miesto apylinkės teismo išvada, kad jokiomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo V. S. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, pasiekti neįmanoma, kaip tik V. S. taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, pagrįsta. Skunde nurodomos aplinkybės, jog įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, legalias pragyvenimui būtinas pajamas, teismo nuomone, nepaneigia BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto suėmimo pagrindo buvimo ir neleidžia konstatuoti pastarojo išnykimo.

Suimtojo gynėjo skunde nurodoma, jog suimtasis V. S. nepripažįsta savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų. Skundus nagrinėjantis teismas vadovaudamasis BPK 130 straipsnio nuostatomis pažymi, jog nagrinėja tik tą skundo dalį, kuri susijusi su šios kardomosios priemonės termino pratęsimu. Nagrinėjant nutarties dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą ir teisėtumą, asmens kaltės klausimas nesvarstomas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą. Šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas tik patikrina tai, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir ar buvo pagrindas pratęsti jam suėmimą. Todėl skundus nagrinėjantis teismas teismas nepasisako dėl suimtojo gynėjo argumentų apie nukentėjusiosios L. B. parodymų nepatikimumą.

Remdamasis išdėstytu skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta, kardomoji priemonė – suėmimas – V. S. pratęsta pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams bei sąlygoms, nepažeidžiant jokių nacionalinių ar tarptautinių teisės aktų reikalavimų, todėl naikinti ar keisti nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Suimtojo V. S. ir jo gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundus atmesti ir palikti galioti Panevėžio m. apylinkės teismo 2009-11-25 nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.