Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-10-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-966-318-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-24
Bylos Nr.
1A-966-318-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Pocienė (pirm.), Audronė Kartanienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Nuteistasis
G. Š.
Kategorijos

Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-966-318/2011 Teisėjas Valerij Paškevič Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.8.1.1.; 1.1.8.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.8. (S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. spalio 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Audronės Kartanienės,sekretoriaujant Mariui Frejeriui,dalyvaujant prokurorui Dainiui Kunigėliui,gynėjui adv. Voitechui Mečkovskiui,nuteistajam G. Š.,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo G. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 5 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2011-01-31 iki 2011-02-01 ir nuo 2011-05-01 iki 2011-06-16.

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Š. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo 18 d. apie 11.30 val., petimi išstūmęs balkono duris, įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš jo pagrobė I. V. priklausantį 461 Lt bendros vertės turtą: magnetolą „Riwa“, kuprinę, penkis mobilaus ryšio telefonų aparatų baterijų kroviklius, piniginę, dvi poras ausinių, kūno losjoną „Baby“, veido kremą „Nivea“.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde G. Š. prašo Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendį pakeisti ir sušvelninti paskirtą bausmę. Tvirtina, jog dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą, nuo teismo nesislapstė. Teigia, jog jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje kartu su motina gyveno. Iš motinos buto buvo išregistruotas laikinai, kad nereikėtų mokėti už jį mokesčių, kai buvo išvykęs gyventi pas tėvą į Kaišiadorių rajoną. Prašo atsižvelgti į tai, kad abu jo tėvai yra pensininkai, tėvas – invalidas, jis vienintelis jais rūpinasi.

Teismo posėdyje nuteistasis G. Š. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė nuteistojo G. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. Š. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Nuteistasis G. Š. savo kaltės ir nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo neginčija. Kolegijai šie klausimai abejonių taip pat nekelia. Apylinkės teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, tinkamai įvertino ir jų pagrindu G. Š. nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., nes pastarasis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą.

Skirdamas nuteistajam G. Š. bausmę, apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. G. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jų, kolegijos manymu, ir nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, G. Š. nuo pat pirmos apklausos prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą. Kita vertus, nuteistasis, žinodamas apie tai, kad baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota į teismą, išvyko iš deklaruotos gyvenamosios vietos, tačiau apie tai nei ikiteisminio tyrimo institucijos, nei teismo neinformavo. Teismui paskelbus G. Š. paiešką ir paskyrus suėmimą, policijos pareigūnai nei deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, nei tėvo gyvenamojoje vietoje jo nerasdavo. Kaltinamasis buvo sulaikytas praėjus daugiau kaip metams laiko nuo teismo nutarties priėmimo dienos. Sulaikius G. Š. apylinkės teismas juo pasitikėjo ir paskyrė švelnesnes kardomąsias priemonės, tačiau nuteistasis ir toliau vengė atvykti į teismą, todėl buvo suimtas. Taigi apylinkės teismas, įvertinęs tokį G. Š. elgesį po nusikaltimo padarymo, pagrįstai pastarojo prisipažinimo ir pareiškimo, kad nuoširdžiai gailisi, nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė.

Bylos duomenimis, G. Š. inkriminuotą nusikaltimą padarė jau turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą (t. 1, b.l. 89-93), todėl apylinkės teismas pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. nuostata, parinko kaltininkui baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

G. Š. padarė nusikaltimą nuosavybei, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d.). Jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atlygino nusikaltimu padarytą žalą, tačiau praeityje buvo daug kartų teistas už nusikaltimus nuosavybei, niekur nedirbo. Taigi, apylinkės teismo nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nustatytą šios bausmės vidurkį, tikrai nėra per griežta.

G. Š. nurodyta aplinkybė, kad jo tėvai yra pensininkai, nėra pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę. Duomenų, kad G. Š. tėvas yra neįgalus ir daugiau nėra kam jį prižiūrėti, nuteistasis nepateikė.

Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, jog G. Š. paskirtos bausmės pradžia – nuosprendžio paskelbimo diena, t.y. 2011 m. birželio 16 d., todėl iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirti nuteistajam ne suėmimą, o kitą kardomąją priemonę, nebuvo pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms, keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl G. Š. apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo G. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Regina PocienėTeisėjos Virginija Pakalnytė-TamošiūnaitėAudronė Kartanienė